STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Lietuviškas medus kokybiškesnis nei importuojamas

Lietuviškas medus kokybiškesnis nei importuojamas

LŽŪKT informacija







Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba






2019-11-06

© LŽŪKT nuotr.

Lietuvoje medaus suvartojimas nuolat didėja. Vartotojai vis dažniau renkasi mūsų šalies bitynuose surinktą medų, kurio kasmet pagaminama apie 4 tūkst. tonų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atlikti medaus tyrimų rezultatai patvirtina, kad visas Lietuvoje parduodamas medus yra saugus ir atitinka keliamus reikalavimus, tačiau būtent lietuviškas medus pasižymi išskirtine kokybe, jis savo sudėtimi gerokai pranoksta karšto klimato šalių medų. Tačiau norintys įsigyti tikrai lietuvišką medų, turėtų įdėmiai perskaityti ir ženklinimo informaciją, kurioje nurodoma medaus kilmė.

Kaip išsirinkti kokybišką medų?

Lietuviškas medus turi labiau išreikštas skonines ir aromatines savybes, nes Lietuvos gamtinės sąlygos leidžia bitėms medų rinkti iš didelės įvairovės žydinčių augalų nektaro. Medaus kokybė labai priklauso ir nuo to, kokiame Lietuvos regione jis surinktas, kiek jame intensyvi žemdirbystė, kokie auga augalai.

Norint įsigyti aukštesnės kokybės medų, vertėtų įsitikinti, ar prieš fasavimą jis nebuvo apdorotas aukšta temperatūra, kadangi prie 70 ºC temperatūros medaus sudėtis kinta, jis netenka antiseptinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Dauguma Lietuvos bitininkų, norėdami užtikrinti medaus natūralumą, šį produktą fasuoja į prekybai skirtas pakuotes iš karto po jo išsukimo. Tokiu būdu išfasuotas medus turi specifinę išvaizdą: prekyboje dažniausiai būna susikristalizavęs, paviršiuje matomas susidaręs baltas gliukozės sluoksnis. Tai rodo, kad medus fasavimo metu nėra paveiktas aukštatemperatūra ir 100 proc. yra išlaikęs savo natūralias savybes.

Lietuvoje surinktas medus nuo karšto klimato šalyse pagaminto medaus gali skirtis aukštesniais kokybės rodikliais pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus bei Lietuvoje medaus kokybę reglamentuojantį Medaus techninį reglamentą. Pavyzdžiui, vienas iš medaus natūralumo rodiklių yra Diastazės aktyvumo kriterijus, kurio lietuviškame meduje turi būti ne mažiau kaip 8 Šadės vienetai, o pietų šalyse pagamintam medui iš citrusinių augalų nektaro jis gali tesiekti 3 Šadės vienetus.

Dėl importui palankios sistemos verslininkai dažnai įsiveža medų iš trečiųjų šalių, kuriose jis žymiai pigesnis. Visas iš trečiųjų šalių įvežamas medus tikrinamas VMVT pasienio veterinarijos postuose. Iki šiol visas patikrintas importuotas medus atitiko teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus.

Perkant medų svarbu atkreipti dėmesį į informaciją ant pakuotės

Kokioje šalyje pagamintas medus, vartotojas gali sužinoti iš ženklinime pateiktos informacijos. Etiketėje privalo būti nurodyta medaus kilmės šalis. ,,ES medaus mišinys“ – reiškia, kad medus pagamintas sumaišius kelių ES valstybių medų (pvz. lenkiškas ir lietuviškas ar pan.), ,,Ne ES medaus mišinys“ rodo, kad medus pagamintas sumaišius ne ES valstybių medų (pvz. kiniškas ir ukrainietiškas ar pan.),  „ES ir ne ES medaus mišinys“ – medus, pagamintas sumaišius ES su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz. lietuviškas ir  kiniškas ar pan.).

Pažymėtina, kad tokie medaus mišiniai yra technologiškai apdoroti (šildyti, maišyti, homogenizuoti), todėl tai gali turėti įtakos šio produkto kokybei, skoninėms savybėms, konsistencijai. Sumaišius iš skirtingų augalų nektaro pagamintą medų, po kiek laiko jis gali išsisluoksniuoti į skystus ir susikristalizavusius sluoksnius, o tai pablogina prekinę išvaizdą. VMVT gauna vartotojų paklausimų, ar tokios išvaizdos medumi apskritai galima prekiauti. VMVT specialistų teigimu, tokiu medumi prekiauti galima, o vartotojai turi teisę pasirinkti, ką pirkti.   

Nustatyti neatitikimai – pavieniai

Vykdydama į rinką pateikto medaus kontrolę, VMVT per devynis šių metų mėnesius paėmė 15 mėginių, iš kurių viename Lietuvos įmonėje pagamintame ES ir ne ES šalių mišinyje nustatytas padidintas hidroksimetilfurfurolo kiekis, – manoma dėl medaus perkaitinimo. Prekyba šiuo medumi (74,2 kg) buvo uždrausta.

Kaip rodo tyrimai, viena opiausių problemų mūsų šalies bitininkams – tarša, atsirandanti intensyviai naudojant augalų apsaugos produktus. Per šiuos metus iš viso VMVT paėmė 118 lietuviško medaus mėginių, kuriems buvo atliktas 3 401 tyrimas dėl įvairių kenksmingų liekanų nustatymo. Tik viename mėginyje nustatytas leistiną koncentraciją viršijęs glifosato kiekis. Bityno aplinkoje medunešio metu buvo naikinamos piktžolės glifosato turinčiais herbicidais. Nesaugus medus (24 kg) buvo sunaikintas ir į prekybą nepateko.

Verta žinoti

Pernai Lietuvoje veikė 112 tūkst. bitynų, juose buvo laikoma apie 193,7 tūkst. bičių šeimų arba 22 tūkst. bičių šeimų daugiau, nei prieš keturis metus. VMVT duomenimis, iš Lietuvos kasmet eksportuojama apie 1 tūkst. t medaus, daugiausiai jo išvežama į Ispaniją, Vokietiją, Lenkiją bei Latviją. Į Lietuvą importuojamo medaus kiekiai pastaraisiais metai išliko panašūs:  2017 m. įvežta 1,4 tūkst. t,  2018 m. – 1,3 tūkst. t, o per šių metų sausio–rugsėjo mėn. – 770 t.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Bičių šeimas pradedame ruošti žiemai

Prasidėjo medsukis: varva auksinio medaus lašai

Daugiaaukščių avilių lizdų plėtimas

Bičių korių rėmeliai ir jų priežiūra (2)

Bičių korių rėmeliai ir jų priežiūra (1)

Be sėkmingo žiemojimo bityno nebus

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos