STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > IKMIS: informacija iš laukų 2019-06-05

IKMIS: informacija iš laukų 2019-06-05

LŽŪKT informacija






2019-06-05

 

Visa augalija atsigavo ir įžengė į vasarą nauju, nuplautu rūbu. Žinoma, ši drėgmė padeda vystytis ir ligoms, kenkėjams bei piktžolėms. Ši savaitė itin karšta, iki 30 o C šilumos, todėl karščiai pristabdo grybinių ligų plitimą. Pateikiame apibendrintus duomenis iš visoje Lietuvoje stebimų pasėlių.

Žieminių rapsų būklė

Žieminiai rapsai jau brandina derlių, augina ankštaras. Šį sezoną rapsams teko ištverti balandžio mėnesio sausrą, šalnas prieš ir per žydėjimą. Gegužės mėnesį sulaukė lietaus, kuris kaip tik buvo reikalingas per rapsų žydėjimą. Tikėkimės, kad sėklų brandinimo metu rapsams taip pat meteorologinės sąlygos bus palankios.

Šiemet pirmi metai, kai žieminių rapsų pasėliuose rasti augalai su pažaliavusiais žiedų vainiklapiais, iš žiedų išaugusiais kišenės formos išsipūtusiais ankšties pavidalo dariniais. Šį žiedų pažaliavimą sukėlė fitoplazmų pernešėjos, tai yra cikadėlės (Macrosteles quadrilinetus), kurios gyvuoja esant šiltam orui. Rapsų lauke buvo aptikti pažeisti pavieniai tokie augalai. Kenkėjai, maitindamiesi ant pažeistų augalų šeimininkų, užsikrečia ir po 2 ar 3 savaičių jau gali pernešti ligą ant kitų augalų. Šie kenkėjai rapsams nėra ekonomiškai žalingi, tačiau žalingi kaip ligos pernešėjai. Patekęs į augalą, ligos sukėlėjas greitai dauginasi, o simptomai išryškėja po 2 ar 3 savaičių. Rapsai vietoje žiedų suformuoja žalias, į lapus panašias struktūras, žiedai ir ankštaros neišsivysto. Šios ligos šeimininkai (be rapsų) gali būti žieminiai ir vasariniai kviečiai, avižos, miežiai, rugiai, bulvės, pupos, pomidorai, salotos, morkos, taip pat daugelis piktžolių. Prevencija: naikinti vabzdžius – ligos pernešėjus.

Web-pav1_1Pažaliavę žiedų vainiklapiai, iš žiedų išaugę kišenės formos išsipūtę ankšties pavidalo dariniai

Žieminių kviečių būklė

Žieminių kviečių pasėliai išsivystę, yra nuo BBCH 45 (vamzdelėjimo vidurys) iki BBCH 61 (žydėjimo pradžios).

Jautrių veislių tankiuose ir vešliuose pasėliuose plinta miltligė (randama 4–100 proc. pažeistų augalų), lapų septoriozė (randama 12–56 proc. pažeistų augalų), kviečių dryžligė (randama 8–100 proc. pažeistų augalų). Mažeikių, Raseinių rajonuose pasėlio pakraščiuose varpos išplaukėjo deformuotos, švarplėtos, susisukusiais akuotais – tai tripsų darbas. Kituose rajuose tripsų apniktų augalų rasta tik 4–12 procentų. Lemų lervų pažeistų augalų rasta 4–48 procentai.

Šiuo metu gali pasireikšti labai pavojinga liga – varpų fuzariozė (Fusarium spp.). Ji žalinga ne tik dėl to, kad virš pažeidimo vietos varpa dažniausiai būna tuščia arba grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo, bet ir dėl Fusarium spp. grybų gebėjimo produkuoti mikotoksinus, kurie yra pavojingi tiek žmonių, tiek gyvulių sveikatai.

Kviečiai apsikrečia žydėdami, o miežiai – po žydėjimo, kadangi žydėjimo metu miežių varpa dar nebūna išlindusi iš lapamakštės.

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys ligos infekcijas, yra užkrato kiekis, meteorologinės sąlygos ir augalų augimo tarpsnis. Varpų fuzariozę sukeliančių grybų infekcijai palankios sąlygos susidaro, kai žydėjimo pradžioje vyrauja drėgnas ir šiltas oras, mažiausiai 48–72 valandas yra didelis santykinis oro drėgnis. Šių grybų askosporos patenka ant varpų su lietaus purslais, todėl varpų fuzariozė gali labai išplisti javų žydėjimo metu vyraujant lietingiems orams!

Purkšdami augalų apsaugos produktus per javų žydėjimą, nemaišykite su jokiomis trąšomis!

Vasarinių javų būklė

Vasariniai kviečiai niekuo neatsilieka nuo vasarinių miežių. Vasarinių javų pasėliai bamblėja (BBCH 31), o kiti jau net rodo paskutinį, bet dar susisukusi lapą (BBCH 37).

Web-pav2Vasarinių kviečių pasėliuose toliau viešpatauja miltligė (44–100 proc. pažeistų augalų), bet intensyvumas sumažėjo. Sinoptikams prognozuojant karštus orus, šios ligos plitimas turėtų sustoti, todėl dar galime luktelti vėliavinio lapo ir, priklausomai nuo ligų išplitimo, planuoti apsaugą.  Jautrias javų veisles reikia purkšti fungicidais, kai pažeista 50 proc. augalų, atsparias veisles purkšti, kai pažeista 75 procentai. Prieš miltligę reikėtų pasirinkti morfolinų grupės fungicidus, o kad būtų poveikis ir prieš dryžligę, purškiamame mišinyje dar turėtų būti strobilurinų ar SDHI ir DMI grupių fungicidų.

Vasarinių miežių pasėliuose gausiau plinta rudadėmė nei tinkliškoji dryžligės. Ankstesniais metais vyraujanti miežių liga buvo tinkliškoji dryžligė. Taip pat gausėja pasėliuose amarų kolonijų, lemų lervų skelėtuotų lapų, tripsų.

Kaišiadorių, Mažeikių rajonuose vaikštant po pasėlius pastebėta, kad kai kurių augalų sunykęs daigo centrinis lapelis. Tai švedinių muselių darbas. Muselių lervos pažeidžia javų daigų centrinį lapelio pamatą. Toks lapelis pradžioje pagelsta, vėliau nudžiūsta. Viena lerva gali pažeisti kelis ūglius. Šiuo metu javai jau bamblėja, todėl muselių lervos nebepavojingos. Nuo švedinių muselių insekticidai naudojami tik išskirtiniais atvejais ir kai javai turi 1–3 lapelius.

Web-pav3Augalas, pažeistas švedinės muselės lervos

Sėjamųjų žirnių būklė

Visoje Lietuvoje sėjamųjų žirnių pasėliai augina stiebą ir yra pasiekę BBCH 39 tarpsnį (pasiektas maksimalus tikrųjų lapelių porų skaičius). Daugumoje žirnių pasėlių ligų ir kenkėjų nepastebėta. Pasėliai atrodo gerai. Tarpubambliai tarp tikrųjų lapelių pastebimai pailgėję. Augalai gana vešlūs, susikabinę ūsais. Kadangi pasėliai tankūs ir vešlūs, dirvoje drėgmės taip pat pakanka. Žirnių šaknys gana stiprios, azotą fiksuojančių šaknies gumbelių randama ne tik ant pagrindinės šaknies, bet ir ant šoninių šaknų. Vertindami pasėlį kitą savaitę, tikrai išvysime pirmuosius butonus. Jei šios savaitės karščiai ilgai neužsitęs, žirnių pasėlis turi potencijos normaliam derliui.

Web-pav4Ant žirnių šaknų gyvenančios gumbelinės bakterijos

Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale www.ikmis.lt. Vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2019. Pasėlių stebėjimas – situacija Prienų rajone
IKMIS 2019. Pasėlių stebėjimas – situacija Šilutės rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos