STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Bimbirių ūkis: tausojantis aplinką ir gaminantis ekologiškus produktus

Bimbirių ūkis: tausojantis aplinką ir gaminantis ekologiškus produktus

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2019-10-17

Bimbirių ūkyje ganosi apie tris šimtus Vokietijos vietinių merinosų veislinių avių. © LŽŪKT nuotr.

Sėkmingų idėjų įgyvendinimo ir tausojančio ūkininkavimo viziją Bimbirių kaime prie Dūrių ežero plėtojantys Kristina ir Vaidas Satkūnai apie šimtą hektarų plote augina ir populiarina tris šimtus Vokietijos vietinių merinosų veislinių avių bandą. Pasak molėtiškių, prieš 6-erius metus pasidavę avantiūrai įkurti avininkystės ūkį, šiandien jie jau gamina ir parduoda ekologiškai užaugintą ne tik ėrieną, avių kailius, vilnos gaminius, bet ir kiaušinius bei medų.

Web-pav1„Dvylika metų gyvenome Vilniuje. Atėjo laikas, kai pajutome, kad turime kažką keisti. Bimbirių kaime mano diedukai gyveno, už ežero – Vaido diedukai. Tad čia pasistatėme vasarnamį, kur planavome paatostogauti. Iš pradžių galvojome apie kaimo turizmą, todėl įsigijome 15 merinosų. Visiškai nebuvome pasiruošę ūkininkauti, todėl ir sakiau, kad tai avantiūra. Tikrai. Matyt taip turėjo būti“, – juokiasi Kristina Gražytė-Satkūnė, prisiminusi pirmuosius ūkininkavimo žingsnius.

Ir patirties tuomet nebuvo: Kristina – baigusi teisės studijas, Vaidas ir dabar dar dirba logistikos bendrovėje. Tad viskas nuo pradžių, po truputį, savomis rankomis, idėjomis ir darbu.

Bimbirių ūkio ištakos

Tai, kad netoli Molėtų miestelio, Bimbirių kaime, 2013 metais įkurtas ūkis, arba, kaip sako Kristina, atgijo, kai žinai jo istoriją, lyg ir neturėtų stebinti. Šioje vietoje buvo ūkininkaujama daugiau nei šimtą metų.

Bimbirių ūkis yra senoje lietuvių ūkininkų sodyboje, įkurtoje dar 1912 metais. Kaip pasakojo Kristina, II pasaulinio karo metu ūkis atimtas iš savininkų, kurie buvo pakankamai stambūs ūkininkai, o vėliau parduotas Kristinos diedukams, kurie ūkininkavo iki 2004 m. Abiejų jaunųjų ūkininkų vaikystė prabėgo šioje kalvų kalvelių ir ežerų nusėtoje, gražiu kraštovaizdžiu ir švaria aplinka pasižyminčioje vietovėje. Tad natūralu, kad čia ir traukė grįžti.

Web-pav2Miško apsuptame ir išpuoselėtame Bimbirių ūkyje spalio pradžioje vyko Lietuvos avių augintojų asociacijos organizuota avių šventė-mugė.

Ekologiniame ūkyje Kristina ir Vaidas šiuo metu ne tik augina ir populiarina Vokietijos vietinių merinosų veislės avis, bet ir laiko vištų dedeklių, todėl gamina ir parduoda ėrieną, ekologiškus vištų kiaušinius, medų, avių kailius bei vilnos gaminius.

Pakrypus pokalbiui apie ekologiją, Kristina sako, kad jų šeima tikrai nėra „išprotėję ekologai“, tik stengiasi gyventi šiek tiek kitaip, ypač daug dėmesio skirdami natūraliems maisto produktams. „Pasaulis, jei kalbėtume apie maistą, nukeliavo truputį į kitą pusę. Labai svarbu, ką dedi į burną. Įkūrėme ekologinį ūkį tais metais, kai išmokų už ekologinį ūkininkavimą dar nemokėjo. Daug kas sakė: ką jūs darote, palaukite kitų metų. Negalėjome kitaip. Augindami ir vištas, ir avis mes jų augimo, dėjimo neskatiname jokiais papildomais produktais. Viskas vyksta natūraliai – taip, kaip pas senelius prieš 40–50 metų. Taigi, ir medus, ir kiaušiniai, ir mėsa yra sertifikuoti kaip ekologiški“, – savo ūkininkavimo pricipus dėstė Kristina ir Vaidas.

Skatina mąstyti ir vartoti atsakingai

Jaunieji ūkininkai šiuo metu dirba per 100 hektarų, iš kurių apie 40 ha – nuosava. Daugiausia ploto užima pievos. Avims ir vištoms šerti apie 13 hektarų apsėjama avižomis, kviečiais. Didžiąją dalį reikalingų pašarų ūkininkai pasigamina patys, todėl lengvai gali užtikrinti gaunamų ir gaminamų produktų kokybę.

Web-pav3Ūkyje auginamos avys turi kilmės pažymėjimus.

Paklausus, kodėl pasirinktos auginti Vokietijos vietinių merinosų veislinės avys, šeimininkai sako, kad pirmiausia juos sužavėjo, kad jos gražios, baltos, be to, merinosų vilna švelnesnė nei kitų avių. Jie įvertino ir tai, kad tai ramaus charakterio, lengvai valdomos, nesezoninės rujos ir puikia mėsos kokybe bei išeiga pasižyminčios avys.

Kol kas šeimininkai ūkio, kaip veislyno, dar neįregistravo, tačiau sako, kad tai – netolima ateitis. Taip pat artimiausiuose planuose – sertifikuoti jau įrengtą skerdyklą. Iki tol ekologiškai užauginta ėriena buvo parduodama ne kaip ekologiška. Tad netrukus klientai galės mėgautis sertifikuota šviežia ir šaldyta ekologiška ėriena bei avienos dešrelėmis, rūkytais ir vytintais gaminiais.

Web-pav4„Mėsa profesionaliai išpjaustyta ir supakuota. Belieka tik susidėti į šaldiklį“, – sako ūkio šeimininkas.

Ūkininkai, pripažįsta, kad ėriena – pakankamai brangus produktas (1 kg apie 8 Eur), todėl pirkėjų nėra gausu. Ūkyje užauginta molėtiškių produkcija dažniausiai džiaugiasi vilniečiai, nemažai užsako ir miestų restoranai. Vis tik Kristina ir Vaidas įsitikinę, kad galbūt geriau mėsos valgyti vieną kartą per savaitę, bet kokybiškos, kuri naudinga sveikatai, nei kasdien daug ir abejotinos kokybės. „Norime skatinti mąstyti ir vartoti atsakingai, dažniau vietoj pigesnės, pramoniniu būdu greitai užauginto gyvulio ar paukščio mėsos rinktis vartoti jos mažiau, tačiau ekologišką, kokybišką ir žymiai daugiau vertės turinčią. Norime padrąsinti visus pabandyti paprastų bei natūralių produktų, kuriems užauginti ir pagaminti stengiamasi išnaudoti kuo mažiau mūsų planetos resursų ir jos neteršti“, – paaiškina Vaidas.

Parama gerokai prisidėjo prie ūkio plėtros

Molėtiškiai pripažįsta, kad be Europos Sąjungos paramos taip greitai ūkio plėtros nebūtų. Anot jų, ūkininkavimo pradžioje teturėjo žemės (kaip patys sako, tai jau labai daug) ir apgriuvusią, kiauru stogu fermą. „Europos Sąjungos parama kuriant ūkį yra būtinybė, ners reikia didelių investicijų. Jei ne ji, nemanau, kad iš viso būtume ko pasiekę. Ūkį kurtume galbūt keletą dešimtmečių arba būtume pasiėmę paskolų, kurių tikrai vengiame. Nuo ūkio įsikūrimo pildome paraiškas paramai gauti pagal visas priemones, kokios tik yra“, – juokiasi Kristina.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui nusipirktas pirmasis traktorius. Pasinaudoję parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, įsigijo technikos ir padargų pievoms apdirbti: nupirktas smulkintuvas, žoliapjovė ir skutikas. Dar vieną paramą avininkystės ūkio plėtrai gavo pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tuomet nusipirktas grėblys, presas, vyniotuvas, dvi priekabos, avių rūšiavimo įranga, pasidaryti du dideli aptvarai avims. Prieš keletą metų gauta parama Bimbirių ūkiui modernizuoti, įsigytas labai reikalingas krautuvas, pasinaudota ir parama asbestinių stogų dangai keisti, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ gautas lėšas ūkininkai planuoja panaudoti kurdami prekinio ženklo pakuotes ir etiketes.

Kaip sako Kristina, vyras nudirba ūkio darbus, o ji atsakinga už dokumentaciją, tačiau be profesionalių konsultacijų ir patarimų išsiversti buvo sudėtinga. „Paramai gauti verslo planus padėjo parengti konsultantai. O Konsultavimo tarnybos Molėtų r. biuro konsultantės tvarko ūkio buhalteriją. Į ūkį buvo atvykę darbų saugos, gyvulininkystės, augalininkystės specialistai, suteikė konsultacijų ir dėl ekologinio ūkininkavimo. Manau, kad parama konsultavimui taip pat labai naudinga. Taigi, ir reikalingus tyrimus pasidarome, ir kilus klausimams turime į ką kreiptis“, – bendradarbiavimu su Konsultavimo tarnybos specialistais džiaugiasi Kristina.

Web-pav5Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantai padėjo išspręsti ne vieną problemą. Iš kairės: LŽŪKT Molėtų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė Jurgita Kandratavičienė, Kristina ir Vaidas Satkūnai, LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis

Avininkystėje lietuviai turi perspektyvų

Ir Kristina, ir Vaidas įsitikinę, kad augindami avis lietuviai turi perspektyvų, nors šiuo metu, bent jau Lietuvoje, avienos suvartojama pakankamai mažai. „Svarbu, kad kiekvienas ūkis nebūtų atskirai, reikia kooperuotis. Todėl Lietuvos avių augintojų asociacija labai reikalinga. Ji ir toliau turi padėti išsiaiškinti, ką ir kaip reikia avininkystės versle daryti, nes ėrienos, avienos poreikis pasaulyje didžiulis. Štai kad ir vokiečiai. Jie ir patys nemažai užaugina, bet važiuoja papildomai jos pirkti į kitas šalis. Deja, lietuviai neužaugina eksportui pakankamai kokybiškos ėrienos, avienos kiekio arba užaugina mišrūnų, kurių daugelis avių augintojų Europoje jau atsisako, nes skerdena prasta. Žinoma, kartais gerai mišrūnai, jei profesionaliai atrinkti. Kad avis užaugintum kokybiškai, turi įdėti labai daug darbo“, – kai kurias avininkystės verslo problemas vardija Vaidas.

Vyrui paantrina ir Kristina, kuri yra Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos narė. Anot jos, dažniau ir aktyviau stambesniems avių augintojams reikėtų burtis ir ieškoti naudingų verslo sprendimų. Norėdami pasidalinti patirtimi ir suburti bendraminčius avių augintojus molėtiškiai spalio pradžioje visus sukvietė į savo ūkį paminėti jau ketvirtį amžiaus veikiančios LAAA jubiliejų. Tarptautiniame forume „Avininkystės perspektyvos Baltijos regione“ buvo kalbėta aktualiomis avininkystės temomis. Ūkininkai įsitikinę, kad lietuviai turėtų būti aktyvesni ir drąsiau atvertų savo ūkio duris lankytojams, nes taip dalijamasi patirtimi ir mokomasi.

Bimbirių ūkio šeimininkai dar neketina sustoti ir toliau planuoja ūkio plėtrą ir modernizavimą. Nors pagal turimą ganyklų plotą nebėra kur plėstis, tačiau sau iškeltą tikslą jaunieji ūkininkai pasiryžę įgyvendinti. „Turime viziją – sukurti gražų ūkį, kuris išsilaikytų pats iš savęs, auginti 500 avių. Kol kas ganosi per 300 baltagalvių, tačiau visa kita juda reikiama linkme. Po kelerių metų, manome, šį tikslą pasieksime“, – optimistiškai kalba Kristina ir Vaidas Satkūnai.

Rekomenduojame pažiūrėti

Avininkystė – keičiantiems ūkininkavimo kryptį ar ieškantiems savo verslo nišos (Iš LAAA renginio Bimbirių ūkyje)

Avininkystė: rimta verslo šaka, turinti savo rytdieną

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Jaunojo ūkininko patirtis: avininkystė gali būti sėkminga
Avininkystė – keičiantiems ūkininkavimo kryptį ar ieškantiems verslo nišos

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos