STRAIPSNIAI > PASAULIS > Baltiją tausojančio ūkininko ūkis – grandis tarp žemės ūkio verslo ir gamtos apsaugos

Baltiją tausojančio ūkininko ūkis – grandis tarp žemės ūkio verslo ir gamtos apsaugos

LŽŪKT informacija






2019-10-18

Konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtojai – danai Marija (Maria) ir Kristianas (Kristian) Lundgaard-Karlshøj. Nuotr. Jens Bach

Ūkis, kuris tausoja žemę, džiugina ekologišku derliumi, gamtai nedaro jokios papildomos taršos ir taip prisideda prie eutrofikacijos proceso mažinimo Baltijos jūroje – būtent tokių ūkių nuo 2009 metų kasmet ieško Pasaulio gamtos fondas, drauge su partneriais (Lietuvoje – Lietuvos gamtos fondas)  organizuodami tarptautinį konkursą „Baltiją tausojantis ūkininkas“. Šiemet 11 šalių konkursui pateikė nacionalinius laimėtojus (Lietuvoje apdovanojimas skirtas Ilzenbergo dvaro ūkiui). Na, o garbingas titulas – „Baltiją tausojančio ūkininko“ apdovanojimas – atiteko ūkininkams Marijai ir Kristianui Lundgaard-Karlshøj iš Danijos. Anot komisijos, šis įvairiapusis ir modernus ūkis yra grandis tarp žemės ūkio verslo ir gamtos apsaugos.

Marija ir Kristianas Lundgaard-Karlshøj atstovauja „Ausumgaard“ ūkį Danijoje. Tai mišrus (gyvulininkystės ir ekologinis augalininkystės) ūkis, užimantis daugiau nei 850 hektarų. Pagrindinė produkcija: viščiukai broileriai, kiaulės, pupos, rapsai, žolės ir grūdai, biodujų gamyba bei vėjo jėgainių energija.

Ūkyje taikomos įvairios aplinkai draugiškos ir maisto medžiagų nuotėkį mažinančios priemonės: buferinės apsaugos zonos, įrengti perteklines maisto medžiagas surenkantys telkiniai, pasodintos nuotėkį sulaikančios augalų juostos, vykdoma sėjomaina, sėjami trapiniai pasėliai, mėšlas tvarkomas pagal visus reikalavimus, visos ūkyje susidarančios liekanos perdirbamos biodujų jėgainėje, gyvūnai auginami pagal gyvūnų gerovės reikalavimus, sudaromi maisto medžiagų tvarkymo planai ir trąšų ataskaitos. Siekdami apsaugoti ir praturtinti vietinę biologinę įvairovę bei geriamojo vandens kokybę rajone, aplink ūkį ūkininkai augina mišką.

Konkurso komisijos vertinimas

„Kristianas ir Marija siekia, kad jų ūkis būtų tvarus ir atsparus aplinkos veiksniams, kad išliktų ateities kartoms. Dėl šios priežasties jie dirba visose aplinkos apsaugos srityse, įskaitant klimato kaitą, energijos vartojimą, maisto medžiagų valdymą ir nuosekliai dirba užtikrindami gyvūnų gerovę. Jie įrodo, kad plataus masto ūkininkavimas taip pat gali būti tvarus, taikant įvairius metodus, modernizuojant jau turimą turtą ir priemones bei diegiant naujas technologijas. Ekologiška augalininkystė, gyvūnų gerovę ištikrinanti gyvulininkystė, biodujų jėgainė, skirta perdirbti visas žemės ūkio liekanas, tvari miškininkystė, žaliosios energijos gamyba ir naudojimas bei bendravimas su vartotojais – tai veiksniai, padedantys įveikti atotrūkį tarp žemės ūkio verslo ir gamtosaugos. Komisijos nariai taip pat pripažįsta ir palankiai vertina pažangą ir nuolatinį ūkio vystymąsi, įskaitant ateities planus pereiti prie laisvai auginamų viščiukų auginimo, dalyvavimo mokslinių tyrimų projektuose ir šlapynės statybos. Apskritai, Kristiano ir Marijos ūkininkavimo pavyzdys yra svarbus ir įkvepiantis kitiems, tradiciškai ūkininkaujantiems.“

Web-pav1-1Ūkio ištakos siekia XV amžių

„Ausumgaard“ ūkio istorija siekia 1473 metus. Kristiano ir Marijos ryšiai su ūkiu prasidėjo 1942 m., kai jį nusipirko Kristiano prosenelis. Jaunieji ūkininkai perėmė ūkį 2007 m. ir nuo tada vadovaujasi vizija – sukurti ką nors, ką ateities kartos galės paveldėti didžiuodamosios. „Bendra ūkio vizija yra sukurti kažką, ką vertėtų tęsti ir po mūsų“, – sako Kristianas. – Dėl šios priežasties mums labai svarbu sutelkti dėmesį į tvarumą visose srityse, kurias plėtojame.“

Viena iš pagrindinių Kristiano ir Marijos praktinių priemonių, siekiant užkirsti kelią maisto medžiagų nutekėjimui, – ūkio veiklą vykdyti tinkamu metu ir naudoti didelio našumo techniką. Ūkyje jie įrengė nedidelius tvenkinius, kad surinktų maisto medžiagų perteklių. Be to, visas mėšlas ir augalų atliekos prieš naudojimą laukuose yra apdorojami biodujų jėgainėje, siekiant panaudoti daugiau maisto medžiagų, taip pat gaminti kurą, kuris padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Web-pav2Biodujos ūkyje pradėtos gaminti 2017 m. Šiuo metu jų gamina tiek, kiek per metus suvartoja maždaug 2000 namų valdų.

Nebijo eksperimentų

Jaunieji ūkininkai nuolat ieško idėjų ir naujų ūkio veiklos sričių. 2018 m. jie gavo leidimą įrengti vieno hektaro dirbtinę šlapynę, kuri, kaip tikimasi, ne tik sumažins nuotėkį iš jų ūkio į vietinį fiordą 744 kilogramais azoto per metus, bet ir taps tarsi surinkimo centru iš aplinkinių ūkių.

Perėjimas prie ekologinės augalininkystės buvo dar vienas svarbus sprendimas. Ūkininkai planuoja ateityje ir kiaules bei laisvai laikomus broilerius auginti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. „Ne tik kasdienis gyvenimas, bet ir mūsų mąstysena labai pasikeitė. Manau, kad vis daugiau mūsų kaimynų dabar svarsto pertvarkyti savo ūkių veiklos sritis. Tikimės, kad padėjome jiems priimti teisingus ūkio valdymo sprendimus, kurie nekenktų aplinkai“, – sako Kristianas.

Ūkyje drauge su Danijos technologijų institutu vykdomas tyrimų projektas: auginamos didžiojo milčiaus lervos, skirtos vartoti žmonėms ir gyvūnams. Tai iš dalies pakeis laukuose užaugintus baltyminius žemės ūkio augalus. „Turime parodyti, kad galima rasti puikių idėjų ir galime jas realizuoti. Spręsdami globalias problemas, nebijome sunkaus darbo“, – sako Kristianas. – Tačiau tuo pat metu turime įtikinti vartotojus, kad tai privalome daryti kartu. Prie naujų idėjų įgyvendinimo ir populiarinimo jie prisidėtų pirkdami tvariai pagamintus produktus.“

„Puiku gauti pripažinimą darant tai, kuo tiki“, – sako Kristianas. – Laimėjimas suteiks mums daugiau pasitikėjimo valdant ūkį, vadovaujant darbuotojams ir nukreipiant aplinkinius tvaresnio ūkininkavimo, verslo ir gyvenimo būdo linkme,“ – atsiimdamas apdovanojimą sakė jaunasis Danijos ūkininkas.

Apie 2019 metų konkurso dalyvius galite paskaityti brošiūroje (anglų k.)

Pagal konkurso brošiūrą „WWF Baltic Sea Farmer of the Year Award 2019“ vertė Saulius Zagorskis, parengė Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos