STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > Viršūninis žievėgraužis plinta Lietuvos pušynuose

Viršūninis žievėgraužis plinta Lietuvos pušynuose

VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija






2019-09-03

Valstybinės miškų tarnybos nuotr.

Viršūninis žievėgraužis plinta. Pušynuose 2018 ir 2019 metais užfiksuotas pušų džiūvimas dėl žievėgraužių pažeidimo. 2018 m. pirmieji džiūvimai nustatyti Kauno, Šalčininkų, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose: nudžiūvo grupės po 10–50 pušų. Per pirmą 2019 m. pusmetį pušų džiūvimas žymiai suintensyvėjo: išsiplėtė žievėgraužių pakenkimų geografija ir nudžiūvusių pušų kiekiai. Per 2019 m. pirmą pusmetį pakenkimai užregistruoti Alytaus, Anykščių, Ignalinos, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Panevėžio, Raseinių, Prienų, Šakių, Švenčionėlių, Ukmergės, Zarasų ir kt. rajonų pušynuose. Pušys džiūvo įvairiai: pavieniui ar įvairaus dydžio grupėmis, žuvo ir ištisi už 1 ha didesni medynų plotai. Džiūvimo kaltininkas – viršūninis žievėgraužis (Ips acuminatus Eich.), kinivarpoms priskiriamas vabaliukas.

Tai mūsų miškų gyventojas, anksčiau nekėlęs rimtesnių problemų. Jis tik kartu su kitais vabzdžiais, kaip fakultatyvinis kenkėjas, apnikdavo nusilpusias pušis, po vieną ar po keletą medžių. Dabar yra kitaip, 2018–2019 m. nudžiūvusiose pušyse rasta didelė gausa viršūninio žievėgraužio vabalų. Ir jis yra pagrindinis pušų džiūvimą sukeliantis kenkėjas. Su juo kartu gali įsikurti ir kiti po žieve ar balanoje gyvenantys vabzdžiai: ragijai, ožiaragiai ir kitų rūšių ūsuočiai, bei kirpikai, blizgiavabaliai, smaliukai, medininkai, straubliukai, šakniagraužiai. 2019 metų antrą pusmetį prognozuojamas viršūninio žievėgraužio kenkimo ryškus suaktyvėjimas, nes tam yra labai palankus sausų ir labai šiltų orų periodas, besitęsiantis jau antrus metus.

Kenkėjai gali greitai pasidauginti

Viršūninio žievėgraužio vabalas yra apie 3 mm dydžio. Graužia takus ir vystosi po plona žieve pušų lajose: šakose ir stiebų viršūnėse. Per metus gali išsivystyti kenkėjo 2 kartos (generacijos). Padėję po žieve kiaušinėlius, tie patys vabalai gali dar kartą graužti naujus takus ir vėl dėti kiaušinėlius, sudarydami dar papildomą – seserinę generaciją. Dėl to viršūninis žievėgraužis turi galimybę greitai pasidauginti ir plisti. Medžiui pavojingas, kai jį masine ataka apninka didelis vabalų kiekis.

Baltarusijoje ir Lenkijoje masiniai išplitimo židiniai

Aplinkinėse šalyse dėl viršūninio žievėgraužio masinio išplitimo jau kelintus metus tęsiasi pušų intensyvus džiūvimas. Neramina, kad labai rimta situacija yra Baltarusijoje ir Lenkijoje. Ten džiūvimai prasidėjo po 2015 m. buvusios sausros ir vis dar pavojingai tęsiasi. Pietinėje Baltarusijoje pirmieji intensyvesni pušynų džiūvimai pastebėti 2015 m. rudenį ir kasmet vis labiau plito. Dėl to per 2016–2018 metus iškirsta virš 20 mln. m3 nudžiūvusių pušų. Lenkijoje pradžia taip pat buvo 2015 m., pažeistų pušynų 2017 m. kirsta 5 tūkst. ha, 2018 m. kirtimų padaugėjo iki 25 tūkst. ha. Prie pušų džiūvimo prisideda ir kita kinivarpa – šešiadantis žievėgraužis (Ips sexdentatus Boern.). Viršūninis žievėgraužis apgyvendina viršutinę pušies dalį, o šešiadantis – jos kamieną. Kitose Europos šalyse viršūninis žievėgraužis pušų masinius džiūvimus sukėlė kiek anksčiau.

Pakenktos pušys nudžiūna

Ankstyvose apnikimo stadijose nustatyti medžio pažeidimą labai sudėtinga – medis nekeičia savo išvaizdos ir atrodo lyg sveikas. Vėliau, kai po šakų žieve būna daug išgraužtų takų, pradeda vysti šakos, pušies spygliai tampa šviesiai žali, matiniai. Po to jie gelsta – kol pasidaro rusvai rudi, vėliau – visai nubyra. Žievėgraužiai platina medieną dažantį grybelį, kuris prie jų takų užblokuoja sakų išsiskyrimą ir dar labiau silpnina medį. Kai mažas kenkėjų skaitlingumas ir medžiui pakanka drėgmės, jis savo išskirtais sakais gali aplieti pradėjusius graužtis vabaliukus. Kenkėjams pasiekus kritinę gausos ribą, medžiai nudžiūna, nes nebegali apsiginti nuo jų puolimo.

Vienintelė priemonė – sanitariniai kirtimai ir atliekų sutvarkymas

Medynų apsaugai nuo šių kenkėjų yra tik vienas veiksmingas būdas – laiku vykdomi sanitariniai miško kirtimai. Pušų spyglių rudavimo pradžia rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Jie dar apie 3–4 savaites maitinasi po žieve grauždami takus. Tuos kenkėjus galima „pagauti“, jei medžius nupjausime, pagamintą medieną išgabensime iš miško kartu su joje esančiais vabalais, o šakas ir kirtimo atliekas išvešime ar susmulkinsime į skiedras. Taip galima sunaikinti didelę dalį žievėgraužių. Bet šiltuoju metų laiku tą reikia atlikti labai operatyviai, per 2–3 savaites nuo lajų rudavimo pastebėjimo, ne vėliau. Rudenį, kai atvėsta oras, jaunos kartos vabaliukai gali likti žiemoti šviežiai nurudusiose lajose. Tuomet iki pavasario turime laiko kenkėjų apniktų pušų iškirtimui ir jų liekanų sutvarkymui.

Apniktų pušų suradimas

Ar augančių pušų spygliai pradėjo džiūti dėl viršūninio žievėgraužio pakenkimo, galima nustatyti nupjovus medį, ir po plona šakų ar viršūnės žieve radus išgraužtų takų su kenkėjais. Po apniktomis pušimis ant miško paklotės gali būti nukritę vėjo nulaužytų šakelių su žievėgraužio takais ir vabaliukais. Pagrindiniai požymiai ieškant pušynuose viršūninio žievėgraužio naujai apniktų medžių: pušų lajose atsiradęs spyglių spalvos pokytis ir kenkėjo takai iš jų nukritusiose šakelėse. Miškuose šviežiai džiūstančių pušų suradimą ir žvalgymą labai palengvina vaizdo kameras turinčių bepiločių skraidymo aparatų panaudojimas.

Pavėluotos priemonės neveiksmingos

Suvėlinus pažeistų pušų kirtimus, iš jų į sveiką mišką išplinta naujos kartos vabaliukai, sudarydami sparčiai didėjančius džiūstančių pušynų židinius. Ir nudžiovina vis naujas žalias pušis. Laiku kertamose pušyse žievėgraužių būna apgyvendinta tik viršūninė dalis, o kamblinė – dar gali būti sveika. Tačiau uždelsus kirtimus, medžio būklė labai sparčiai blogėja dėl medienos mėlynavimo ir balanos puvinio vystymosi. Šiltuoju metų laiku nuo lajų džiūvimo pradžios medžio virtimas sausuoliu trunka nuo kelių savaičių iki 1,5 mėnesio.  Žievėgraužių apniktų medžių savalaikis iškirtimas nėra totalinis miško naikinimas. Apnikti medžiai tikrai nebegalės augti ir nudžius. Bet, jei žievėgraužių apniktus medžius laiku iškirsime ir kirtimo atliekas teisingai sutvarkysime, žaliuojančiuose miškuose galime stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą.



 VIDEONAUJIENOS

Miškasodis: kaip sodinti eglaites
Miško savininkų nuotoliniai mokymai: mokesčiai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos