STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Klimato kaitos poveikis gyvulininkystei

Klimato kaitos poveikis gyvulininkystei

Aleksandra Drazdova
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos rajono biuro gyvulininkystės konsultantė






2019-08-13

© LŽŪKT nuotr.

Besikeičiančios klimato sąlygos rodo, kad visuotinis atšilimas yra neišvengiamas. Nors pieninės ir mėsinės galvijininkystės ūkiai yra laikomi vienu iš pagrindinių šiltnamio dujų išskyrimo šaltinių, mažai žinoma apie tų pokyčių įtaką patiems ūkiams.

Vidutinės visuotinės oro ir jūros temperatūros kilimas, sniegynų ir ledynų tirpimas, lemiantys jūros lygio kilimą, rodo, kad visuotinis atšilimas jau prasidėjo, todėl reikia įvertinti tolesnį klimato atšilimo poveikį gyvulininkystės sektoriui.

Žemės ūkio produkcijos gamyba priklauso nuo aplinkos klimato sąlygų ir naudojamų gamybos technologijų. Klimato kaita gali pakeisti pagrindinių produkcijos gamybos procesų eigą, nes dėl visuotinio atšilimo Europoje numatomos sausesnės ir karštesnės vasaros.

Viena didžiausių problemų, kalbant apie klimato kaitos poveikį žemės ūkiui, yra ta, kad jis nevienodas vertinant vietiniu ar regioniniu mastu. Viename regione gali tvyroti sausra, o kitame – nenustojančios liūtys. Mokslininkai numato, kad Centrinėje Europoje vasaros bus karštesnės ir sausesnės, vidutinė oro temperatūra iki 2050 m. gali pakilti 2 °C, o iškrintančio lietaus kiekis vasaros laikotarpiu sumažėti 15 procentų. Taip pat bus daugiau dienų, kurių metu temperatūra pakils daugiau nei +30 °C.

Tyrimais nustatyta, kad pieninės ir mėsinės galvijininkystės ūkiai išskiria daugiau nei 70 proc. visų gyvulininkystės sektoriaus šiltnamio dujų kiekio, tačiau mažai žinoma apie pačių gyvulininkystės ūkių jautrumą ir pažeidžiamumą vykstant klimato atšilimui.

Kitaip nei gamybos sistemos, kurios veikia tik uždarose patalpose, gyvulininkystės ūkiai yra tiesiogiai ir netiesiogiai veikiami supančio klimato, dėl kintančių aplinkos sąlygų, naudojamų ganyklų bei pašarų gamybos.

Gyvuliai patiria šilumos stresą

Pagrindiniai tiesioginiai klimato kaitos veiksniai, darantys įtakos gyvulių fiziologiniams poreikiams, gerovei, sveikatingumui ir reprodukcijai, yra kylanti vidutinė aplinkos temperatūra ir orų permainos. Šiluminį stresą keliančių dienų, kai vidutinė juntama aplinkos temperatūra, kurią lemia oro temperatūros ir santykinio aplinkos drėgnio santykis, pakyla aukščiau nei +34 °C ir sukelia stiprų diskomfortą organizmui, skaičius per metus irgi daugėja. Galima manyti, kad pieno gamybos savikaina gali padidėti ir dėl pokyčių pašarų gamybos procese ir dėl gyvulių reprodukcinių savybių kitimo.

Dėl aukštesnės aplinkos temperatūros dažnai sutrinka karvių lytinis ciklas – ruja būna trumpesnė ir mažiau intensyvi, dėl to sunkiai pastebima. Taip pat sutrinka folikulų vystymosi procesas, kuris lemia sunkesnį oocitų vystymąsi iki vaisingo kiaušinėlio. Aukšta aplinkos temperatūra neigiamai veikia embriono gebėjimą prisitvirtinti gimdoje, todėl per karščius padidėja jo mirtingumo tikimybė.

Klimato kaita veikia žolynus

Žoliniai pašarai yra laikomi ekonomiškai naudingu pieno gamybos proceso pagrindu, tačiau klimato kaitos pokyčiai turi įtakos žolynų ir kitų augalų augimui, taip netiesiogiai veikdami gyvulininkystės ūkių veiklą. Remiantis žemės ūkio statistikos duomenimis, visoje Europoje daugiametės pievos ir ganyklos sudaro apie 33 proc. visų gamybai naudojamų žemės ūkio naudmenų ir 11 proc. sudaro naujai atsėtos pievos bei kukurūzai, auginami pašarui ariamoje žemėje.

Kaip visuotinio atšilimo išraiška, sausros laikotarpis ir jos pasikartojimo dažnumas, taip pat ir lietaus lokalizacija regioniniu mastu, turi didelės įtakos žolės ir kitų augalų augimui, pašarų gamybos procesui. Žolynų sudėties ir augalų augimo greičio pokyčiai gali daryti poveikį pašarų maistinei vertei, virškinamumui ir pasisavinimui atrajotojų virškinamajame trakte.

Dėl klimato kaitos poveikio augalų augimui mažėja pagaminamų pašarų kiekis ir prastėja kokybė. Kylanti aplinkos temperatūra lemia greitesnį žolynų brendimą, vystymąsi ir augimą. Pailgėjęs augimo sezonas gali būti naudingas, ypač daugiamečiams augalams, nes sudaro ilgesnio ganymo sezono galimybes ir pievas galima šienauti daugiau kartų, tačiau tai įmanoma tik iškrintant pakankamai kritulių.

Norint, kad esant aukštesnei aplinkos temperatūrai žolynas augtų greičiau – būtinas vanduo. Vienam pievų ir ganyklų biomasės dydžio vienetui jo reikia daugiau nei daugeliui ariamoje dirvoje auginamų žemės ūkio augalų. Dėl paprastai mažesnio žolynams reikiamo pasiekti aukščio, ganyklų žolės sunaudoja mažiau vandens nei pievose pašarams gaminti auginamos žolės. Šiltėjant klimatui, didėja sausrų tikimybė. Tokiose vietovėse augalai negauna pakankamo vandens kiekio, todėl norint išlaikyti žolynų derlingumą vyraujant sausrai reikia tausoti ganyklas ir mažinti ganymo intensyvumą. Vandens trūkumas lemia ir greitesnį augalų brendimą, dėl kurio žolynų sausų medžiagų virškinamumas būna mažesnis nei fiziologiškai jaunesnių augalų. Esant sausrai ir aukštai aplinkos temperatūrai, tokios situacijos galima išvengti žolynus pjaunant anksčiau.

Keičiantis klimatiniams parametrams – kylant vidutinei aplinkos temperatūrai, kintant iškrintančių kritulių kiekiui, susidaro nauji veiksniai, darantys įtakos gyvulių produktyvumui, kurie veikia tiesiogiai – padidėjus gyvulių stresui dėl karščio, ar netiesiogiai – pakitus žolynų ir kt. žolinių pašarų sudėčiai ir kokybei.

Konsultuoti gyvulininkystės klausimais Jus gali Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės konsultantai ir specialistai. Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis į artimiausią savo regiono LŽŪKT biurą.

Parengta naudojantis užsienio autorių literatūra.

Literatūros šaltiniai:

Isselstein J, König S, Lohölter M, Martinsohn M, Meyer U, Potthoff M, Sanker C, Schöder

B, Wrage N, Meibaum B, von Samson-Himmelstjerna G, Stinshoff H, Wrenzycki C. Future

consequences and challenges for dairy cow production systems arising from climate change

in Central Europe – a reviwew. Animal (2013) 7:5, pp 843–859

arid environment. Rev Colomb Cienc Pecu (2013); 26:193–200.

Range Management. In p. 211–215 (2016)

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Jaunojo ūkininko patirtis: avininkystė gali būti sėkminga
Avininkystė – keičiantiems ūkininkavimo kryptį ar ieškantiems verslo nišos

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos