Dėl koronaviruso plitimo grėsmės stabdomas auditorinis mokymų, kursų organizavimas. Visi, kam reikialingi augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifiakcijos pažymėjimai, kviečiame mokytis nuotoliniu būdų sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Dirbtinės šlapynės – inžinerinė dirvožemio gerinimo ir aplinkos taršos mažinimo priemonė (2)

Dirbtinės šlapynės – inžinerinė dirvožemio gerinimo ir aplinkos taršos mažinimo priemonė (2)

LŽŪKT informacija






2020-02-04

Gyvulių ganymas šlapynėse

Dirbtinės šlapynės – tai inžineriniais įrenginiais suformuoti seklūs vandens telkiniai su pelkėtoms vietoms būdinga augalija, kurių tikslas – sulaikyti ar pašalinti biogeninių teršalų perteklių iš žemės ūkio teritorijų ir padidinti bioįvairovę. Dirbtinėse šlapynėse dalis biogeninių medžiagų sulaikoma nusodinant nešmenis, o kita dalis pašalinama dėl augalų aplinkoje vykstančių vandens savaiminio apsivalymo procesų. Dirbtinės šlapynės galėtų būti įrengiamos intensyviai dirbamose ariamose žemėse.

Renkant šlapynei vietą, reikia atsižvelgti į teritorijos geologines sąlygas (žemės paviršiaus reljefą, uolienų, požeminio vandens, geologinių procesų ir reiškinių sąveiką). Kad šlapynė efektyviai funkcionuotų, joje pastoviai turi būti vandens. Vandens lygio reguliatoriai, įrengti prieš ir po „šlapynių ruožo“, gali užtikrinti minimalias vandens reikmes mažo nuotėkio laikotarpiais. Vandens lygio svyravimai yra svarbus veiksnys nitrifikacijos, denitrifikacijos, fosfatų adsorbcijos procesams.

Dažniausiai šlapynę sudaro keturios pagrindinės dalys:

Web-pav1

Esant galimybei, geriau įrengti vieną didesnę šlapynę, kurios baseino plotas didesnis kaip 100 ha, nei daug mažų, nes didesnių šlapynių įrengimo išlaidos santykinai mažesnės. Tačiau gali būti įrengiamos ir mažesnės šlapynės. Šiuo atveju galima geriau išnaudoti vietos sąlygas (nedideles lomas ir pan.) ir padidinti biologinę įvairovę dirbamose žemėse.

WEb-pav2

WEb-pav3Kai pasagos formos tvenkinėliai formuojami statmenai griovio ašiai, sutrumpinama drenažo linija, atitolinant jos žiotis nuo šlaito ne mažiau kaip 10 m.

Tokiuose tvenkinėliuose keičiasi tėkmės sąlygos: padidėja skerspjūvis, sumažėja tėkmės greičiai, akumuliuojasi nešmenys ir pradeda augti vandens augmenija. Tokiomis aplinkybėmis susidaro šlapynėms būdingos sąlygos, kur sulaikomi drenažo nuotėkiu pernešami tirpūs azoto ir fosforo junginiai, nešmenys. Tvenkinėliai gali pakankamai efektyviai funkcionuoti (bendrojo N sulaikymas siekia 40–50?%, bendrojo fosforo – iki 70?%), kai vandens lygis griovyje svyruoja 15–60 cm intervalu.

Atlikti įvairiapusiai (vandens kokybės, floros ir faunos) tyrimai parodė, kad šlapynių vaidmuo biogeninių medžiagų migracijos cikle priklauso nuo reljefo, dirvožemio, augalijos, hidrografijos, trumpalaikių vandeningumo pasikeitimų, kritulių kiekio metinio pasiskirstymo ir ilgalaikės šlapynių raidos.

Sprendžiant pasklidosios žemės ūkio taršos problemas, susijusias su azoto ir fosforo prietakos iš drenažo sistemų sumažinimu, prioritetas turi būti teikiamas agronominėms priemonėms (optimalios trąšų normos, trąšų paskleidimo terminai, įsėliniai augalai, sumažintas arba neariminis žemės dirbimas ir kt.).

Inžinerinių-techninių priemonių įrengimas reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl patartina jas įrengti tik tuomet, kai agronominės neduoda pageidaujamų rezultatų arba jų nepakanka. Abi priemonių grupes tikslinga derinti tarpusavyje. Tam, kad inžinerinės priemonės gerai funkcionuotų, turi būti atitinkamos reljefo, dirvožemio ir vandens tėkmių susidarymo sąlygos.

Apie šlapynių priežiūrą bus kitame straipsnyje.

Informacija iš LR žemės ūkio ministerijos užsakymu parengto „Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso (GŽŪPK)“

www.agroaoademija.lt rekomenduoja

Dirbtinės šlapynės vandeniui gerinti

Šlapynių ir durpynų atkūrimo procesas Danijoje ir Vokietijoje

Drėgmės išteklių valdymas dirvožemyje – misija (ne)įmanoma? (video)

Drėgmės režimo reguliavimas – raktas į gausesnį augalų derlių ir mažesnį azoto išsiplovimą

Kaip naudojame maisto medžiagas planuojamam augalų derliui?

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Marijampolės rajone
Patirtimi dalinasi augalininkystės konsultantas iš Prancūzijos

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos