STRAIPSNIAI > PASAULIS > Kipras: palanki mokesčių sistema ir gamtos dovanos – visus metus

Kipras: palanki mokesčių sistema ir gamtos dovanos – visus metus

LŽŪKT informacija






2019-07-04

 

Kipras – už Lietuvą gerokai mažesnė šalis, kurios plotas – vos 9 250 kv. km (Lietuvos – 65,300 kv. km), o gyventojų tik – 785 tūkstančiai. Dirbamoji žemė užima apie 17 proc. teritorijos, apie 25 proc. jos drėkinama (daugiausia Mesaorijos žemumoje ir Pafo apylinkėse). Vyrauja smulkūs ūkiai. Apie 75 proc. gaunamos produkcijos eksportuojama. Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultančių, vis tik trečioje pagal dydį Viduržemio jūros saloje gyvenantys žmonės stengiasi išnaudoti visas galimybes, kad pragyvenimas būtų geresnis. Turėdami tiek mažai dirbamos žemės ir ribotus kitus išteklius, savo užaugintą produkciją kipriečiai perdirba, gamina senovinius, autentiškus gaminius, kuria naujus, siūlo ir teikia įvairias paslaugas turizmo bei poilsio srityse.

Įvairūs Kipro ūkio sektoriai (tarp jų – ir žemės ūkis) sėkmingai naudojasi ES struktūrinių fondų parama. Žvelgiant į vyriausybės prioritetus, krinta į akis ypač didelis dėmesys kaimo plėtrai. Valdžios strateginis prioritetas – kiek galima daugiau žmonių skatinti pasilikti kaime, o ne išvykti į didmiesčius ar užsienį.

Kipras prie ES prisijungė 2004 m., prie euro zonos – 2008 metais. Nors šalis įstojo į ES kaip de facto padalyta sala, ji yra ES teritorija. ES kelionės dokumentus arba teisę į juos turintys Kipro turkai yra ES piliečiai. Teritorijose, kurių šalies vyriausybė faktiškai nekontroliuoja, ES teisės taikymas sustabdytas.

Graikų ir turkų – dvi oficialiosios kalbos. Šiandien šalyje gyvena maždaug tiek pat žmonių, kiek Vilniuje, tačiau salą per metus aplanko beveik trys milijonai turistų. Kipras – nepriklausoma prezidentinė respublika (prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės vadovas) ir, nepaisant to, kad gyventojai kilę iš graikų ir kalba graikiškai, jiems patinka, kai juos vadina kipriečiais, o ne graikais. Kipro gyventojai yra labai draugiški, pakantūs ir malonūs.

Vyrauja vidutiniai namų ūkiai

Vidutiniai namų ūkiai turto turi apie 671 tūkst. eurų, tai yra tris kartus daugiau nei Vokietijos. (tik 44 proc. namų ūkių Vokietijoje turi nuosavo nekilnojamojo turto). Nors, palyginti su visa euro zona, Kipro ūkis sudaro tik 0,2 proc. BVP. Keturis penktadalius Kipro BVP sukuria paslaugų sektorius, daugiausia – finansinių, turizmo ir nekilnojamojo turto paslaugų. Dešimtmečio pradžioje Kipras pagal ekonomikos augimo tempą lenkė ES, tačiau 2009 m. dėl pasaulinės finansų krizės įpuolė į recesiją, 2010–2011 m. buvo užfiksuotas nedidelis augimas, o 2012 m. Kipro ūkis vėl susitraukė 2,3 procento.

Svarbiausi ekonomikos sektoriai yra didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (26,0 proc.), viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (20,3 proc.), finansinė ir draudimo veikla (10,8 proc.; 45 proc.).

Kipras eksportuoja į ES valstybes nares (į Graikiją – 12 proc., Jungtinę Karalystę – 8 proc.), o už ES ribų daugiausia eksportuojama į Libiją (8 proc.) ir Izraelį (6 proc.). Net 74 proc. šalies importo sudaro importas iš ES valstybių narių (iš Graikijos – 21 proc., Vokietijos – 17 proc., Italijos – 7 proc.), o už ES ribų – 8 proc. iš Kinijos ir 4 proc. iš Pietų Korėjos.

Klimatas – palankus žemės ūkiui vystyti

Šiame sektoriuje dirba apie 5 proc. darbuotojų, kurie sukuria beveik 4 proc. BVP. Vyriausybė siekia, kad salos žemės ūkis taptų kuo konkurencingesnis Europos rinkoje. Pagrindiniai keliai tai pasiekti – ūkininkavimo efektyvumo didinimas, vandens išteklių optimalus paskirstymas, ūkių specializavimas, žemės ūkio augalų, tokių kaip vynuogių, arbūzų ar riešutų naujų veislių kūrimas.

Wev-pav1Gamtos dovanos – visus metus

Nors šalyje lyja tik kelias dienas per metus, bet salos klimatas yra labai palankus žemės ūkiui. Vietiniai sako, kad vasarą čia nelyja, bet mums viešint Kipre ketvirtos dienos rytas prasidėjo perkūnija su stipriu lietumi. Po jo viskas, kas gyva, tarsi atgijo. Ten augantys augalai sugeba augti, žydėti ir derėti be kritulių ir papildomo laistymo.

Wev-pav2-1Vyrauja nedideli šeimos ūkeliai. Nemažai jų įsiterpę tarp gyvenamųjų namų

Bulvių derlius nuimamas 3 kartus per metus, apelsinų – 2 kartus. Citrinmedžiai žydi ir duoda derlių ištisus metus. Grūdiniais žemės ūkio augalais apsėti laukai užleidžia vietą raudonos spalvos dirvožemiui, kuris užsodintas bulvėmis, morkomis, kitais šakniavaisiais ir citrusinių vaisių giraitėmis.

Aplankėme rytinį derlingos centrinės lygumos (Mesaoria) kraštą. Šioje vietoje net ir žiemą laukuose siūbuoja kviečiai ir miežiai.

Wev-pav3LŽŪKT konsultantams lankantis Kipre, javai buvo jau nupjauti, šiaudai tvarkingai sudėti į ritinius. Auginamų augalų plotai nedideli, palyginti su Lietuvos ūkiais

Žemės ūkis – pagrindinis Evgorou kaimelio gyventojų verslas. Važiuojant kalnais ir čia pat vingiuojančiais keliais, matomi vynuogynai, alyvuogių giraitės. Vynuogės čia auginamos ir genimos kitaip nei pas mus. Suformuoti nedideliais kupstais, gausiai dera ir noksta.

Gyvulius auginti nepopuliaru

Nedideliuose ūkiuose gausu įvairių paukščių, laikoma avių, galvijų. Saloje populiarūs asilai, kurie yra kaip susiekimo priemonė, o puikus asilių pienas tinka vartoti ir perdirbti. Šie gyvūnai palyginti ilgaamžiai, gyvena vidutiniškai 50–60 metų. Gyvenimas saloje keičiasi, o ūkininkai modernizuoja ir automatizuoja darbus ir techniką.

Palanki mokesčių sistema

Dar prieš kelerius metus Kipre buvo ženkli emigracija į užsienį, visų pirma – į Graikiją ir Didžiąją Britaniją. Dabar padėtis stabilizavosi, padaugėjo į salą grįžtančių išeivių. Anksčiau nemažai jaunų kipriečių vykdavo į užsienį mokytis, nes šalyje nebuvo pakankamai išplėtota aukštojo mokslo sistema, o po studijų dažnas likdavo gyventi užsienyje.

Kipro gyventoju laikomas tas, kuris bent 183 dienas per metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) gyvena Kipre. Šalies gyventojas turi mokėti mokesčius už visas gautas pajamas (ir už valstybės ribų).

Apmokestinamos pajamos:

  • atlyginimas už darbą, socialinės pašalpos;
  • pelnas, gautas iš verslo;
  • pajamos, gautos už nekilnojamo turto nuomą;
  • pensijos (užsienio šalių pensijos apmokestinamos 5 proc. tarifu). 

 Užsienio šalies gyventojas, atvykęs į Kiprą dirbti, per pirmuosius 3 metus gali kreiptis dėl 20 proc. pajamų mokesčio sumažinimo. Kipre asmens pajamoms taikomas progresyvinis apmokestinimas (kuo didesnės pajamos, tuo didesni mokami mokesčiai):

  • 0 proc. – jeigu metinės pajamos neviršija 17 086 €;
  • 20 proc. – jeigu metinės pajamos siekia 17 087–25 629 €;
  • 25 proc. – jeigu metinės pajamos siekia 25 630–34 173 €;
  • 30 proc. – kai metinės pajamos viršija 34 173 €.

Pajamų apmokestinimo išimtys: jeigu asmuo darbine veikla užsiima už Kipro ribų, jo pajamos neapmokestinamos. Jeigu asmuo saloje dirbo daugiau kaip 183 d., apmokestinamos visos pajamos, gautos per metus. Yra pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su nemažai valstybių: Bulgarija, Kanada, Graikija, Italija, JAV, Vengrija, Vokietija, Prancūzija ir kt. Jeigu Kipre asmuo dirbo mažiau kaip 183 d., mokesčiai taikomi tik pajamoms, gautoms iš darbinės veiklos Kipre.

Neapmokestinamos pajamos: dividendai, palūkanos, pelnas, gautas pardavus įmonės akcijas, atlyginimas už darbinę veiklą už Kipro ribų, kai darbuotojas daugiau kaip 90 d. praleidžia užsienyje.

Su darbo santykiais susiję mokesčiai: darbdavys moka 6,3 proc., dirbantysis – 6,3 proc. socialinio draudimo įmokų.

Sveikatos draudimas ir valstybinis socialinis draudimas. ES valstybės pilietis turi kreiptis į Vidaus mokesčių įplaukų departamentą dėl mokesčių mokėtojo identifikavimo kodo suteikimo. Asmuo turi pateikti pasą ir užpildytą formą I.R. 163A.

Medicinos apsauga šalyje užtikrinama trejopai:

  • Valstybinis sveikatos apsaugos sektorius;
  • Privatus sveikatos apsaugos sektorius;
  • Specifinių gyventojų grupių sveikatos apsaugos struktūros.

Paslaugos nemokamos gyventojams, gaunantiems mažas pajamas (sumą nustato valstybė). Medicinos paslaugos nemokamos ir šeimoms, auginančioms 4 ir daugiau vaikų, taip pat asmenims, sergantiems tam tikromis ligomis.

Medicinos priežiūra apmokama visoms aukščiau neišvardytoms gyventojų kategorijoms. Būtinoji medicinos pagalba suteikiama nemokamai visiems asmenims (ir laikinai atvykusiems į Kiprą), tačiau stacionariniam gydymui taikomi tam tikri mokesčiai. Valstybinis sveikatos apsaugos sektorius finansuojamas iš surenkamų mokesčių.

Nedarbo draudimas. Pagal Socialinio draudimo įstatymą bedarbio pašalpa mokama visiems 16–63 metų amžiaus asmenims, netekusiems darbo ne savo noru. Socialinio draudimo įmokas moka dirbantysis (16,6 proc.), darbdavys (6,3 proc.) ir valstybė (4 proc.). Šios įmokos atskaičiuojamos nuo darbuotojo atlyginimo. Savarankiškai dirbantys asmenys moka 15,6 proc. nuo draudžiamų pajamų.

Ir dar. Kipro mokesčių sistema palankesnė ir investuotojams, ir dirbantiesiems. Įmonės Kipre moka 12,5 proc. pelno mokesčio, o Lietuvoje – 15 procentų. PVM mokestis Kipre 15 proc., o Lietuvoje – 21 procentas. Mažesni mokesčiai skatina trauktis šešėlinę ekonomiką, kuri yra didelė problema daugelyje šalių.

Vietoje išvadų

Apsilankiusios nedidelėje šalyje, matome, kad joje gyvenantys žmonės stengiasi išnaudoti visas galimybes, kad pragyvenimas būtų geresnis. Turėdami tiek mažai dirbamos žemės ir ribotus kitus išteklius, savo užaugintą produkciją kipriečiai perdirba, gamina senovinius, autentiškus gaminius, kuria naujus, siūlo ir teikia įvairias paslaugas turizmo bei poilsio srityse.

Lietuvos smulkūs ūkininkai galėtų pasimokyti, nes parduoti užaugintą produkciją yra nuostolinga. Taigi ir labai mažas ūkis gali dirbti rentabiliai. Mūsų žmonės darbštūs ir tvarkingi, todėl manome, kad kipriečiai, atvykę pas mus, taip pat turėtų ko pasimokyti. Tokios priemonės leidžia įvertinti mūsų darbą, gamtos ir jos išteklių tausojimą, galimybes kurti geresnį gyvenimą sau ir ateinančioms kartoms.

Pagal LŽŪKT konsultančių – Dalios Pociuvienės, Irmos Barauskės, Marijos Vitkienės, Danutės Balsienės, Linos Tuminienės, Jolantos Beniušienės ir Virginijo Dapšienės – komandiruotės ataskaitą parengė Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT

Komandiruotės turinio pristatymas –susipažinti su Kipro žemės ūkiu: auginami žemės ūkio augalai, perdirbimas, parama ir plėtra, autentiškumas, saugomos teritorijos ir jų priežiūra, žemės ūkio ir verslo mokesčių sistema.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos