STRAIPSNIAI > DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA > Šventinis laikotarpis: ką svarbu žinoti dirbant papildomai ar siūlant nedirbti

Šventinis laikotarpis: ką svarbu žinoti dirbant papildomai ar siūlant nedirbti

Valstybinė darbo inspekcija






2019-12-20

© LŽŪKT nuotr.

Artėjant metų pabaigos šventėms, vienose srityse darbai intensyvėja, ieškoma papildomų darbuotojų, padaugėja laikino darbų pasiūlymų. Tuo tarpu kitose srityse darbų mažėja, klientai įspėjami dėl pasikeitusio ar trumpesnio darbo laiko arba iš viso šventiniu laikotarpiu renkamasi nedirbti. VDI primena, kas svarbu tuo metu dirbsiantiems ar atostogausiantiems darbuotojams ir jų darbdaviams.

Terminuotos darbo sutartys. Šventiniu laikotarpiu, padidėjus darbų mastui ir esant poreikiui, tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui su priimamais darbuotojais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams švenčių dienų išvakarėse darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus).

Darbas šventės dieną. Įprastai švenčių dienomis darbas neorganizuojamas. Skirti dirbti švenčių dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka: darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą (išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais).

Apmokėjimas už ypatingas darbo sąlygas. Darbuotojams už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Padidintas mokėjimas už darbą švenčių dieną darbuotojui turi būti mokamas neatsižvelgiant į tai, ar toks darbas yra nustatytas jo darbo (pamainos) grafike, ar ne. Taip pat Darbo kodeksas numato, kad, darbuotojo prašymu, darbo švenčių dienomis laikas, padaugintas dvigubai gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Viršvalandžiai – tik darbuotojui sutikus. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik darbuotojui sutikus (išskyrus išimtinius atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai, siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir pan.; kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje). Dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti Darbo kodekse nustatyti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (jei dirbama ne pagal darbo (pamainos) grafiką), ar viršvalandinį darbą naktį nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis Jei viršvalandžiai dirbami švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Nemokamos atostogos. Pagal Darbo kodeksą nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys neturi teisės vienašališkai nuspręsti išleisti darbuotoją (-us) nemokamų atostogų, jeigu nėra darbuotojo sutikimo ar prašymo. Dėl kokio ilgio nemokamų atostogų susitaria darbuotojas ir darbdavys yra neribojama.

Kasmetinės atostogos. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti ir dėl kasmetini atostogų suteikimo šventiniu laikotarpiu. Tokiu atveju darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Kasmetinės atostogos suteikiamos, bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.

Prastova. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.
Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.
Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama jau minėta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Taikoma administracinė atsakomybė. Nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų. Pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Analogiškos baudos taikomos  ir už darbo laiko apskaitos pažeidimusTai tokie pažeidimai, kai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežymimas darbuotojų darbo laikas, kurį būtina įtraukti į darbo laiko apskaitą (viršvalandžiai, darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, papildomas darbas), arba jei į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įrašomi žinomai neteisingi duomenys.

Jei norite prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai. Asmenys, užsiimantys komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, turi turėti tai veiklai reikalingą licenciją (leidimą). Jei šių dokumentų neturi, gali būti baudžiami nuo 300 iki 850 eurų. Už pakartotinį tokį pažeidimą gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų.



 VIDEONAUJIENOS


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos