Visi, kam reikalingi Augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifikacijos pažymėjimai, kviečiami mokytis nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Apie augalų augimo biostimuliatorius: mokslininkai ir praktikai

Apie augalų augimo biostimuliatorius: mokslininkai ir praktikai

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2020-03-16

© LŽŪKT nuotr.

Taikant intensyvias lauko augalų auginimo technologijas, naudojant daug mineralinių trąšų ir pesticidų, nesilaikant sėjomainų, neišvengiamai blogėja dirvožemio būklė. Tai jau faktas. Alternatyva cheminėms priemonėms tampa biologiniai preparatai. Teigiama, kad naujos kartos bioorganinės trąšos ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet ir aktyvuoja augalų fiziologinius procesus bei leidžia augalams realizuoti genetiškai užkoduotą biologinį potencialą. Kaip yra iš tiesų?

Mokslinių tyrimų rezultatais, patirtimi dalijasi VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto, Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Evaldas Klimas, ilgametis žemės ūkio augalų auginimo technologijų tyrėjas Vytautas Zalatorius ir Kauno r. ūkininkas Sta­sys Rims­kis.

Priežastys ir pasekmės

Dirvožemio būklė neišvengiamai blogėja: didėja dirvos tankis, blogėja struktūra, susidaro nepalankios sąlygos vykti mikrobiologiniams procesams. Šią situaciją daugiau nei dešimtmetį stebi ir VDU ŽŪA Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto mokslininkai.

Web-pav1Pasak VDU ŽŪA Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto mokslininko doc. dr. Evaldo Klimo, statistika negailestinga: per 25 metus daugelyje šalies regionų humusas sumažėjo iki 3,2, kai kur iki 2 proc., t. y. trečdaliu. Humusas – dirvožemio stabilumo, biologinio aktyvumo ir derlingumo garantas.

Kaip teigia doc. dr. Evaldas Klimas, daugiausia taip nutiko specializuotuose augalininkystės ūkiuose, kur nesilaikoma daugiakomponenčių sėjomainų (klasikinėse sėjomainose turi būti bent 7–8 nariai, tarp jų būtinai – daugiametės žolės, ankštiniai augalai), o tik auginami pelningiausi prekiniai augalai, tokie kaip rapsai, kviečiai ar cukriniai runkeliai. Degraduoja ne tik lengvi, smėliniai dirvožemiai. Sunkių dirvožemių nepapildant reikiamu kiekiu organinės medžiagos, jie taip pat sparčiai degraduoja. „Mažėjant organikos kiekiui dirvožemyje, mažėja jo rišlumas, keičiasi dirvožemio fizinės savybės. Rezultatas – blogėja sąlygos augalams augti. Negana to, dar ir kintančio klimato sąlygos prisideda su įvairiais anomaliais reiškiniais. Augalams augti darosi vis sunkiau. Na, o ūkininkas, turėdamas dažnai pagrindinį tikslą – pelną, desperatiškai viską bando kompensuoti cheminėmis medžiagomis. Žmonija, galvodama apie savo išlikimą, turi susimąstyti, kad iš esmės reikia keisti požiūrį į žemę, ūkininkavimą. Reikia ne tik kad gauti, bet ir duoti žemei“, – įsitikinęs mokslininkas.

Pasaulinė maisto organizacija paskelbė, kad per pastaruosius 40 metų žemės ūkio produkcijos gamyba pasaulyje padidėjo 2,5 karto (250 proc.). Kad būtų pasiektas didėjimas, pesticidų sunaudota 400 proc., t. y. 4 kartus daugiau, azotinių trąšų planas viršytas 700 proc., t. y. 7 kartus. Toliau prasideda grandininė reakcija: tarša plačiąja prasme, ekologinių sistemų griovimas ir kt. „Organinei medžiagai papildyti reikalingi ne vienadieniai sprendimai. Pirmiausiai, kiekviename ūkyje turėtų būti suprasta, kokios priežastys privedė prie dirvožemio degradavimo. Pastaruoju metu vis daugiau dirbama žemės ūkio biologizavimo ir ekologizavimo srityje. Dirba mokslo įstaigos, sumanūs verslininkai, suprantantys, kad žemė – ekosistema, kur yra gyvybės grandys ir jų darni sąveika sukuria tai, ką žmogus įpratęs matyti ir naudoti, net nesigilindamas, kodėl taip yra“, – teigia doc. dr. Evaldas Klimas. Ir priduria, kad priverstinis, pvz., ankštinių augalų kaip gerinančių dirvožemį sėjimas, yra puiki priemonė tik iš dalies. Nes ir tai priklauso nuo kainų rinkoje, pvz., vienais metais sėta daug žirnių, kai jie buvo eksportuojami į Indiją. Prekybos ryšiams nutrūkus, žirnių nebereikia. Per sausringą vegetacijos laikotarpį gumbelinės bakterijos ant augalų šaknų neįsikuria, dirvos biologinis aktyvumas mažas, o ūkininkai prisipažįsta, kad norėdami gauti žirnių derlių netgi ankštiniams augalams, kuriems, atrodo, azoto nereikėtų, beria nedidelį kiekį salietros.

Dirvožemio kokybės gerinimo, organinės medžiagos balanso palaikymo, humuso kiekio palaikymo ar lėto atstatymo galimybių yra įvairių.

Alternatyva cheminėms priemonėms – biologiniai preparatai

Šiuo metu kuriamos naujos kartos trąšos ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet ir aktyvuoja augalų fiziologinius procesus bei leidžia jiems realizuoti genetiškai užkoduotą biologinį potencialą. Vienos iš tokių trąšų – Lietuvoje gaminamas biologinis stimuliatorius – skystos organinės trąšos Ferbanat L. Jos gaminamas iš biologiškai švarios natūralios žaliavos – vermikomposto (lietuviškų, ne Kalifornijos sliekų, perdirbtų organinių atliekų komposto), kuriame yra visos augalams reikalingos medžiagos: makro- ir mikroelementai (mažais kiekiais), amino ir gerai subalansuotos huminės rūgštys, biologiškai aktyvios medžiagos ir naudinga mikroflora bei mikroorganizmai, fermentai. Viename grame vermikomposto būna iki 20000 milijardų bakterijų, t. y. 100 kartų daugiau, palyginti su mėšlu. Dėl tokios sudėties 30–60 t kraikinio mėšlo prilygsta 2–4 tonoms vermikomposto, o tręšiant lokaliai pakanka 250–300 kg/ha normos.

Biostimuliatorius gaminamas naudojant naujas fizinio medžiagų skaidymo technologijas, kurios pagrįstos ne cheminiu, bet fiziniu poveikiu. Tokia produkto sudėtis sukelia bendro veikimo (sinergizmo) efektą, nes šių trąšų sudedamųjų dalių kompleksinis poveikis augalui viršija jų veikimą atskirai. Preparatas tinkamas praktiškai visiems Lietuvoje auginamiems augalams.

Augalų augimo biostimuliatorių gamintojai rekomenduoja naudoti bendroje tręšimo sistemoje kartu su mineralinėmis ar organinės kilmės trąšomis. Tai duoda didelį ekonominį efektą ir leidžia ženkliai sumažinti mineralinių trąšų kiekį. Skatinamas draugiškas aplinkai ūkininkavimas bei prisitaikymas prie klimato kaitos.

Kaip veikia biostimuliatoriai?

Rinkoje pasirodžius lietuviškajam biostimuliatoriui Ferbanat L, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto ir LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai ekstremaliomis 2017–2018 m. gamtinėmis sąlygomis (2017 tyrimo metais – drėgmės perteklius, 2018 m. – sausra) atlikdami tiksliuosius mokslinius ir gamybinius bandymus skirtingų Lietuvos regionų ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ūkiuose, tyrė jo poveikį grikių, avižų, žieminių rugių, bulvių, daržovių pasėliuose ir sodo augalų plantacijose, uogynuose. Visais panaudojimo atvejais pastebėtas teigiamas preparato poveikis augalų augimui, vystymuisi, sveikatingumui, derliaus kiekiui ir kokybei.

Biostimuliatoriai lemia augalo vešlumą. Ką tai reiškia? „Augalas turi vešlesnes šaknis, vadinasi, dirvožemyje lieka daugiau organikos, t. y. daugiau organinės anglies, kuri – humuso šaltinis. Žinoma, humusas akimirksniu neatsiranda, bet tai prielaida pirminio, palankesnio teigiamo organinės medžiagos balanso. Toliau – vešlesnė antžeminė dalis. Jei auga javai, tai jų didesnė šiaudų masė. Jei šiaudai teisingai paskleidžiami, vėlgi geriau. Žinoma, organikos jie neatstos, todėl nereikia tikėtis, kad tręšti nebereikės. Pasak mokslininko, geriausia, kai dirva yra turtinama ir vienos, ir kitos rūšies trąšomis. Ir sėjomainos būtina laikytis, tačiau biostimuliatoriai yra medžiaga, padedanti geriau augalui organizuoti vegetacijos eigoje visas jo gyvybines funkcijas. Ūkininkas, nedaug išleidęs pinigų, gauna laukiamą rezultatą. Negana to, dar ir dirvožemyje lieka daug teigiamų dalykų“, – komentuoja doc. dr. E. Klimas.

Teigiamiems biostimuliatoriaus Ferbanat L rezultatams pritaria ir ilgametis žemės ūkio augalų auginimo technologijų tyrėjas Vytautas Zalatorius.

Web-pav3„Augalo šitomis medžiagomis nepamaitiname, bet padedame jam iš dirvožemio įsisavinti pagrindinį tręšimą, maisto medžiagas. Vienas iš biostimuliatoriaus poveikių ypatybių – sumažinti stresą ir leisti (arba priversti) augalą naudoti medžiagas, t. y. augti. Ypač biostimuliatoriai pasireiškia, kai dirva per daug nepritręšta organinėmis trąšomis, „biednesnė“ ir ekstremaliomis sąlygomis. Kuo blogiau, tuo biostimuliatorių poveikis yra geresnis. Augalas pasiima ne tik pagrindines medžiagas (azotą, fosforą, kalį), bet ir mikroelementus. Biostimuliatoriuje esančios medžiagos (amino rūgštys, huminės medžiagos, fulvo rūgštys) suteikia galimybę augalui įsisavinti visą grupę mikroelementų, medžiagų, todėl augalas tampa stiprus ir atsparus ligoms“, – kalba Vytautas Zalatorius.

Biostimuliatoriai gali būti naudojami įvairiai: dirvožemio struktūrai pagerinti (prieš dirvos skutimą, kad būtų geresnė mineralizacija, įsisavinamos augalinės liekanos ir kt.), sėklai ar sodinamajai medžiagai paruošti (sėklos apvėlimas prieš sėją arba sodinamosios medžiagos, pvz., bulvių gumbų sumirkymas ir pan.), augalams tręšti per lapus ir laistyti.

Ekonominis efektas?

Vytautas Zalatorius pateikia vidutinis 2–3 metų bandymo rezultatus bulvių pasėliuose. „Auginant didesnį nei vidutinis derlių (40–50 t/ha), panaudojus natūralios kilmės biostimuliatorių Ferbanat L bulvių gumbams apvelti ir vegetacijos metu tręšiant pasėlį 3 kartus, bulvių derlių galima padidinti apie 8–9 t/ha. Papildomos išlaidos sudaro apie 77 Eur, bet padidino pajamas, palyginti su kontroliniu variantu, 28,1 proc., arba 1 998,00 Eur ha/ha, pelną – 1 881,84 Eur/ha. Darbai visiškai nesudėtingi: bulvės preparatu apveliamos beicavimo metu,“ – komentuoja Vytautas Zalatorius ir primena, kad koncentracijas ir kiekius reikia naudoti atsižvelgiant produkto naudojimo rekomendacijas.

Pajamos, gautos panaudojus biostimuliatorių Ferbanat L padidėjo, palyginti su kontroliniu variantu: auginat morkas – 1 311,00 Eur/ha (10,76 %), gaunamas pelnas – 1 233,19 Eur/ha; burokėlių pasėlyje – atitinkamai 1 782,00 Eur/ha (22,0 %) ir 1704,19 Eur/ha; svogūnų pasėlyje – 432,00 Eur/ha (15,3 %) ir 354,19 Eur/ha; baltųjų gūžinių kopūstų pasėlyje – 1 900,00 Eur/ha (19,5 %) ir 1 822,15 Eur/ha.

Ferbanat L trąšos mažino cukrinių runkelių sergamumą grybinėmis lapų ligomis: rudmargės ir baltulių intensyvumas, naudojant šias trąšas, sumažėjo 59,7–71,2 %.Pajamų priedas 75,84 Eur/ha gautas cukrinius runkelius 3 kartus per vegetaciją nupurškus nedidele (1 l/ha) Ferbanat L trąšų norma.

Apdorojus biologiniu stimuliatoriumi Ferbanat L sėklą, augalų dygimo energija padidėja iki 8–10 %, ypač žieminių kviečių pasėlyje. Nupurškus preparatu javų pasėlį 3–4 lapų tarpsniu, pagerėja šaknų formavimasis ir krūmijimasis. Vien sėklos apvėlimas prieš rudeninę sėją stipriai veikia šaknų vystymąsi: jos labai pailgėja, susidaro didesnis šaknų kuokštas. Jei neapveltoje sėkloje iš vieno grūdo gaunama vidutiniškai 3–4 daigelius, tai panaudojus Ferbanat L beicavimo metu, vidutiniškai 1 grūdas duoda 4–5 stiebelius (apie 10–15 proc.), tai 2–3 varpomis iš vieno grūdo daugiau.

Galima naudoti biostimuliatorių purškiant iš rudens, tačiau, kaip sako Vytautas Zalatorius, tuomet kyla pavojus augalui peraugti. „Vienas geresnių variantų – naudoti beicuotą sėklą iš rudens ir tręšti pavasarį 3 kartus. Purkšti biostimuliatoriumi reikėtų suintensyvėjus augalų vegetacijai, kai jau atlikti pirmieji tręšimai mineralinėmis trąšomis. Kas iš to? Gaunasi priedas. Vien grūdų beicavimas gali duoti nuo 1 t iki 1,5 t derliaus priedą. Jei tai darysime kompleksiškai, dar papildomai purkšime biostimuliatoriumi, galime kviečių derlių pakelti iki poros tonų iš ha. Tai realūs pinigai. Tokiu būdu, sunaudoję nuo 60 iki 100 Eur hektarui, vis tiek gauname papildomą pelną“, – skaičiuoja Vytautas Zalatorius.

Dirvos agrocheminiai tyrimai. Kas pasikeičia?

Pasak Vytauto Zalatoriaus, nevienodai augalai iš dirvožemio išneša maisto medžiagų, pvz., jei morkų kasame 80 t/ha, tai jos „išneš“ vieną kiekį medžiagų, jei kviečių bus kulama 6 t/ha (3–4 t šiaudų), tai iš dirvožemio išnešama apie 10 t įvairių medžiagų. Taigi, ir dirvos rezultatai nuėmus derlių yra skirtingi.

Naudojant biostimuliatorių Ferbanat L, kaupiamųjų kultūrų ir daržovių (bulvių, morkų, kopūstų) pasėliuose humuso padidėjo vidutiniškai apie 0, 2 procentų. Tai rodo, kad dirvožemio kokybė pagerėja bent 1 metais į priekį. „Šiems rezultatams greičiausiai įtakos turi ir didesnės šaknų sistemos, ir didesnės biomasės auginimas dirvožemyje. Iš kitos pusės, dirvožemyje lieka mažesnis azoto kiekis. Reiškiasi, azoto kiekis, kur buvo dirvoje, ir kurį mes davėme su pagrindiniu, papildomu tręšimu, jis daugiau susinaudojo ir perėjo į augalą. Darome prielaidą, kad mineralinį tręšimą galima sumažinti geru ketvirčiu, apie 25 proc., ir vis tiek gausime tą patį derlių. O tai dirvos užterštumo mažinimas. Jau kažką padarome ir dėl aplinkosaugos“, – naudą ir gamtai, ir žemdirbiui komentuoja Vytautas Zalatorius.

Ūkininką domina tik mokslu grįstos naujovės

Ūki­nin­kas Sta­sys Rims­kis Rin­gau­dų se­niū­ni­jos Vir­ba­liš­kių kai­me dir­ba 100 ha že­mės. Specializuo­ta­me dar­ži­nin­kys­tės ūky­je au­gi­na­ vėlyvąsias bul­ves ir žieminius javus.  Ūkininkas teigia, kad visuomet atidžiai stebi naujoves, kurios patikrintos mokslo, tad atsiradus lietuviškoms skystoms organinėms trąšoms nutarė pats jas išbandyti.

Web-pav2Ūkininkas Stasys Rimskis įsitikinęs, kad siekiant nenualinti dirvos ir gauti tenkinančius derlius reikia taikyti įvairias priemones kompleksiškai, pvz., palikti organinę medžiagą dirvoje, tinkamai apdoroti šiaudus, taikyti sėjomainą, naudoti įvairius biostimuliatorius, kurie taip pat gerina dirvos struktūrą, aktyvina biologinį procesą, mikroorganizmų veiklą dirvoje. „Jei dirva turtinga teigiamais mikroorganizmais, augalai taip pat būna sveiki, o stipresnis augalas atsparesnis ligoms“, – sako ūkininkas.

„Biologinio stimuliatoriaus Ferbanat L panaudojimas bulvėms pernai, kai vyravo sausra, tikrai pasiteisino. Nespėjau juo apdoroti bulvių gumbų, tad purškiau 3 kartus vegetacijos metu prieš ir po žydėjimo. Tikrai matėsi teigiamas poveikis. Nesitikėjau, kad bulvės gali taip atrodyti, kai ant dirvos negali pastovėti, o augalai neapvytę. Kontrolinių variantų nedarėme, bet derliai, galiu pasakyti, vieni geriausių per mano ūkininkavimo istoriją. Ferbanat L naudojau ir kviečiams krūmijimosi, vėliavinio lapo tarpsniais. Derliumi taip pat esu patenkintas. Kai klimato sąlygos labai palankios augalams, žymaus derliaus padidėjimo nereikėtų tikėtis. Biostimuliatorius kaip draudimas. Kai klimato sąlygos nepalankios (sausra, šalnos pažeidžia augalus), tuomet pasiteisina. Investicijos nedidelės, o rezultatai gaunami geri“, – patirtimi dalijosi ūkininkas.

Agroakademija.lt rekomenduoja

Naujos kartos bioorganinės trąšos vertos dėmesio

Patirtis: mažieji dirvožemio sergėtojai – mikroorganizmai

Naujos kartos biologinis stimuliatorius – skystos organinės trąšos Ferbanat

Mokslas: tirtos lietuviškų skystų organinių nano trąšų galimybės (mokslininkų ataskaita)

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Anykščių rajone
Dėl situacijos, susidariusios gegužės 12 d. iškritus sniegui

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos