STRAIPSNIAI > PARAMA IR VERSLAS > Trumpos maisto tiekimo grandinės Lenkijoje – papildomas smulkių ūkių pajamų šaltinis

Trumpos maisto tiekimo grandinės Lenkijoje – papildomas smulkių ūkių pajamų šaltinis

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė






2019-07-25

 

Trumpos maisto tiekimo grandinės Lenkijoje gana populiarios ir sėkmingai veikia. Kaimynai turi patirties plėtojant šį segmentą, todėl iš jų yra ko pasimokyti. Lietuvos agronomų sąjungos valdybos išvyka į Palenkės vaivadijos ūkius, kuriuose žemės ūkio gamyba derinama su smulkiu verslu, produktų perdirbimu, prekyba, paslaugomis, buvo puiki galimybė susipažinti su sėkmingai ūkininkaujančiais.

Smulkūs ūkininkai Lenkijoje kuria pridėtinę vertę teikdami klientams agroturizmo, maitinimo paslaugas, perdirbdami produktus. Galima sakyti, kad trumpos maisto tiekimo grandinės – jų papildomų pajamų šaltinis.

Lankyti ūkiai maži. Paslaugos teikiamos ir maistas gaminamas nedideliam klientų skaičiui. Matydami jų poreikius ir perspektyvą, ūkiai po truputį plečiasi. Tai rodo, kad rinkos poreikis tokioms paslaugoms dar nevisai patenkintas.

Ūkininkų pastangas tiesiogiai vartotojui tiekti maistą ir kitas paslaugas remia valstybė. Ši veikla iki 40000 zlotų apyvartos neapmokestinama, nekeliami dideli reikalavimai patalpoms, galima gaminti namų virtuvėje, nors atsakingų valstybinių institucijų planinės ir neplaninės maisto kokybės patikros vykdomos.

Valstybė per konsultavimo veiklą užtikrina ūkininkams galimybę išmokti gaminti įvairius produktus ūkio sąlygomis, padedant technologams, sukurti receptūrą, sužinoti visus teisės aktuose nustatytus žaliavų auginimo, perdirbimo, prekybos reikalavimus.

Populiarinti vietinį maistą tarp pirkėjų padeda valstybės mastu organizuojami maisto gaminių konkursai.

Agroturizmo ūkyje „Leśny dworek“

Kryliczke, buvusioje mokykloje, įsikūręs Małgorzatos ir Bogusławo Ostapowicz ūkis. Jie namuose jau 12 metų gamina ir parduoda tradicinius Palenkės patiekalus, pagamintus koklių krosnyje, kūrenamoje malkomis. Šeimininkai yra daugelio kulinarinių konkursų dalyviai ir nugalėtojai, taip pat Palenkės vaivadijos kulinarinio tako nariai. Į šį agroturizmo ūkį atvykę svečiai patys gali gaminti įvairius produktus – organizuojamos edukacinės programos. Ūkininkai namuose priima iki 14 lankytojų. Jie apgyvendinami, maitinami. Kulinarinių gaminių vietiniams gyventojams neparduoda, jie skirti tik svečiams. Kadangi Lenkija didėlė, dažnai paragauti ar nusipirkti būtent Palenkės vaivadijos tradicinių gaminių tautiečiai atvyksta iš kitų šalies vietovių. Daugiausia ūkyje auginama daržovių. Jis yra šalia nacionalinio parko, todėl norinčių apsistoti yra pakankamai daug. Svečiai gali naudotis tvenkiniu, kuriame įveista įvairių žuvų. Šeimininkai bitininkauja, tad svečiai gali paragauti medaus, sunešto iš aplinkinių vietovių.

Małgorzata Ostapowicz dalinasi gardžiomis vaišėmis ir puikia nuotaika

 

Tykocino pilyje

Jacekas Nazarko (viduryje) prisiminė, kad prieš atstatymą ant pilies pamatų ganėsi karvės. Atkasti autentiški išlikę tik keli statinio metrai

Tykocino pilies savininkas Jacekas Nazarko akcentavo, kad ji atstatyta nenaudojant nei šalies, nei europinių lėšų. Radvilų rezidencija, remiantis daugelio metų istoriniais ir archeologiniais tyrimais, atstatyta jo lėšomis ir iniciatyva.

Savininkas akcentavo, kad istorija neabejotinai sieja šalis. Kadangi pilis priklausė Radviloms, užmegzta draugystė su Radvilų miesto – Kėdainių krašto muziejumi. Pilyje įrengta ekspozicija, jungianti Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Švedijos istorijas. Čia organizuojami įvairūs kulinarinio paveldo, istoriniai renginiai, vyksta vestuvės. Pilyje įrengtas viešbutis, gaminami ir tiekiami regioninės virtuvės patiekalai.

Lietuvos agronomai, atstovaujantys mokslo, konsultavimo, mokymo, komercinėms, valstybinėms ir savivaldybėms priklausančioms įstaigoms ir organizacijoms, Tykocino pilies kieme

Podlasie žemės ūkio konsultavimo centro ceche

Szepietowe veikiantis nedidelis Podlasie žemės ūkio konsultavimo centro cechas pastatytas ir įrengtas naudojantis ES parama. Čia įrengtos 4 technologinės produktų perdirbimo linijos – pieno, mėsos, džiovintų produktų, spaudžiamos sultys.

Domimasi, kaip gaminami sūriai. Būdą galima pasirinkti

Šis cechas – praktinis mokymo centras, skirtas norintiems plėtoti žemės ūkio produktų perdirbimo verslą, taip pat visiems, kurie nori ne tik pamatyti, kaip gaminamas vienas ar kitas produktas, bet ir juos pagaminti. Į mokymus priimamos 10–12 žmonių grupės. Jiems technologės padeda sukurti įvairių rūšių sūrių, rūkytų mėsos gaminių receptus. Taip pat čia sužino apie visus žaliavų auginimo, perdirbimo, prekybos reikalavimus, kurie svarbūs užsiimant žemės ūkio produktų perdirbimu.

Stebino, kad visas keturias technologines linijas (pieno, mėsos, džiovintų produktų, sulčių) aptarnauja tik dvi technologės. Jos paaiškino, kad mokytis atvykstančios grupės būna iš anksto pasirinkusios, ko nori išmokti. Taigi visos technologinės linijos vienu metu neveikia.

Lietuvoje tokių galimybių nėra, o Szepietowas netoli. Praktinių pamokų kaimynai kviečia ir Lietuvos ūkininkus.

Agroturizmo ūkyje „Biebrza Eldorado“

Dolistowo kaime, šalia Bebrzos upės, įsikūręs Mariannos Rogało ūkis. Verslo įdėjų ji parsivežė iš Amerikos, kurioje praleido pusę metų.

„Virtuvė – mano stichija“, – sakė Marianna Rogało ir pripažino, kad jai labai patinka bendrauti su į ūkį atvykstančiais svečiais. Dažniausiai tik atvykę jie jau užsako kambarius kitiems metams

Ūkyje lankytojams įrengti jaukūs kambariai. Teikiamos maitinimo paslaugos. Šeimininkės pagaminti patiekalai, kulinariniai gaminiai kulinariniuose konkursuose apdovanoti daugybe prizų.

  

LŽŪKT vidaus audito ir paslaugų kokybės skyriaus vadovės Onos Račkienės rankose Palenkės vaivadijoje populiarūs sumuštiniai – šeimininkės kepta duona, taukai su spirgučiais ir raugintas agurkas. Tikrai gardu

Į šią vietą lankytojus ypač traukia plaukimas sraunia Biebrzos upe. Čia rengiami žygiai baidarėmis ir plaustu, kurį originaliai sukonstravo ūkio šeimininkas. Ūkiui priklauso 70 arų upės pakrantės. Taip pat jame galima įsigyti leidimą žvejoti, dalyvauti edukacinėse programose, pvz., šienapjūtėje.

Šiuo metu baigiamas statyti svečių namelis. „Čia migruoja daug paukščių. Juos bus galima stebėti pro šio namelio langus“, – apie romantišką ateities galimybę kalbėjo Marianna Rogało.

Ūkininkai puikiai prisitaiko prie aplinkos ir klientų poreikių. Jie teikia informaciją besidomintiems pelkėmis. Kadangi pro ūkį driekiasi dviratininkų trasa, esant problemų, ūkio šeimininkas mielai pataiso dviračius.

Plaukiant šiuo plaustu, galima grožėtis Biebrzos upės pakrantėmis, žvejoti, stebėti paukščius ir iškylauti

Įdomu tai, kad Lenkijoje nuosavame name turint 5 kambarius pradėti teikti turizmo paslaugas visai nesudėtinga. Tereikia nuvažiuoti į savivaldybę ir užregistruoti turistinį ūkį. Jokių mokesčių mokėti nereikia.

Ekologiniame daržininkystės ūkyje

Ekologinius ūkius Lenkijoje sertifikuoja 10 privačių firmų. Imami mėginai dėl pesticidų likučių, fungicidų naudojimo. Už ekologinių daržovių hektarą mokama 1000 zlotų išmokų.

Sylwijos Rydzewskos ekologiniame 25 ha ūkyje auginamos įvairios daržovės. Šeimininkė jas konservuoja, raugia. Parduoda bulves, raugintus kopūstus ir agurkus. Kadangi ūkis pasienyje, dažnai produkciją perka lietuviai.

Lenkijoje patvirtintas augalų apsaugos produktų ekologiniams ūkiams sąrašas. Jų yra pakankamai daug. Agurkus ūkininkė purškia vario sulfatu. Jie skinami 2 kartus per savaitę. Darbininkams už valandą mokama 13 zlotų.

Su kitais Lenkijos ūkininkais Sylwija Rydzewska buvo atvykusi į Lietuvą, lankėsi trumpąsias tiekimo grandines plėtojančiuose ūkiuose ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Šį kartą ji dalinosi patirtimi

Vienas iš ekologiniams ūkiams keliamų reikalavimų yra kasmet tirti dirvožemį. Pasak ūkininkės, daržininkystės ūkyje didžiausias gelbėtojas yra vanduo. Šiuo metu jis imamas iš upės, tik bijoma, kad bus apmokestintas, todėl ūkininkė planuoja įrengti vandens rezervuarą.

Klientų užsakymus ūkininkė priima SMS žinutėmis. Turi ženklintą autobusėlį. Juo daržoves pristato į turgų.

Ūkyje taip pat organizuojamos edukacinės programos vaikams. „Vaikai nežino, iš kur agurkai atsiranda. Mes jiems rodome agurkų sėklas. Leidžiame pasėti. Po to atvažiuoja pažiūrėti, kokie agurkai užaugo, nusiskina“, – apie bendravimą su vaikais pasakojo Sylwija Rydzewska.

Šalia ūkio yra ežeras, prie jo apgyvendinimo ir kitas paslaugas turistams teikia ūkininkės sesuo. Ten tiekiamos ekologiniame daržininkystės ūkyje užaugintos daržovės.

LŽŪKT augalininkystės konsultantas Juozas Zaturskas „tikrina“ ar visi agurkai nuskinti

Mėsos perdirbimo cechas „Protasiewicz“

Šis mėsos perdirbimo cechas priklauso ūkininkų Protasiewicz šeimai. Jos įkūrėjas Tadeuszas Protasiewicz. Mėsos gaminiai ruošiami tradiciniais metodais – sūdomi, rūkomi, parduodami visoje Lenkijoje ir užsienyje. Už juos ūkis gavo ne vieną apdovanojimą. Ūkininkams svarbi ekologija, todėl jie nenaudoja jokių sintetinių priedų ir plastikinių pakuočių.

Dešros paruoštos rūkyti

Kadangi regione paskelbtas kiaulių maras, ūkininkai patys jų neaugina, o vežasi iš Varšuvos. Laikomos 23 melžiamos karvės. Šiuo metu ūkyje dirba 5 darbininkai.

Planuota gaminti brandintą jautieną. Tik Lenkijos raudonųjų mėsinių galvijų bandą teko parduoti, nes sudėtinga buvo įgyvendinti skerdimo reikalavimus, kad gyvuliai išvengtų streso.

Ūkyje teikiama dar viena paslauga – iš vietinių gyventojų surenkamas pienas ir pristatomas į pieninę. Ateityje galvojama teikti sunkvežimių parkavimo paslaugas. Jau nusipirktas žemės plotas, pradedami darbai.

Lankytuose ūkiuose teikiamų paslaugų kainos „nesikandžioja“. Agroturizmo sodyboje kambarys gali kainuoti 45–50 zlotų už parą, iš vietinių produktų paruošti pusryčiai 15–20 zlotų, o sotūs pietūs – nuo 20 iki 40 zlotų žmogui. Sodybų šeimininkai visada atsižvelgia į svečių pageidavimus, jų mitybos įpročius, o vaikams pasiūlo jų amžiui tinkamą meniu.   

Lietuvoje trumposios maisto tiekimo grandinės mažiau populiarios, nedrąsiai naudojamasi ir šiam segmentui skirta Europos Sąjungos parama, todėl svarbu dalintis žiniomis apie Lenkijos ūkininkų patirtį. Tą ir darys iš kelionės grįžę Lietuvos agronomų sąjungos valdybos nariai.

 



 VIDEONAUJIENOS

Ūkininkas įkūrė kompleksines paslaugas teikiantį autoservisą
LŽŪKT – pripažinta konsultavimo paslaugų teikėja

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

 


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos