Dėl koronaviruso plitimo grėsmės stabdomas auditorinis mokymų, kursų organizavimas. Visi, kam reikialingi augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifiakcijos pažymėjimai, kviečiame mokytis nuotoliniu būdų sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Planuojame pavasarinius žolynų tvarkymo darbus

Planuojame pavasarinius žolynų tvarkymo darbus

Rita Samalionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė






2020-03-04

© LŽŪKT nuotr.

Meteorologiniai reiškiniai rodo, kad įprastinė metų sezonų kaita mūsų krašte gerokai pasikeitė. Dėl anomalių pokyčių, sukeltų klimato kaitos, šių metų žiema pakaitomis priminė tai vėlyvą rudenį, tai ankstyvą pavasarį. Kadangi tai nauja patirtis, sunku numatyti, kaip tai atsilieps žalienų derlingumui. Tokių pokyčių įtaką biologinei įvairovei mūsų klimato zonoje tiria specialistai, tačiau jie atkreipia dėmesį, kad pas mus augantys augalai, tarp jų ir pievų bei ganyklų žolynai, būna pasiruošę peržiemoti, įeiti į ramybės būseną. Tuo tarpu šiemet žolynams „pailsėti“ tinkamų sąlygų nebuvo. Gali būti, kad neįprastai šilta žiema pareikalaus kitokio agronominio požiūrio ir technologijų peržiūrėjimo prasidėjus vegetacijai.

Porą metų iš eilės žolynus alino sausra, labai pakenkusi jų rūšinei sudėčiai ir derlingumui. Šiemet, kadangi įšalo nėra, drėgmės balansas pavasarį gali būti geresnis negu ankstesniais metais. Tai gali būti gera pradžia startuojant žolynų vegetacijai.

Žolynų ilgaamžiškumas priklauso nuo keleto dalykų: dirvožemio tipo, jo  paruošimo, landšafto, priešsėlių, sėjos būdo, gruntinio vandens lygio, sėklos normos, sėklų mišinio sudėties, orų sąlygų žolyno naudojimo metu, žolyno naudojimo būdo ir kitų aplinkybių. Pavasarį labai svarbu objektyviai įvertinti žolynų būklę. Jeigu žolynas yra išretėjęs arba sumenkusi jo rūšinė sudėtis, patartina pasikviesti konsultantą, kad profesionaliai įvertintų esamą padėtį ir patartų: gal kai kuriais atvejais verta bus žolyną atnaujinti (įsėti), o ne visiškai atsėti, o gal kaip tik labiau apsimoka suarti senąjį ir įrengti naują žolyną. Tinkamai įrengus ar atnaujinus žolyną, jis tarnaus be žymaus derliaus sumažėjimo, priklausomai nuo aplinkybių, nuo trijų iki penkerių metų. Tos aplinkybės vėlgi yra dirvožemio tipas, oro sąlygos, naudojimo ir priežiūros būdai, gruntinio vandens lygis, tręšimas bei kiti faktoriai.

Naujo žolyno įrengimas

Jis prasideda nuo tinkamo žemės paruošimo. Jei žolės sėjamos į javus, dirva įdirbama atsižvelgiant į antsėlinių augalų poreikius. Įrengiant naują žolyną, dirvą reikia suarti rudenį, kad žemė spėtų gerai susigulėti. Pavasarį išpurenamas paviršinis sluoksnis: akėjama, kultivuojama, jei reikia, lyginama, atsižvelgiant į dirvožemio struktūrą.

Gerai, kai sėklų guolio dugnas sudarytas iš smulkesnių, o dirvos paviršius – iš stambesnių agregatų (trupinėlių). Rūgštūs dirvožemiai prieš kultivavimą pakalkinami – geriausią žolynų derlių galima gauti esant pH 6 ir daugiau. Jei nėra galimybės pakalkinti rūgštesnių (pH mažesnis negu 4,8 priesmėliuose ir 5,5 priemoliuose) dirvožemių, reikėtų rinktis žolių rūšis, kurios mažiau jautrios rūgščiai dirvos reakcijai, pavyzdžiui, pašarinius motiejukus, rausvuosius dobilus ar pan.

Daugelio daugiamečių žolių sėklos yra smulkios, todėl prieš sėją dirvą reikėtų privoluoti. Tą patį vertėtų padaryti ir po sėjos, jei nepalijo. Priklausomai nuo dirvožemio, sėklos įterpiamos 1–2 cm gylyje sunkesnėse dirvose ir 2–3 cm – lengvesnėse.

Sėjant su antsėliu, patartina žoles ir javus sėti skirtingomis kryptimis. Atnaujinant žolynus, reikėtų paprastomis ar lėkštinėmis akėčiomis papurenti paviršių, kad būtų galima įterpti sėklą. Įsėti galima pakrikai javų ir žolių sėjamąja su diskiniais noragėliais ar specialia frezine sėjamąja. Po sėjos reikėtų privoluoti. Įrengiant naują žolyną, sėjos laiką galima pasirinkti nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Sėjant su antsėliu, sėjama anksti pavasarį, ypač jei antsėlis – žieminiai javai.

Atnaujinant žolynus, patartina sėti kuo anksčiau pavasarį, kol žemė pakankamai drėgna ir kol dėl nakties ir dienos temperatūrų skirtumo ankštinių žolių sėkla pati įsiterpia į dirvą. Priešsėlis žolynams nėra labai svarbus, nes pats žolynas turi ypatybę pagerinti dirvožemio kokybę ir yra puikus priešsėlis kitiems augalams. Tačiau reikia išnaikinti piktžoles, ypač daugiametes, įdirbant dirvą mechaniškai arba naudojant herbicidus. Tai svarbu ir atnaujinant jau esamus žolynus.

Apsauga nuo piktžolių priklauso nuo to, ar sėta su antsėliniais augalais, ar ne. Pasėjus be antsėlio, piktžolės labiau nustelbia dygstančias žoles. Kad piktžolių plitimas sumažėtų, reikia jas nupjauti arba panaudoti herbicidus. Jei žolės įsėjamas į javus ir piktžolių labai daug nepriželia, herbicidų naudoti nebūtina. Priešingu atveju, kaip ir grynus daugiamečių žolių pasėlius, reikėtų nupurkšti herbicidais. Renkantis augalų apsaugos produktą piktžolėms naikinti, būtina atkreipti dėmesį į žolyno botaninę sudėtį, ypač į pupines žoles. Pavyzdžiui, produktai, kurių veiklioji medžiaga yra MCPA, tinka miglinių su dobilais žolynams apdoroti, tačiau jie sunaikina liucernas ir pan.

Svarbu tinkamai pasirinkti sėklą

Kitas labai svarbus žingsnis – tinkamai pasirinkta sėkla. Pagrindiniai kriterijai sudarant žolių mišinius yra dirvožemio derlingumas, drėgnumas (gruntinio ir paviršinio vandens dinamika), granuliometrinė sudėtis ir rūgštingumas. Reikėtų atsižvelgti ir į žolyno naudojimo pobūdį: ganymui, šienavimui ar mišriam naudojimui jis numatytas. Pageidautina, kad įsėjamame žolių mišinyje būtų bent 25–35 proc. ankštinių augalų, nes tokie žolynai jau pirmaisiais metais yra derlingi, jiems mažiau reikia azoto trąšų. Mišinius rekomenduojama pasirinkti iš Lietuvoje sukurtų veislių, nes jos geriau prisitaikiusios prie mūsų klimato sąlygų. Ypač tai svarbu pasirenkant daugiamečių svidrių veisles, kurios gerokai pagerina pašaro kokybę, tačiau iš visų žolių rūšių yra bene jautriausios nepalankioms žiemojimo sąlygoms.

Jeigu yra parenkamos netinkamos būtent tam dirvožemiui žolių rūšys arba nesuderinamas jų santykis, naudojama per maža sėklos norma, tai neverta tikėtis, kad žolynas duos didelį derlių. Visos sąnaudos, susijusios su žemės dirbimo darbais ir sėja, paprastai atsiperka jau antrais žolyno naudojimo metais. Žolės masės derlius, palyginus su sena pieva ar ganykla, atnaujinus būna 3–4 kartus būna didesnis jau antrais žolyno naudojimo metais, o pjovimų skaičius per sezoną padidėja iki 3–4.

Jei žolynas peržiemojo sėkmingai

Svarbiausias darbas pavasarį – žolyno tręšimas. Planuojant tręšimą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į dirvožemio tipą, judriųjų maisto medžiagų kiekį jame, rūgštingumą ir kitas savybes. Ganyklas rekomenduojama tręšti N30-240, P50-60, K60-150 trąšų normomis. Didesnės normos reikalingos durpynuose ar mažiau derlinguose dirvožemiuose. Sunkesnėse dirvose fosforo ir kalio trąšas galima išberti dvejiems metams.

Labai svarbu pupinių ir miglinių žolių santykis mišinyje. Esant daugiau miglinių žolių, reikia daugiau azoto trąšų ir atvirkščiai. Pirmuosius dvejus metus miglinių ir pupinių žolių mišinių (vyraujant pupinėms žolėms) nereikia tręšti azoto trąšomis, o jei tręšiama, tai geriau naudoti trąšų mišinius su mažu azoto kiekiu. Jei žolynuose vyrauja pupinės žolės, tai ir vėlesniais metais jų azoto trąšomis pavasarį tręšti nereikia. Miglinės žolės azotui reiklios visais augimo metais, todėl tokie žolynai tręšiami ne tik po nuganymo ar nupjovimo, bet ir pavasarį.

Dalį mineralinių trąšų galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystu mėšlu (atnaujinant žolynus, prieš užarimą), srutomis. Norma – 30–60 t/ha. Laistant srutomis, vertėtų nepamiršti, kad pirmąją žolę reikėtų panaudoti pašarams ruošti. Jei po žolyno sėjos dėl lietaus susidaro dirvos pluta, ją reikėtų suardyti lengvomis akėčiomis ar volu.

Turite klausimų dėl žolynų įvertinimo, kreipkitės į LŽŪKT Technologinių paslaugų skyrių. LŽŪKT specialistai, apsilankę ir įvertinę numatomas žolyno naudojimo ypatybes, dirvožemio bei vietovės ypatumus, padės pasirinkti tinkamiausią žolės mišinio sudėtį, pagal numatomą jo naudojimą (ganymui, šienavimui ar ir ganymui, ir šienavimui) suteiks rekomendacijas dėl tolimesnės žolyno priežiūros.

Agroakademija.lt rekomenduoja

Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas

Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti

Naujos kartos bioorganinės trąšos vertos dėmesio

Molingas dirvožemis – nemenkas rūpestis

Pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Pradedu bitininkauti: kaip išsirinkti avilį (2)
Pradedu bitininkauti: įrankiai ir apranga (1)

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos