STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Užtrūkusių karvių šėrimas

Užtrūkusių karvių šėrimas

Irena Černauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuro gyvulininkystės konsultantė






2019-08-20

© LŽŪKT nuotr.

Karvių produktyvumas per būsimą laktaciją, veršelių išsivystymas, gyvybingumas ir sveikata tiesiogiai priklauso nuo veršingų telyčių ir karvių šėrimo, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į veršingų telyčių ir karvių laikymą bei šėrimą dar prieš apsiveršiavimą.

Veršingos karvės užtrūkinamos likus 60 d. iki apsiveršiavimo. Jei užtrūkimo laikotarpis ilgesnis nei 70 d., karvė duos panašiai tiek pat pieno (palyginti su bandos vidurkiu), kaip užtrūkusi ir 2 mėn., jei karvė užtrūkinama likus mažiau nei 40 d., tai neigiamai veikia produktyvumą.

Trys užtrūkinimo periodai

Visas užtrūkinimo laikotarpis skirstomas į tris periodus: užtrūkinimas (14 d.), įmitimo palaikymas (30 d.), pasirengimas veršiavimuisi ir laktacija (16 d.). Karvės užtrūkinamos reguliuojant šėrimo intensyvumą ir retinant melžimų skaičių.

Pirmo periodo metu racionuose mažinama sultingų ir koncentruotų pašarų (arba iš vis neduodama). Taip siekiama stabdyti ar slopinti pieno sintezę. Duodama daugiau šiaudų ar šieno.

Antruoju periodu karvės šeriamos atsižvelgiant į jų įmitimą. Liesesnėms duodama šiek tiek koncentratų, o riebioms visai neduodama arba tik tiek, kad būtų pakankamai aprūpinamos baltymais. Jų ir riebalų atsargas, reikalingas būsimai laktacijai, karvė turi sukaupti iki užtrūkimo laikotarpio.

Trečiuoju periodu, žymiai padidėjus energijos ir maisto medžiagų reikmei, karvių šėrimas gerinamas, didinamas koncentruotų pašarų kiekis.

Šėrimas turi daug įtakos būsimai laktacijai

Karvių šėrimas užtrūkimo metu turi daug įtakos būsimai laktacijai. Paskutiniais veršingumo mėnesiais medžiagų apykaita karvės organizme suaktyvėja iki 40 proc., o vaisiaus masė didėja iki 80 procentų. Karvėms reikia sukaupti pakankamai baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų atsargų, dėl to racionai turėtų būti gerai subalansuoti. Likus kelioms savaitėms iki apsiveršiavimo, pašarų ėdamumas mažėja iki 30 proc., nes vaisius spaudžia virškinamąjį traktą. Tuomet svarbu, kad energijos ir maisto medžiagų (baltymų) koncentracija raciono sausojoje medžiagoje būtų pakankama. Reikėtų duodi pašarų priedo, skirto užtrūkusioms karvės (tačiau patartina prieš tai atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, kokių tiksliai medžiagų gyvuliams labiausiai reikia). Mineraliniai ir vitamininiai papildai sudaro tik 1 proc. karvės raciono sausųjų medžiagų, tačiau būtent jų disbalansas sąlygoja šviežiapienių karvių ligas.

Rekomenduojamas žalių baltymų poreikis užtrūkusioms karvėms:

  • 6–4 savaitės iki veršiavimosi – 1070 g/d.,
  • 3 savaitės iki veršiavimosi –1165 g/d.

Mineralinės medžiagos yra būtina pašarų sudedamoji dalis. Į makro ir mikroelementus skirstoma pagal tai, kiek jų yra organizme ir koks poreikis gyvūnui.

Makroelementų poreikis užtrūkusioms karvėms: kalcio 34 g/d., fosforo 22 g/d., magnio 16 g/d., natrio 10 g/d., kalio 100 g/d., cloro 22 g/d. Visi jie nepakeičiami ir juos užtrūkusi karvė turi gauti su pašaru.

Nepakeičiamieji mikroelementai gyvūno organizme skaičiuojami <100 mg/kg. Tai geležis, varis, kobaltas, jodas, manganas, cinkas ir selenas. Jie organizme aktyvina fermentus ir yra baltymų ir hormonų sudedamoji dalis.

Vitaminai – nedidelės molekulinės masės organiniai junginiai, gyvybiškai svarbūs gyvulio organizmui. Jų poreikis: vitamino A – 70000 TV, vitamino E – 500 mg.

Gyvybiškai svarbus vanduo

Dar vienas labai svarbus elementas – vanduo. Karvės turi galėti nevaržomai prie jo prieiti. Gyvuliui vanduo yra gyvybiškai svarbus, tačiau jam skiriama nepakankamai dėmesio. Vandens suvartojimas priklauso nuo jo kokybės. Manoma, kad ir nuo temperatūros. Kai kurių autorių nuomone, daugiausia vandens suvartojama, kai jo temperatūra +15–17 ?C. Taip pat vandenyje gali būti įvairių priemaišų, kurios gali sukelti sveikatos sutrikimų, todėl reikia atlikti laboratorinę analizę ir nuolat tikrinti vandens kokybę.

Negalima nutukinti

Užtrūkimo laikotarpiu, priklausomai nuo įmitimo, per parą karvė priauga iki 1 kg, per visą užtrūkimo laikotarpį – apie 50–60 kg. Tačiau nutukinti karvių taip pat negalima. Prieš apsiveršiavimą jos turėtų būti normalaus įmitimo, t. y. apie 3–3,5 balo. Riebios karvės atveda silpnesnius veršelius.Kuo karvė labiau įmitusi prieš apsiveršiavimą, tuo daugiau turima bėdų po to. Karvės tunka dėl kelių priežasčių: mitybos, mociono nebuvimo ir netinkamos reprodukcijos. Baltymų ir energijos balansą geriausiai parodo pieno arba kraujo urėja. Taip pat didelės įtakos turi reprodukcija – kuo vėliau karvę apsėklinsime, tuo labiau ji tuks, nes laktacijos pabaigoje iš pašarų paimtą energiją naudos ne pienui gaminti, o riebalams kaupti, todėl sėklinti reikia laiku.

Gaudamos geros kokybės pašarų užtrūkimo laikotarpiu, karvės papildo organizmo maistines atsargas, kurias vėliau naudoja pienui gaminti. Negavusios būtinų maisto medžiagų užtrūkimo laikotarpiu, karvės ne tik sunkiau veršiuojasi, bet dažniau suserga pogimdyvine pareze, kitomis medžiagų apykaitos ligomis.

Parengta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Jaunojo ūkininko patirtis: avininkystė gali būti sėkminga
Avininkystė – keičiantiems ūkininkavimo kryptį ar ieškantiems verslo nišos

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos