Visi, kam reikalingi Augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifikacijos pažymėjimai, kviečiami mokytis nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Dirvožemio bakterijos ir kanapės arba kaip sunki pradžia tapo lengva pabaiga

Dirvožemio bakterijos ir kanapės arba kaip sunki pradžia tapo lengva pabaiga

LŽŪKT informacija






2020-03-23

 

Šiuolaikinėse žemės ūkio technologijose vis labiau naudojami mikroorganizmai, propaguojamos įvairios biologinės trąšos – taip siekiama sumažinti cheminę dirvožemio apkrovą ir stabdyti jo degradaciją. Neseniai agroakademija.lt rašėme apie Kėdainių r. ūkininkaujančius Edmundą ir Egidijų Giknius (vaizdo reportažas iš ūkio), kurie mikroorganizmus ir augina, ir atlieka gamybinius bandymus javų, žirnių ir cukrinių runkelių pasėliuose. Šio straipsnio autorius, pluoštinių kanapių augintojas Rokas Malinauskas dalijasi praktiniais pastebėjimais apie mikroorganizmų naudą kanapių pasėliuose.

Mes 2019 m. auginome 305 ha pluoštinių kanapių. Iš viso pasirinktos 4 veislės. Iš anksčiau turėta patirtis, ne vieną sezoną ūkiuose atlikti bandymai, o ir asmeninės ambicijos leido pasidaryti kone tobulą agrotechnologinį planą. Bet viskas iš pradžių...

Žengus pirmą žingsnį – pavasariniai dirvožemio tyrimai, ir pasidarius preliminarius Ph tyrimus patiems – iš karto pasimatė galima rizika, todėl buvo atrinkti laukai, kurie tapo itin rizikingi – laimei jų buvo tik 5 ir tesudarė apie 65 ha bendro ploto.

Išsitirti dirvožemį pavasarį – labai svarbu, norėjome pamatyti realią situaciją po žiemos, nes, kaip žinia, priesmėliui būdingas maisto medžiagų išsiplovimas. Pavasarėjanti dirva džiūvo lėtai, tyrimai vis vėlavo, o sėjos laikotarpis – vis artėjo.

Sėją pradėjome pagal savo ūkio technologiją ir turimą patirtį – balandžio 19 dieną. Kas savaitę pasėdami po 40–50 ha, ėjome pirmyn, bet dirvožemio tyrimų atsakymai dar nebuvo gauti, nesėti negalėjome, o pasirinkti geruosius laukus ir juos identifikuoti – be išsamių tyrimų nebuvo galimybės. Lenktynės su laiku erzino ir nervino, tačiau visada lengviau, kai yra atsarginių variantų, o jie – buvo! Vienas iš jų – išbandyti mikroorganizmus.

Kadangi buvome nusipirkę kone visų Lietuvoje registruotų ir parduodamų ar gaminamų produktų, kuriuos adaptavome savo regionui (priesmėlis / bonitetas apie 40 balų) – iš turėtos amunicijos kiekio iš karto nusprendėme panaudoti bakterinius preparatus: dvi bakterijų rūšis, kurios skirtos rūgščiuose dirvožemiuose atpalaiduoti fosforą ir kalį, o trečią – sporinį grybą, kuris „draugauja“ su šaknimis ir padidina jų plotą. Beje, šiuos preparatus su specifiniu kolonijų kiekiu (CFU <5x109 ) išbandyti pateikė VDU ŽŪA studentas Edmundas Giknius.

Gavus dirvožemio tyrimų atsakymus, jau gegužės pradžioje viskas pasidarė aišku. Pagal dirvožemio tyrimų rezultatus parengtas itin optimalus ir tikslus tręšimo planas, nes kanapių sėklos kaina yra aukšta, todėl klaidų daryti negalima. Smarkiai palengvėjusi situacija dėl laukų kokybinių lūkesčių leido ramiai dirbti toliau, tik buvo du laukai, kurie „nustebino savo trūkumais“ (žr. nuotraukas: laukai Nr. 1 ir Nr. 2). Dar liūdniau, kad vienas jų jau buvo apsėtas vos prieš dvi dienas. Tapo aišku, kad teks imtis netradicinių priemonių ir atlikti nemetodinį mokslinį bandymą.

Web-pav1-1Bakterijomis užtaisytas purkštuvas, krentant lengvam lietui, iš karto išvažiavo į jau pasėtą (!) lauką Nr. 1. Tapo aišku, kad teks imtis netradicinių priemonių ir atlikti nemetodinį mokslinį bandymą.

Kadangi augalai buvo tik pradėję dygti, teko rizikuoti, nes nieko kito nebuvo galima daryti. Po šio lauko (Nr.1) purkštuvas iš karto nuvažiavo į 5 ha kito lauko galulaukę (Nr. 2, nuotrauka žemiau), kuri, kaip ir visas laukas, dar nebuvo apsėta.

Web-pav2-2Laukas Nr. 2: tobulas bakterijų darbas atsispindėjo bendrame lauko fone, nes šalia esami likę 17 ha – idealus KONTROLĖS pavyzdys.

Po purškimų abu laukai buvo iš karto „nurašyti“ kaip būsimas TECHNOLOGINIS NUOSTOLIS ir pasilikti stebėti, kaip būsimi patys prasčiausi iš visų turimų.

Vis tik greitai pamatėme, kad viskas verčiasi aukštyn kojomis. Laukas Nr. 1, kuris tyrimų ataskaitoje atrodo visiškai nuskurdęs, išaugino kone tobulus augalus ir pranoko mūsų lūkesčius, o laukas Nr. 2 (5 ha dalis) – apdovanojo tobulu tolygumu ir biomasės žalumu. Tuo metu likusi lauko dalis (apie 17 ha), negavusi bakterijų, pasirodė geras KONTROLĖS pavyzdys – biomasės tobulo tolygumo nebuvo.

Web-pav3

Vietoje išvadų – kanapių stiebų mineralizacija

Apibendrinant ir kalbant apie didžiausią baimę – ką daryti su pluošto liekanomis laukuose – nekilo nė menkiausių minčių ir abejonių, ką pasirinkti mineralizacijos proceso vykdytoju. Dar rugpjūčio mėnesį 3000 l specialios koncentracijos skaidomųjų bakterijų ir sporinių grybų, gerai dirbančių rūgščiuose dirvožemiuose, 3 IBC konteinerius pateikė ūkininkų sūnus Edmundas Giknius (Kėdainių r.). Konteineriai pastatyti tamsioje patalpoje ir saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių.

Bakterijos įvairiais kiekiais buvo įterpiamos į kiekvieną lauką skirtingai. Purkšti pradėta spalio viduryje. Toliau – lėkštinio skutiko darbas. Jam atlikti labai svarbu, kad lėkščių diametras siektų apie 60 cm ir daugiau, būtų sureguliuoti „agresyvesni“ kampai.

Web-pav4Dar bakterijomis nepurkštas ir nelėkščiuotas laukas (nuotr. arčiau) ir bakterijomis purkštas bei sulėkščiuotas laukas (nuotr. tolumoje).

Web-pav5Bakterijos savo darbą jau atliko – vizualiai matomi skirtumai: skusta vieną (nuotr. kairėje) ir 3 kartus (nuotr. dešinėje).

Web-pav6Gražiai ir kokybiškai įdirbto lauko pavyzdys.

Nepagrįstų nuomonių, pesimizmo, pašaipų, o ir baimių teko girdėti kone kas savaitę, pvz., kad pluoštas ne tik kad nesuirs dvejus ar trejus metus, bet ir taps milžiniška kliūtimi toliau dirbti dirvą (pas kai kuriuos ūkininkus taip ir nutiko) – 2019 m. lapkričio 29 d. teko matyti ir konstatuoti mobilizacijos proceso – visiško pluošto suirimo – pabaigą ir mineralizacijos proceso pradžią. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje tai pirmas kartas, kai kanapių liekanų mineralizacija pavyko. Studento pateikti mikroorganizmai viršijo bet kokius lūkesčius.

Agroakakdemija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Patirtis: mažieji dirvožemio sergėtojai – mikroorganizmai

Patirtis: dirvožemio mikroorganizmai maži, o nauda didelė

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Naujosios Akmenės rajone
IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Anykščių rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos