Kviečiame mokytis ir nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Aerodistanciniai tyrimai – dirvožemio „inventorizacinis pasas“

Aerodistanciniai tyrimai – dirvožemio „inventorizacinis pasas“

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2020-03-03

© LŽŪKT nuotr.

Specializuotas bepilotis orlaivis, skirtas žemės ūkiui, apžvelgiantis laukus 2 km spinduliu, fotografuojantis 14 megapikselių raiška ir tiesiogiai vaizdą perduodantis jį valdančiam pilotui – reikšmingai keičia tradicinį ūkininkavimą. Naudodamas bepilotį orlaivį savo žemės ūkio naudmenų paviršiaus kartografavimui ir turėdamas antžeminius tyrimus, ūkininkas sužino apie dirvožemio išteklių būklę ir našumą, pasėlių sveikatingumą, todėl, remdamasis tiksliais duomenimis realiu laiku bei specialistų konsultacijomis, gali ne tik įvertinti savo laukų išteklių būklę, bet ir imtis reikiamų priemonių pagerinti laukų, jų dirvožemio ar pasėlių būklę konkrečioje vietoje. Tai padeda ne tik optimizuoti ūkio išlaidas, bet ir reikšmingai prisideda prie tvarios ir tikslios žemdirbystės vystymo. Tokią paslaugą netrukus šalies žemdirbiams pasiūlys Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) drauge su partneriais iš Vilniaus universiteto.

Inovatyvi paslauga „Dirvožemio aerodistanciniai tyrimai ir konsultacijos“ kuriama įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės (EIP) grupės projektą. Pasitelkiant mokslininkus iš Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros bei 9 šalies ūkius, kuriuose atliekami tyrimai, iki 2021 metų bus sukurta bepiločiais orlaiviais paremta nuotolinių dirvožemio paviršiaus fizinių savybių tyrimų technologija, leisianti optimizuoti antžeminių dirvožemio tyrimų apimtis ir jiems reikalingas išlaidas, nebrangiai ir operatyviai identifikuoti dirvožemio problemas ir pasiūlyti būdus joms spręsti. Nemažai darbų jau padaryta. Kokie pasiekti tarpiniai rezultatai, o kokie darbai dar laukia projekto partneriai aptarė vasario pabaigoje susirinkę į LŽŪKT mokymų centrą „Agroakademija“ (Kėdainių r.).

WEb-pav1Konsultavimo tarnyba naująją paslaugą teiks tiems, kurie suinteresuoti tvariai naudoti savo laukų dirvožemio išteklius bei ūkininkauti pagal precizinio ūkininkavimo principus. Žemdirbiai visų pirma galės objektyviai įsivertinti turimos žemės išteklių būklę, optimizuoti ir pagreitinti žemės ūkio naudmenų pirminio apdirbimo, pasėlių priežiūros, apskaitos ir būklės įvertinimo reikiamu metu procesą, optimizuoti dirvožemiui gerinti būtinų priemonių parinkimą ir naudojimą, mažindami gamybos išlaidas ir didindami augalų derlingumą ir, žinoma, pajamas“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių, LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

Naująją paslaugą ir jos naudą pirmiausiai išbandys projekte dalyvaujantys 6 ūkiai ir 3 žemės ūkio akcinės bendrovės. Kiekvienas iš jų turės savo laukų dirvožemio, kaip unikalaus objekto, pasą – sklypo dirvožemio kartografinę medžiagą, dirvožemio savybių stebėjimo planą, tyrimo ir vertinimo rekomendacijas.

Kad tyrimų rezultatai būtų reprezentatyvūs ir naudingi kaip galima platesniam ūkininkaujančių ratui, gamybiniai ūkiai parinkti taip, kad jų laukų paviršiaus sąlygos, vyraujantys dirvožemiai atspindėtų pagrindinius šalies agrarinius regionus: molingąsias žemumas ir kalvotąsias aukštumas. Aerodistanciniai tyrimai atlikti Kėdainių, Joniškio, Ukmergės, Radviliškio, Panevėžio, Šakių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse esančiuose ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse.

Per metus – 90 skrydžių

WEb-pav2VU Geomokslų instituto mokslininkai doc. dr. Jonas Volungevičius (kairėje) ir doc. dr. Ričardas Skorupskas per 2019 metus 9 demonstraciniuose ūkiuose atliko 90 skrydžių.

Pasak dr. Ričardo Skorupsko, dirvožemio tyrimams projekte buvo taikoma linijinė strategija, t. y. priklausomai nuo lauko paviršiaus morfologijos ir dirvožemio įvairovės, pasirenkama atitinkamo dydžio lauko skenavimo juosta, apimanti didžiausią ir tai teritorijai būdingą lauko dirvožemio įvairovę. Per metus vienas ir tas pats laukas aerodistanciniu būdu buvo tiriamas 4 kartus (2 balandį–gegužę ir 2 spalį–lapkritį), stengiantis lauką užfiksuoti kiek įmanoma įvairesnėmis agrometeorologinėmis sąlygomis (2019 m. ekstremalūs dėl sausros), kad išryškėtų galimi paviršiaus spalviniai skirtumai ir būtų gauta kuo daugiau ortofoto duomenų. Vienintelė sąlyga – kad dirvos paviršius būtų be augalinės dangos, o apdirbimo (suartas, akėtas, bearimis apdirbimas) pobūdis vienalytis. Kuo atviresnis paviršius, tuo daugiau ir tikslesnės informacijos apie jo morfologiją, o kai kada ir podirvį galima surinkti. Vis tik realios darbo ūkiuose sąlygos buvo labai įvairios, pvz., rudenį kukurūzai ar cukriniai runkeliai buvo tik iš dalies nuimti, pasėliai iš dalies apdirbti, plytėjo žolynai arba atvirkščiai – jie buvo suarti. Todėl bepilotis orlaivis bei jo sensoriai buvo išbandyti žymiai įvairesnėmis ir sudėtingesnėmis sąlygomis nei buvo planuota. Tai leido įvertinti jo galimybes ir išryškinti optimalaus naudojimo ribas.

Aerofotoskenavimui buvo naudojami 2 tipų sensoriai (kameros). Pirmam skydimui buvo naudojama regimojo spektro (RGB) kamera. Ja gauta aerofotografijų seka, techniškai apdorojus, buvo jungiama į bendrą nuotraukų masyvą ir pririšama prie koordinačių sistemos. Tai leido pamatyti realų dirvožemio dangos vaizdą konkrečiame lauke. Jį turėdamas konsultantas apie dirvožemį jau galės pasakyti daug reikšmingų dalykų: potencialias humuso medžiagų trūkumo ar drėgmės pertekliaus vietas, parodyti maisto medžiagų netekimo iš dirvožemio kryptis, išskirti smėlingus ar molingesnius lauko ruožus.

Antrajam skrydžiui buvo naudojama termovizorinė kamera veikianti NIR ir SWIR bangų diapazonu. Ji leido pamatyti dirvožemio temperatūros rėžimą, o tuo pačiu ir drėgmės pasiskirstymą, atskleidė melioracijos sistemų išsidėstymą ir jų būklę.

WEb-pav3„Skirtingos dirvožemio savybės lemia skirtingą iš jo spinduliuojamos šilumos kiekį, t. y. skirtingi dirvožemio dangos plotai įšyla netolygiai. Jei jis, pvz., drėgnas, greičiausiai bus vėsesnis, o tamsus dirvožemis greičiau šyla ir atvirkščiai. Taigi, vertindami atskirų dirvožemio savybių rodiklių reikšmes ir temperatūrinius rodmenis, galime ieškoti dėsningumų. Žinoma, egzistuojant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms, tokioms kaip rūkas, debesuotumas ar žema oro temperatūra, dirvožemio terminės savybės taip pat tampa mažiau išraiškingos. Siekiant išryškinti šias priklausomybes, skrydžiai atlikti įvairiomis oro sąlygomis ir skirtingu dienos metu. Tai leido įvertinti įvairius meteorologinius parametrus ir pasižiūrėti, kaip jie veikia gaunamus rezultatus. Įvairių sąlygų išmėginimas leidžia suvokti, kada verta skristi, kada ne. Šie metodiniai ieškojimai ir jų pagrindu parengta metodinė priemonė tikrai pasitarnaus,“ – paaiškina dr. R. Skorupskas.

Tam, kad būtų identifikuotos dirvožemio drėgmės savybės, dažnai neužtenka aerofoto regimojo spektro vaizdų. Termovizorinė kamera fiksuoja infraraudonąją spinduliuotę nuo paviršiaus kiekviename taške. Pastebėta, kad tyrimo metu gautiems rezultatams su termovizorine kamera didelės reikšmės turi debesuotumas ir saulės spindėjimo trukmė bei kampas, didinantis kontrastą tarp skirtingo lauko dalių. Termovizorinės kameros privalumai pasireiškia esant giedram orui, tuomet skirtingos lauko vietos, turėdamos nevienodą kiekį drėgmės, labiau kontrastuoja tarpusavyje, taip išryškindamos skirtingas dirvožemio savybes. Konkretaus lauko, priklausomai nuo jo paviršiaus reljefo sudėtingumo, šlaitų polinkio ir orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu, termovizoriniam stebėjimui turi būti parenkamos konkrečios laiko sąlygos, užtikrinančios, kad spinduliai kristų kiek galima statesniu kampu.

Skrydžių metu fiksuoti ir meteorologiniai parametrai: temperatūra (pavasarį nuo -4 (rudenį šalnų nebuvo) iki +24), oro drėgnumas ir slėgis, vėjo kryptis ir greitis, maksimalus vėjo greitis, spinduliuotės intensyvumas, suminė spinduliuotė, kritulių kiekis tyrimo laikotarpiu. Šios sąlygos padeda suprasti, kokią reikšmę ir įtaką turi, pvz., saulės spinduliuotė, debesuotumas tiriamiems parametrams. Pasak mokslininkų, geriausia skrydžio trajektoriją projektuoti taip, kad vyrautų šoninis vėjas.

Lygiagrečiai su vykdomu lauko aerodistancinių duomenų rinkimu, buvo renkami ir tiesioginiai (antžeminiai) dirvožemio paviršiaus (0,5 cm gylyje) duomenys. Pavasarį ir rudenį tirti organinės anglies, humuso, tirpių karbonatų kiekiai bei dirvožemio fiziniai parametrai, tokie kaip drėgmė, temperatūra, agregatų struktūra, tankis ir kt. Pastarieji matuoti kiekvieno skrydžio metu tiksliai tose pačiose vietose (paklaida – 1 metras). Tyrimai atlikti ekspres bei laboratoriniu būdu. Kaip sako mokslininkai, fiziniai parametrai laiko atžvilgiu keičiasi ir turi tiesioginės įtakos dirvožemio paviršiaus spalvinėms bei terminėms savybėms, todėl buvo įdomu palyginti tai, kas matoma iš viršaus, su tuo, kas fiksuojama lauko sąlygomis, ir tuo, ką rodo laboratoriniai tyrimai. Skirtumai yra. Dr. Jono Volungevičiaus teigimu, vertinant dirvožemio savybes labiau reikėtų kliautis ne ekspres, o laboratorinių tyrimų duomenimis, kurie labiau atspindį ryšį tarp dirvožemio paviršiaus spalvos ir jo cheminių bei fizikinių rodiklių.

WEb-pav4Bepiločių orlaivių konstruktorius Antanas Gedvilas demonstravo naujo modelio fiksuoto sparno bepiločio orlaivio skrydį.

Kai kurie tarpinių rezultatų akcentai

Per 2019 m. demonstraciniuose ūkiuose atlikta nemažai darbų: tirtuose laukų arealuose nustatyti humuso kiekiai dirvožemyje; erozijos paveiktų žemės ūkio naudmenų plotai ir pažeidimų laipsniai, dirvožemio drėgnumo laipsniai; identifikuotos probleminės laukų vietos bei nustatyta dirvožemio granuliometrinė sudėtis; atliktas mikroklimatinis situacijos fiksavimas ir vertinimas; aerofoto fiksacija regimojo RGB ir NIR ir SWIR spektro diapazonu; sudaryta ir pildoma dirvožemio cheminių ir fizikinių parametrų GIS duomenų bazė; pradėtas rastrinių vaizdų klasifikavimas ir analizavimas.

Projekto partnerių susitikime mokslininkai apžvelgė kiekvieno projekte dalyvaujančio ūkio ir žemės ūkio bendrovės aertofotografinius, termografinius, meteorologinius stebėjimus, pagal skirtingus dirvožemio parametrus pateikė dirvožemio tipologinius žemėlapius. Kai kuriuos pastebėjimus pateikiame ir jums.

WEb-pav5Dirvožemio dangos tipologiniai žemėlapiai sudaro galimybę maksimaliai tiksliai įvertinti dirvožemio dangos struktūrą, jos našumą, apskaičiuoti humuso atsargas, išskirti probleminius eroduotų ar užmirkusių dirvožemių plotus, atlikti matematinius skaičiavimus ir ūkinės veiklos planavimą, sudaryti pastovų ir objektyvų tyrimų, dirvožemio būklės kitimo stebėjimo taškų planą.

WEb-pav6Iš aertofotografinės informacijos išskiriami rastriniai vaizdai, kurie klasifikuojami, generalizuojami, tipizuojami ir susiejami su antžeminiu būdu surinktais dirvožemio duomenimis (nuotraukose – dirvožemio humusingumo 0–10 cm sluoksnyje žemėlapio sudarymo pavyzdys).

WEb-pav7Smėlio dalelių kiekio dirvožemyje (pagal laboratorinius tyrimus) ir temperatūros duomenys (ekspres metodu). Kur daugiau smėlio dalelių (šviesiai gelsva), dirvožemio temperatūra aukštesnė, ir atvirkščiai: kuo spalva tamsesnė, dirvožemio granuliometrinė sudėtis sunkesnė (daugiau molio dalelių) ir temperatūra žemesnė. Šviesesnių plotų temperatūra skiriasi 4 oC, palyginti su žemesniais, drėgnesniais ir tamsesniais plotais. Temperatūra, fiksuota termovizorine kamera (paviršiuje), palyginti su ekspres metodu (temperatūra tirta 0–5 cm gylyje), skiriasi apie 7 oC. Temperatūros duomenys gali būti panaudoti identifikuojant humuso medžiagų kiekio ar drėgmės netolygumus ir pan.

WEb-pav8Dirvožemio kontūrai išskirti pagal dirvožemio paviršiaus spalvą, o tyrimų taškuose išmatuota dirvožemio drėgmės kiekis. Tai leidžia detalizuoti drėgmės kiekio dirvožemyje skaičiavimus, išryškinti vietas, kur ir kokiame gylyje yra drėgmės perteklius. 2019 m. gegužę drėgmės 0,5 cm gylyje buvo stulbinamai mažai. Net jei paimtume labai šlapias vietas, drėgmės tebuvo apie 16 proc., sausuose dirvožemiuose – tik apie 7 procentus.

WEb-pav9Šioje nuotraukoje matyti organinės medžiagos kiekis ir dirvožemio temperatūra 0–5cm gylyje. Ten, kur vieta aukštesnė, humuso medžiagų ir drėgmės yra mažiau, atitinkamai dirvožemio temperatūra yra aukštesnė. Kur vietos žemesnės, humuso medžiagų bei drėgmės daugiau, o temperatūra atitinkamai mažesnė. „Negalime kalbėdami apie dirvožemį, tarpusavyje sieti tik dviejų rodiklių. Dažniausiai vieną ar kitą dirvožemio savybę nulemia kelių rodiklių tarpusavio sąveika – humuso medžiagų kiekis, temperatūrą, drėgmę, reljefas ir pan. Vienu atveju lemiantį vaidmenį temperatūrai vaidina reljefas, kitu – humuso medžiagų kiekis, trečiu – humuso medžiagų ir drėgmės kiekio sąveika. Tik žvelgdami kompleksiškai galima nuspręsti, kurioje vietoje ir kuris rodiklis yra reikšmingas. Turėdami detalią aeronuotrauką, galime ne tik objektyviai įsivertinti laukų dirvožemio išteklius, bet ir priimti tinkamus sprendimus juos valdant“, – įsitikinęs dr. Jonas Volungevičius.

Pasak mokslininko, gauti duomenys ir atliekami kompleksiniai tyrimai leidžia išsamiai inventorizuoti žemės ūkio laukus, tarsi pasidaryti dirvožemio inventorizacinį pasą, pvz., drėgmės, organinės anglies ar humuso medžiagų trūkumo, erozijos pažeidimų. Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie eroduotus dirvožemius. Juos bepiločiu orlaiviu darytose nuotraukose taip pat galima išskirti dirvožemius pagal jų eroduotumo laipsnį: menkai paveikti erozijos (pažeidimai armenyje, pvz., suplonėjęs armuo ir sumažėjęs organinės anglies kiekis), vidutiniškai paveikti erozijos (kai armuo praktiškai sunaikintas, nuotraukoje matome ne pilką, o pilkšvai rudą atspalvį) ir stipriai eroduoti (kai nuotraukoje matome rudą, kartais net rausvai rudą spalvą, karbonatai paviršiuje, o humuso yra mažiau negu 1 proc.).

WEb-pav10„Nuotrauka kairėje: oranžinė spalva – normalaus drėgnumo erozijos nepaveiktas aukštumų dirvožemis, baltai dryžuoti plotai – tipinis aukštumų erozijos paveiktas dirvožemis, melsvai dryžuoti plotai – ten, kur dirvožemis patiria drėgmės perteklių. Iš šių duomenų negalima pasakyti, kiek yra šiuo metu nuardoma dirvožemių, bet matome faktą, kiek yra probleminių situacijų konkrečiame ūkyje. Galime ne tik jas identifikuoti, bet ir vardinti jų pobūdį. Šiame ūkyje naudojama beariminė žemės dirbimo technologija, taikoma tinkama sėjomaina. Nors turime eroduotus paviršius, bet dėl beariminės žemdirbystės humuso medžiagų kiekis beveik visur yra daugiau negu 2 procentai“, – matomą vaizdą detalizuoja dr. Jonas Volungevičius. Mokslininko pastebėjimu, beariminis dirbimas reikšmingai prisideda sprendžiant aukštumų dirvožemio naudojimo tvarumo ir erozijos problemas (nuotr. kairėje). Intensyvus lygumų (nuotr. dešinėje) naudojimas žemės ūkyje taip pat yra pavojingas, kadangi rizikuojama prarasti dirvožemyje esančias humuso medžiagas ne dėl erozijos, o dėl jų išvežimo su žemės ūkio produkcija. Nuotrauka dešinėje: lyguma, molingas dirvožemis, tačiau didžiojoje lauko dalyje humuso medžiagų yra mažiau negu 2 procentai.

WEb-pav11Pagal gautą RGB vaizdą laukas suskirstytas į arealus pagal dirvožemio erozijos laipsnį: nepažeistą, pažeistą dirvos sluoksnį, sunaikintą dirvos sluoksnį ir apskritai sunaikintą dirvožemį (stipri erozija, nuardyta iki pirminių karbonatų sluoksnio). Pagal gautus parametrus galima labai tiksliai (tai neįmanoma pagal oficialias Lietuvos dirvožemių GIS duomenų bazes) įvertinti dirvožemio erozijos laipsnį ir parinkti tinkamas priemones problemai išspręsti.

Atveriamos galimybės optimizuoti ūkio vystymui reikalingus sprendimus

Lauko tyrimai atlikti. Pasak mokslininkų, surinkta labai daug duomenų iš pagal gamtinių sąlygų įvairovę labai skirtingų ūkių. Dabar teliko suklasifikuoti rastriniuose vaizduose užfiksuotą informaciją, atlikti jos kodavimą ir klasifikavimą. Tai leistų susieti antžeminę su nuotoliniu būdu surinktą informaciją ir užtikrinti didele dalimi duomenų rinkimo iš žemės ūkio naudmenų automatizavimo procesą. Tikslus nuotoliniams tyrimams palankių meteorologinių sąlygų įvardinimas leistų apibrėžti kuriamos aerodistancinės technologijos taikymo perspektyvas.

„Vienas iš rezultatų ne tik automatinis pagal savo savybes vienalyčių dirvožemio arealų išskyrimas, bet ir dirvožemio savybių stebėjimo antžeminiu būdu, kontrolinių taškų parinkimas. Tai leistų sumažinti antžeminių tyrimų poreikį tuo pačiu užtikrinant dirvožemio savybių tikslų vertinimą didelėje teritorijoje. Jei pavyks nustatyti ryšius tarp rastrinių vaizdų klasių ir atskirų dirvožemio savybių, galėsime kai kurias jų, pvz., humuso medžiagų kiekį, pasiskaičiuoti iš aerodistanciniu būdu gaunamos nuotraukos. Kuriant inovatyvią paslaugą svarbu įvairius procesus automatizuoti, kad sistema pati sugebėtų kokybiškai identifikuoti skirtingus dirvožemio arealus ir išbraižyti ribas ir taip mažinti techninio darbo valandų kiekį. Tad kitas etapas – ryšių nustatymas ir automatizavimo funkcionalumo bei algoritmo kūrimas“, – baigiamuosius planus dėsto dr. Jonas Volungevičius.

Numatyta automatizuoti: pagal savo savybes vienodų, dirvožemio arealų išskyrimą iš regimojo ir infraraudonojo spektro nuotraukų; mėginių su tipinėmis arealo savybėmis paėmimo vietų parinkimas; automatizuotas (techninių galimybių ribose) dirvožemio savybių nustatymas pagal regimojo ir infraraudonojo spektro duomenis. Numatyta sukurti žemės ūkio naudmenų kokybišką aerofotofiksaciją užtikrinančias bepilotes skraidykles, galinčias dirbti esant permainingiems ir nepalankiems orams.

Svarbiausia, mokslininkų teigimu, remiantis gaunamais duomenimis įsivertinti, kas yra ūkio (ne)problema, nes nuo to priklauso ir sprendimo parinkimas, pvz., trūksta drėgmės arba jos yra per daug. „Visas laukas gali būti probleminis arba tik atskiri arealai. Žinoma, kaip drėgmės dirvožemyje reguliavimo priemonė yra melioracija. Tačiau yra metų, kai melioracija iš principo neveikia, t. y. problemos nesprendžia, ar jos buvimas kaip tik pablogina situaciją. Pavyzdžiui, taip nutinka sausringais metais, kai melioracinės sistemos iš dirvožemio pašalina ir taip trūkstamą drėgmę: pasėlis gali žūti dėl drėgmės nepritekliaus, kai tuo tarpu užmirkę (nemelioruoti arba silpnai veikiančios melioracijos plotai) plotai duos geresnius derlius. Kitais metais problema gali apsiversti atvirkščiai, todėl realios situacijos matymas leidžia prie tam tikrų meteorologinių sąlygų išryškinti rizikingus plotus ir priimti atitinkamus sprendimus. Iš nuotraukų galime įsivardinti, kur yra mūsų neūkiškumas, o kur gamtiniai dalykai, prie kurių geriau prisitaikyti. Nuotraukos duoda aiškumą priimti sprendimus ir dėl technologijų taikymo. Atveria galimybes labiau optimizuoti savo sprendimus“, – aiškina dr. Ričardas Skorupskas.

LŽŪKT Plėtros padalinio vadovo Rimtauto Petraičio teigimu, sukurta inovatyvi paslauga – tam tikras šuolis bendrai Lietuvos dirvožemio politikoje, siekiant spręsti dirvožemio problemas. Matant bendrą žemės ūkio dirvožemio vaizdą, galima priimti tam tikrus sprendimus, ką su viena ar kita lauko vieta daryti, kokias technologijas taikyti. Vis tik, kaip procesai bebus automatizuoti, atsisakyti specialisto, gebančio interpretuoti duomenis ir pateikti rekomendacijas, tikrai negalima.

„Konsultavimo tarnyba įsijungs, kai reikės mokytis dirbti su gaunamais duomenimis ir algoritmu. Specialistai ir konsultantai bus mokomi, kaip valdyti bepiločius orlaivius, fiksuoti reikalingus dirvožemio paviršiaus vaizdus, taikyti, analizuoti ir interpretuoti projekto metu mokslininkų sukurtus algoritmus ir pagal turimą informaciją įvardinti ūkininkams, kur jų laukuose vyksta mineralizacijos, humifikacijos ir kt. dirvodaros procesai, suteikti rekomendacijas dėl pažeistų dirvožemių stiprinimo“, – sakė projekto vadovas Rimtautas Petraitis.

VU Geomokslų instituto mokslininkai dr. Ričardas Skorupskas ir dr. Jonas Volungevičius įsitikinę, kad aerodistanciniai tyrimai drauge su specialistų konsultacijomis ir rekomendacijomis leis tiksliai nustatyti dirvožemio erozijos paveiktus plotus, įvertinti eroduotumo laipsnį, nesudėtingai nustatyti netolygiai dirvožemio paviršiuje pasiskirsčiusių humuso medžiagų ar drėgmės kiekį ir priimti optimalius sprendimus šioms problemoms spręsti. Kuriama technologija leis sudaryti dirvožemį tausojantį sklypo apdirbimo planą, sukuriantį prielaidas išsaugoti ir didinti dirvožemio gyvybingumą ir produktyvumą.

Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-470 patvirtintas „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtinimo“ įgyvendinimo taisykles.

Web-logoAgroakademija.lt rekomenduoja

Inovatyvi paslauga padės tiksliai įvertinti dirvožemio išteklių našumą

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Biržų rajone
IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Jurbarko rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

Basf_zieminiai_rapsai_230x350px

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos