STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Nepraleiskime palankiausio dirvų kalkinimo laiko

Nepraleiskime palankiausio dirvų kalkinimo laiko

Janina Ona Gečienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro augalininkystės konsultantė






2019-07-16

© LŽŪKT nuotr.

Vasarai persiritus į antrą pusę, prasidėjo javapjūtė. Jei labai nesuges orai, pagal žemės ūkio augalų brandą matyti, kad derliaus dorojimo darbai bus baigti gana anksti, be ypatingos įtampos. Tai reiškia, kad ūkininkai turės pakankamai laiko paruošti dirvas rudeninei sėjai. Šis laikotarpis taip pat labai tinkamas dirvoms kalkinti. Ideali proga išberti kalkines medžiagas ant ražienų, kur skutant, o vėliau – ariant, jos yra gerai permaišomos dirvožemyje.

Kalkinimo įtaka jaučiama daug metų. Nors išbėrimo metais kalkės mažiau efektingos, dirvožemyje gerai išmaišytos padidins vėliau auginamų žemės ūkio augalų derlingumą. Netgi tolygiai išbertos kalkinės medžiagos nebus pakankamai efektyvios, jei bus prastai įterptos. Pagrindinis reikalavimas – kuo vienodžiau permaišyti su dirvos armeniu. Visai netinka giliai užarti plūgu. Geriausia įdirbti dirvą lėkštinėmis akėčiomis ar freza, o vėliau ariant kalkines trąšas sumaišyti su visu armens sluoksniu.

Po žieminių miežių liepos viduryje pakalkinta ir nuskusta dirva

Kalkes galima berti ant sudygusio pasėlio

Daugumą dabar gaminamų granuliuotų kalkinių medžiagų visai saugu išberti net ir ant sudygusio javų pasėlio, tačiau esant sausiems orams, ypač šių metų pavasarį, kai vyravo ilgalaikė sausra, kalkių granulės sėkmingai pragulėjo dirvos paviršiuje per visą vegetaciją ir tik palijus ėmė tirpti. Savo veiklą kalkinė medžiaga pradės tik po derliaus nuėmimo įdirbus ražieną.

Kalkinta balandžio 1 d., fotografuota balandžio 29 d.

Kalkių granulės tame pačiame lauke tebeguli liepos 12 d.

Maksimalaus kalkinimo efekto reikia palaukti

Pakalkinus dirvožemį, pirmiausia neutralizuojamas aktualusis dirvožemio rūgštumas. Potencialusis dirvožemio rūgštumas kinta labai lėtai. Kasmet vis nauji vandenilio jonai pereina į dirvožemio tirpalą ir jį rūgština. Tokiu būdu maksimalus kalkinimo efektyvumas pasiekiamas tik antrais ar trečiais metais po kalkinimo.

Pievas ir ganyklas galima kalkinti ir paviršiniu būdu. Taip barstomos kalkinės medžiagos pirmais–antrais metais po kalkinimo veikia silpniau.

Dirvos rūgštumą mažina ir organinės trąšos

Ūkiai, kuriuose auginami gyvuliai, turi dar vieną priemonę, gerinančią dirvos situaciją – organines trąšas, kurios taip pat šiuo metu gali būti įterpiamos į ražienas ar pūdymą. Jos irgi mažina dirvos rūgštumą, nors ne taip efektyviai, kaip kalkinės medžiagos. Taip pat nukenksmina toksiškus augalams elementus – Al, Fe, Mn. Ypač pavojingas augalams judrusis aliuminis, kurio paprastai būna iš prigimties rūgščiuose dirvožemiuose. Gausiau patręšus organinėmis trąšomis ar pakalkinus net ir nedidelėmis kalkinių medžiagų normomis, judrusis aliuminis pereina į nejudrias formas, kurios augalams nekenksmingos.

Kalkinimo poveikis akivaizdus

Vis tik dirvų kalkinimas yra pagrindinė priemonė dirvoms sukultūrinti. Tik sureguliavus dirvožemio rūgštumą iki artimos neutraliai reakcijos, galima gauti gerą svarbiausių kultūrinių augalų derlių. Pakalkinus gerėja dirvožemio struktūra, vandens režimas, gausėja judriojo fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio ir magnio.

Kalkinės medžiagos neutralizuoja rūgščių mineralinių trąšų liekanas, kliudo patekti į augalinę produkciją radionuklidams ir sunkiesiems metalams. Kalkinant drenažo sistema apsaugoma nuo užaugimo asiūkliais.

Rūgščiame dirvožemyje kaupiasi mažiau bakterijų, lėčiau skaidomos augalinės liekanos, todėl blogėja augalų mityba. Pakalkinus dirvą, suaktyvėja nutrifikacijos ir amonifikacijos mikrobiologiniai procesai, kurie organinių medžiagų azotą verčia mineraliniu. Tokiu būdu dirvožemyje daugėja augalų pasisavinamo azoto. Be to, azoto trąšos kalkintame dirvožemyje yra efektyvesnės negu nekalkintame, nes kalkinės medžiagos neutralizuoja jų fiziologinį rūgštingumą.

Kalkintinus plotus preliminariai galima nustatyti pH matuokliais, taip pat pagal lauke augančias piktžoles. Rūgščiose dirvose paprastai auga dirviniai kežiai, vienametės klėstenės, dirviniai asiūkliai, smulkiosios rūgštynės, dirviniai ridikai, dirvinės našlaitės. Įtarus, kad dirva rūgšti, imami dirvos ėminiai ir siunčiami ištirti į laboratoriją. Tik esant dirvos pH ne mažiau kaip 5,5–6,1 ir laikantis agrotechnikos reikalavimų, galima tikėtis gero derliaus. Rūgšti dirva, kaip ir menkas humuso kiekis, yra didžiausi trukdžiai siekiant gausaus ir kokybiško derliaus.

Nuo šių metų pavasario dirvožemio tyrimus atlieka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorija (Kėdainių r., Akademija, Stoties g.7, tel. +370 347 65 044).

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Gausiam derliui užauginti – inovatyvūs sprendimai
Kretingos rajone – arimo meistrystės šventė

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos