STRAIPSNIAI > PASAULIS > Patirtis Airijoje: efektyvus žolynų valdymas

Patirtis Airijoje: efektyvus žolynų valdymas

LŽŪKT informacija






2019-05-23

 © LŽŪKT nuotr.

Pagrindinė žemės ūkio šaka Airijoje – galvijininkystė (mėsiniai, pieniniai galvijai): auginama 6 mln. galvijų, iš jų – 2,4 mln. karvių. Tad nenuostabu, kad apie 80 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės apsėjama žole (silosui, šienui ir ganykloms), 11 proc. teritorijos skirta ganyti, 9 proc. – pasėliams. Kasmet žolynų derlingumas bene 35 proc. didesnis už ES vidurkį. Nepaisant to, kad Airijos klimatas ir kritulių gausa idealiai tinkamas žolynams auginti, pasimokyti yra iš ko.

LŽŪKT Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadovė Reda Milčiuvienė, Gyvulininkystės paslaugų vadovė Vilma Živatkauskienė, gyvulininkystės specialistė Inga Zigmantienė dalyvavo „Teagasc“ Ballyhaise žemės ūkio kolegijoje organizuotuose 5 dienų tarptautiniuose efektyvaus žolynų valdymo mokymuose. Tam, kad kursų dalyviams būtų pateikta informacija, geriausiai atskleidžianti žolynų valdymo sėkmės istoriją, „Teagasc“ organizuotuose mokymuose lektoriavo specialistai-praktikai. Šių mokymų kursas yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama išplėsti specialistų švietimo programas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Penkių dienų mokymų kursas suteikė dalyviams nemažai žinių apie pievų įrengimą, priežiūrą ir valdymą. Nagrinėtos temos: dirvožemio derlingumas, žolės fiziologija, piktžolės ir jų kontrolė, pievų ir ganyklų įrengimo būdai, žolynų valdymo ekonomika, ganymo infrastruktūra, žolės matavimas ir ekonominiai skaičiavimai, pašarų ruošimo planavimas. Susipažinta su žolininkystės srities moksliniais tyrimais ir pagrindiniais efektyvaus žalienų valdymo principais.

Web-pav1Mokymų programoje – puikus teorinių ir praktinių užsiėmimų santykis. Praktinių užsiėmimų metu buvo pristatyti pievų tyrimo metodai ir jų taikymo metodika

Baigus mokymus, išduoti LŽŪKT specilaistėms įteikti kvalifikacijos kėlimo sertifikatai ir suteikta galimybė konsultuotis su „Teagasc“ specialistais ir mokslininkais, dirbančiais žolynų mokslinių tyrimų srityje.

Vienas prioritetų – našių daugiamečių žolinių ganyklų įrengimas

Norint patenkinti gyvulininkystės reikmes gaminant pašarus, žemdirbiui būtina turėti gerus, našius daugiamečių žolių ir ganyklų žolynus. Daugelio šalių tyrimais įrodyta, kad paprasčiausia padidinti ganyklų derlingumą – naudoti mineralines trąšas, ypač azoto. Tad vienas pagrindinių „Teagasc“ Pieno, žolynų tyrimų ir inovacijų centro tyrimų – kokybiškų pašarų ruošimas, žolių veislių parinkimas, žolynų įrengimas ganykliniu laikotarpiu.

Web-pav2Tyrėjų nuomone, galvijai turėtų gauti žolės kuo ilgiau, nes tai – pagrindinė ir pigiausia raciono dalis

Šeriant galvijus geros kokybės žoliniais pašarais, sunaudojama iki 50 proc. mažiau kombinuotųjų pašarų (taigi, pigesnė ir produkcija). Mokslininkai drauge su konsultantais ieško būdų, kaip pagerinti ganyti skirtus žolynus, kad tas pats plotas išmaitintų daugiau galvijų, pvz., juos praturtinti ankštinėmis žolėmis. Tai ypač aktualu, nes šis būdas yra pigesnis ir greitesnis. Ankštinės žolės, kaupdamos biologinį azotą, padeda iš dalies išspręsti apsirūpinimo azoto trąšomis problemą. Kadangi ganyklos naudojamos intensyviai (į tą patį ganyklos plotą karvės atginamos kas 21 dieną) ir gausiai tręšiamos azoto trąšomis, viena iš svarbiausių augalininkystės problemų – išlaikyti ankštines žoles žolynuose ir padidinti baltymų kiekį pašaruose, užauginti kuo daugiau kokybiškos žolės, kuriamos žolynų įrengimo, atnaujinimo, priežiūros sistemos. Pvz., žolynai, sudaryti iš varpinių ir ankštinių žolių, yra vertingesni technologiniu požiūriu, nes juose yra geresnis maisto bei mineralinių medžiagų tarpusavio santykis, todėl lengviau paruošti kokybišką silosą arba šienainį.

Web-pav3

Žolių botaninė sudėtis taip pat veikia žolinių pašarų kokybę. Ankštinėse žolėse yra 1,5–2 kartus daugiau baltymų, jos lėčiau medėja, geriau ėdamos ir virškinamos negu varpinės. Krūmijimosi pradžioje varpinių ir ankštinių žolių lapai sudaro daugiau kaip 50 proc. visos augalo masės, o žydėjimo tarpsniu – tik apie 20–30 procentų. Stiebuose, palyginti su lapais, yra kur kas mažiau vertingųjų maisto medžiagų.

Web-pav4

Ūkiuose taikomas rotacinis ganymas, galvijai ganomi nedideliais ploteliais – taip efektyviau nuganoma žolė. Šienaujama tik tiek, kad užtektų pagaminti žolinių pašarų žiemai. Specialistai net apskaičiavę, kad, pvz., per 36 val. galvijai turi nuėsti nustatytą žolės plotą. Paskutinis žolės derlius rudenį turi būti paliktas, kad karvės žolės galėtų rasti anksti pavasarį. Atitinkamai anksti ganyklos turi būti ir patręštos (kovo pradžioje ar viduryje).

Web-pav5

Tvartinis laikotarpis Airijoje tęsiasi tik 3–4 mėnesius. Rudeniop (nuo spalio pabaigos) karvės nakčiai suvaromos į tvartus ir tik nuo gruodžio mėnesio čia laikomos nuolat. Karvės paprastai šeriamos žolių, kartais kukurūzų silosu. Vasarą didelio produktyvumo karvėms duodama 2–3 kg koncentruotų pašarų per parą (per metus vienai 6–7 tūkst. kg pieno duodančiai karvei sušeriama tik 500–800 kg koncentruotų pašarų). Žiemą jie maišomi su žolės silosu. Šeriant vien tik žoliniais pašarais, primilžiai iš karvės būna apie 5 tūkst. kg.

Jau vasario pabaigoje–kovo viduryje jos vėl išgenamos į ganyklas, nes siekiama išlaikyti ganymo ritmą. Iki balandžio vidurio visos ganyklos turi būti pirmą kartą nuganytos. Jei tai nepavyksta, žolė perauga arba jos pritrūksta sezono pabaigoje.

Web-pav6

Ieškodami efektyviausių ir naudingiausių galvijų auginimo technologijų, mokslininkai taiko ir tiria įvairias jų auginimo sistemas, pvz., galvijai laisvai ganosi ganyklose, kai iki skerdimo lieka mėnuo, banda sugenama į tvartą ir papildomai šeriama koncentratais. Taip pat tiria galvijų laktaciją, reprodukciją, šėrimo ir laikymo sistemų įtaką produkcijos kokybei, nustato genetikos indeksus.

Web-pav7

Įgyvendinant Nitratų direktyvos reikalavimus, užtikrinama, kad per metus į dirvą patenkančio azoto kiekis tręšiant mėšlu, srutomis ar ganant galvijus, negali viršyti 170 kg/ha. Nors Airijoje gyvulių tankumas didėja (2,9 karvės / ha), gruntinio vandens užterštumas azoto junginiais neviršija nustatytos normos. Airiai didžiuojasi, kad jų šalyje išmetamųjų teršalų kiekis vienam kilogramui pagaminto pieno yra mažiausias Europos Sąjungos šalyse.

Žinoma, žolinių pašarų derliaus kiekis ir kokybė priklauso ir nuo to, kokių veislių žolės pasėtos įrengiant žolyną, kada jis tręšiamas. Pakankamas fosforo ir kalio trąšų kiekis padeda išlaikyti žolyne daugiau ankštinių žolių ir stabdo piktžolių plitimą.

Azoto trąšos didina ir derlių, ir azoto junginių kiekį varpinėse žolėse, nors ankštinėms žolėms tai nepalanku. Žolynų dirvožemyje turėtų būti optimalus mineralinių medžiagų kiekis. Žolės derliai gaunami tikrai įspūdingi: iš hektaro pagaminama 10–12 t SM pašaro, o bendrasis pelnas siekia 1000 Eur/ha.

Paprastai ganyklos išariamos ir sėjamos naujos žolės kas 10–15 m., tačiau mokslininkai siekia įrengti ilgalaikes ganyklas, kurios būtų produktyvios 20–30 m. ir ilgiau.

Web-pav8

Mokslininkai atlieka tyrimus, susijusius su žolės panaudojimu ne žemės ūkyje, o pramonėje, gaminant biodujas, šildant patalpas ir pan. Skatinami aplinkai draugiški ūkininkavimo būdai, populiari ekologinė žemės ūkio gamyba, kurios principai padeda išlaikyti šalyje natūralią aplinką, siekti darnos tarp žmogaus ir gamtos.

Ganyklų priežiūra

Prižiūrėti ir naudoti ganyklas okeaninio klimato šalyje yra gana paprasta. Airijos klimatas, kuriam būdingas tolygus metinis kritulių pasiskirstymas ir palyginti maži metinės temperatūros svyravimai, yra palankus ilgam žolės augimo sezonui (nuo 270 d. per metus rytinės pakrantės rajonuose iki maždaug 260 d. per metus vidurio žemumose, kur žemė aktyviai tvarkoma ir kultivuojama). Didelių karščių nėra, todėl dėl sausros žolės nenukenčia, o karvėms nereikia ieškoti pavėsio. Be to, žiemą nebūna stiprių šalčių, todėl žolė neįšąla.

Taigi ganyklinis laikotarpis tęsiasi gerokai ilgiau negu kitose Europos šalyse – vidutiniškai 9–10 mėn. (nuo kovo vidurio iki lapkričio vidurio, kartais ir ilgiau). Dėl šių specifinių sąlygų Airijos pieno ūkiuose koncentruoti pašarai karvėms duodami tik melžimo aikštelėse, nes tai vienintelė vieta, kur juos įmanoma paskirstyti pagal gyvulių produktyvumą.

Web-pav9

Kodėl galvijus svarbu maksimaliai šerti žole?

Airijos žemės ūkio sistemai žolė turi ženklią ekonominę naudą. Per metus 17 000 pieno ūkių pagamina apie 7,2 milijardų l pieno. 90 proc. jo eksportuojama. Tarptautinę gaminamos produkcijos paklausą užtikrina aukšta produkcijos kokybė, kurios pagrindinis lemiantis faktorius – šėrimas žole. Jis ir lemia pieno aukščiausias mitybines savybes: išvaizdą ir skonį.

Todėl stengiamasi išnaudoti šviežios žolės, pirmiausiai, svidrės privalumus, nesvarbu, kokia šėrimo technologija taikoma ūkyje. Didžioji dalis žolynų – sėtiniai svidrės žolynai, puikiai atrodantys ir po 20 naudojimo metų.

Web-pav10Svarbu maksimaliai išnaudoti šėrimą žole, nes tai – 5 kartus pigiau nei kombinuotieji pašarai ir 3 kartus pigiau nei žolės silosas

Kiekvienos papildomos dienos ganykloje (pavasarį) vertė 2,70 Eur / karvei per dieną. Pavasarį 60–70 proc. suėdamos žolės gyvulio organizme pasisavinama. Pavasarinė žolė standartiškai turi 0,95 pašarinius vienetus kg SM. Pavasarinė žolė + 3 kg koncentruotų pašarų patenkina karvių energijos poreikį. Kiekviena papildoma suvartota tona žolės / ha padidina pelną pieno ūkiuose apie 181 Eur/ha (vidutinis airiško ūkio dydis – 32 ha). Siekiant užtikrinti karvės energijos poreikį, pastebima tiesioginė koreliacija tarp žolės sunaudojimo / ha ir koncentruotų pašarų poreikio: kuo daugiau žolės = daugiau pinigų.

Taigi, akivaizdus rezultatas – pieno produkcija (4 proc. sumažėjęs virškinamumas – 8–10 proc. primilžio sumažėjimas). Todėl labai svarbus tinkamas ganiavos valdymas, siekiant galvijus šerti šviežia žole, taip pat ne mažiau svarbus teisingas ir laiku atsėtas žolynas. Tad, siekiant nustatyti optimalų ganiavos laikotarpį, būtina ūkiuose numatyti biudžetą, į kurį būtų įtrauktos ir išlaidos, skirtos žolės matavimui. Kiti veiksniai, užtikrinantys tinkamą žolynų vadybos infrastruktūrą, tai keliai, aptvarai, girdyklų išdėstymas, drenažo sistemos atnaujinimas ir priežiūra.

Web-pav11

Airijoje auginama 950 tūkst. karvių žindenių. Nujunkomos telyčaitės sudaro apie 40 procentų. Skerdžiamų galvijų amžius ir svoris priklauso nuo vadybos efektyvumo. Dažniausiai skerdžiami 24 mėn. kastratai, 16–24 mėn. buliai, 20 mėn. telyčios. Karvės turi būti tinkamo įmitimo.

Koreguojant galvijų kūno indeksą, svarbu vengti koncentratų pertekliaus. Vidutiniškai žolės sušeriama 5,6 t/SM/ha. Kiekviena papildomai sušerta tona žolės/ha padidina ūkio pelningumą 105 Eur/ha. Kiekviena papildoma ganymo diena pavasarį verta 2 Eur gyvuliui per dieną.

Praktiškai maksimalų gyvo svorio priesvorį iš žolės lemia aptvaro infrastruktūra. Reikia teisingai paruošti ganyklą prieš ganymą, pasinaudoti ,,kompensaciniu augimu“. Tai atsitinka, kai gyvuliai turi daug aukštos kokybės pašarų po riboto jų suvartojimo, mažiausia dienos priesvorio leistina riba – 0,5–0,6 kg/d.

Informaciją rengė Reda Milčiuvienė, Vilma Živatkauskienė ir Ramunė Sutkevičienė, įgyvendinant projektą „VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų gebėjimų ir technologinių įgūdžių didinimas, kuriant naujas paslaugas gyvulininkystės ūkiams“, 09.4.3-ESFA-T-847-02-0001.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos