STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Dirvožemio derlingumo ir struktūros gerinimas įterpiant mėšlą ir kitas organines trąšas

Dirvožemio derlingumo ir struktūros gerinimas įterpiant mėšlą ir kitas organines trąšas

LŽŪKT informacija







LR žemės ūkio ministerija






2019-08-12

© LŽŪKT nuotr.

Lietuvoje parengtas ir savo noru taikomas Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas (GŽŪPK). Ypač svarbu, kad mokslo sukaupti tvarios gamybos patarimai yra pateikti žemdirbiui suprantama kalba. Šioje ištraukoje kviečiame paskaityti apie dirvožemio derlingumo ir struktūros gerinimą įterpiant mėšlą ir kitas organines trąšas.

Dirvožemyje dažniausiai humuso mažiau pasipildo negu suyra. Dėl aeracijos, klimatinių sąlygų atskirais metais suardomo humuso kiekis nevienodas. Mažesnis – drėgnesniais, vėsesniais metais. Žymėto N tyrimais nustatyta, kad apie 50–60 % N augalų pasisavinama iš mineralinių trąšų, o 40–50?% N, net ir gausiai tręšiant mineralinėmis trąšomis, yra pasisavinama iš organinių trąšų.

Kad laukuose nemažėtų humuso, būtina nuolat papildyti organinės medžiagos atsargas dirvožemyje, ypač tai svarbu taikant neariminį žemės dirbimą. Mineralinės trąšos neatstoja tręšimo organinėmis trąšomis.

Humuso balansui sudaryti skaičiuojama, kad 1 t humuso pasigaminti reikia įterpti 15–20 t kraikinio mėšlo, arba 5 t šiaudų ir sudaryti palankų C:N santykį. Mineralinis N taip pat gali būti humuso susidarymo šaltiniu. Palankios sąlygos humusui susidaryti iš mineralinio N atsiranda sąskaita tų medžiagų, kurios beveik N neturi.

Tręšimas mėšlu yra efektyvesnis už tręšimą mineralinėmis trąšomis. Žemės ūkio augalus auginant be mėšlo (ar kitų organinių trąšų), nepavyksta išlaikyti pradinio humuso kiekio (humuso balanso). Tręšimas vien mineralinėmis trąšomis tik sulėtina humuso ardymą, tačiau nesustabdo. Jei organinių medžiagų dirvoje sumažėja, tai mineralinės trąšos nesumažina derliaus kritimo. Kasmetinis tręšimas mėšlu padeda išlaikyti teigiamą humuso balansą, taip pat gerokai pagerina humuso sudėtį, padidėja huminių ir sumažėja fulvinių rūgščių.

Humuso kokybę parodo huminių ir fulvinių rūgščių santykis. Jei šis santykis mažesnis už vienetą (daug fulvinių rūgščių), – dirvožemio savybės blogos. Įdirbtose dirvose šis santykis paprastai yra 0,4–0,7, pagerintose – 0,8–09 ir kultūrinėse – 0,9–1,1. Humuso ardymas priklauso nuo C:N (anglies ir azoto santykio) organinėse medžiagose. Kuo daugiau azoto, tuo organinių medžiagų irimas yra greitesnis ir atvirkščiai. Humusui intensyviai susidaryti reikia, kad C:N būtų 15–20:1. Iš tokios organinės medžiagos humusas susidaro labai greitai. Toks santykis yra huminėse rūgštyse. Panašus C ir N santykis yra gerame mėšle.

Mėšlas – svarbiausia organinė trąša

Net 4–10?% mėšlo dirvoje virsta humusu. Humuso balansui išlaikyti, t.?y. 1 ha dirvos pagausinti 1 t humuso, reikia įterpti 15 t mėšlo kasmet. Geriausias yra kraikinis mėšlas. Jo vertė priklauso ne tik nuo kraike esančio medžiagų kiekio, bet ir nuo gyvulių rūšies, amžiaus, pašarų sudėties. Tręšiant bekraikiu mėšlu, humuso padaugėja nedaug.

Durpės humuso gausinimui mažai veiksmingos

Durpės kaip organinė trąša neprilygsta mėšlui, mažai veiksmingos. Žemapelkių susiskaidžiusioje durpėje C:N siekia 50:1, jų transformavimuisi į humusą reikia ilgo laiko tarpo, be to, reikia papildomai tręšti azotu, todėl durpes geriau naudoti mėšlui ir srutoms kompostuoti.

Sapropelis – skystos, drebučių pavidalo medžiagos, susikaupusios ežerų dugne

Jame yra 1–3?% azoto. Labiau gausina humuso išteklius, nei naudotinas kaip trąša. Valant vandens telkinius, iškastas sapropelis gali būti naudojamas netoliese esančių laukų organinei medžiagai gausinti, tačiau reikėtų patikrinti, ar neužterštas sunkiaisiais metalais.

Šiaudų įterpimas

Tai viena iš priemonių organinės medžiagos kiekiui dirvožemyje didinti, ypač augalininkystės krypties ūkiuose. Šiauduose gausu neazotinių medžiagų, C ir N santykis 55–100:1. Juos ardyti mikroorganizmams nepakanka azoto. Kad iš šiaudų susidarytų humusas, reikia daugiau laiko ir dirvą patręšti azotu. Jei užariami gryni šiaudai, derlius kitais metais gali net sumažėti, nes šiaudų mineralizacijai naudojamas dirvožemyje esantis azotas, todėl 1 t šiaudų reikia papildomai įterpti 8–10 kg azoto. Pridėjus reikiamą kiekį azoto, iš 10 t šiaudų galima gauti 1,8 t humuso. Efektyviausia šiaudus naudoti su bekraikiu mėšlu, sideratais ar tarpinių pasėlių žaliąja trąša.

Kitas dirvožemio organinės medžiagos šaltinis – tarpiniai pasėliai

Žaliajai trąšai nuo seno auginami lubinai ir seradėlės. Dabartiniu metu plačiau pradedamos auginti baltosios garstyčios, sėjos metais užariamas dobilų įsėlis. Žaliajai trąšai auginami ir aliejiniai ridikai, vasariniai bei žieminiai rapsai. Jaunų žaliajai trąšai išaugintų augalų (sideratų) biomasėje gausu azoto, C ir N santykis 8–10:1. Toks C:N nepalankus humusui susidaryti. Azoto perteklius dirvoje skatina mikroorganizmų dauginimąsi. Azotinga organinė medžiaga sparčiai mineralizuojasi iki mineralinių junginių, o humuso susidaro mažai, todėl geriau žaliąją trąšą maišyti su daug C turinčiomis medžiagomis, pvz., žiemkenčių šiaudais. Juose C ir N santykis 80–100:1, o naudojant kartu su žaliąja trąša C:N tampa palankesnis humusui susidaryti. Sideratų nauda ir jų reikšmė didesnė lengvose dirvose. Juo labiau sukultūrinta dirva, tuo žaliosios trąšos poveikis menkesnis.

Organinėms trąšoms, įvairiems kompostams, žaliajai trąšai skirtiems augalams, įvairioms augalinėms liekanoms įterpti labiausiai tinka plūgas.

Organinių trąšų, ypač mėšlo, negalima palikti dirvos paviršiuje, nes tai skatina maisto medžiagų išplovimą ir garavimą (emisiją). Durpių arba smulkintų šiaudų kraiko mėšlą bei kompostus galima įterpti ir lėkštinėmis akėčiomis ar armens purentuvais. Organinė trąša, sumaišoma dirvos viršutiniame sluoksnyje, greičiau mineralizuojama. Jei tuo metu dirvoje neaugs šį atsipalaidavusį azotą galintys paimti tarpiniai ar pagrindiniai pasėliai, galimi azoto nuostoliai. Mineralines trąšas taip pat reikia įterpti, ypač tada, kai pradžiūvęs dirvos paviršius. Tada jos greičiau sudrėksta, pradeda tirpti ir tampa prieinamos augalams. Šių trąšų įterpimas derinamas su žemės paruošimo arba sėjos darbais.

Rekomenduojam paskaityti

Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas: mažesnis neigiamas poveikis dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žieminių rapsų pasirengimas žiemoti Trakų r.
Žieminių kviečių pasirengimas žiemoti Trakų r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos