Visi, kam reikalingi Augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifikacijos pažymėjimai, kviečiami mokytis nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > PASAULIS > Ar senieji anglies ištekliai sukels šiltnamio efektą?

Ar senieji anglies ištekliai sukels šiltnamio efektą?

LŽŪKT informacija






2020-04-07

 

Tikėtina, kad senieji anglies ištekliai nebus masinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo priežastis. 

Amžinasis dirvožemio įšalas ir metano hidratai giliai vandenynuose yra dideli senovinės anglies ištekliai. Kylant dirvožemio ir vandenynų temperatūrai, šie telkiniai gali susiskaidyti, išleisdami didžiulius šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų kiekius. Bet ar šis metanas iš tikrųjų pateks į atmosferą?

Ročesterio universiteto tyrėjai, žemės ir aplinkos mokslų profesorius Maiklas Dionizijus (Michael Dyonisius), laboratorijos magistrantas Vasilijaus Petrenko (Vasilii Petrenko) ir jų bendradarbiai tyrė metano emisijas tuo žemės istorijos laikotarpiu, kuris iš dalies analogiškas šiandieniniam žemės atšilimui. Jų tyrimas, paskelbtas žurnale „Science“, rodo, kad net metanui ir išsiskyrus iš šių didelių gamtinių atsargų dėl atšilimo labai mažai jo pateks į atmosferą.

„Reikėtų įsidėmėti, kad svarbiau rūpintis antropogeninių teršalų emisijomis, tai yra tomis, kurias sukelia žmogaus veikla, o ne gamtiniais veiksniais“, – sakė Maiklas Dionizius.

Kas yra metano hidratai ir amžinasis įšalas?

Kai augalai žūva, jie dirvožemyje suskaidomi į anglies turinčias organines medžiagas. Ypač šalto oro sąlygomis organinėje medžiagoje esanti anglis užšąla ir yra sulaikoma, užuot išmetama į atmosferą. Taip susidaro amžinasis įšalas,  t. y. nuolat – net vasarą – daugiau nei vienerius metus užšalęs dirvožemis. Amžinasis įšalas dažniausiai sutinkamas sausumoje, daugiausia Sibire, Aliaskoje ir Šiaurės Kanadoje.

Be organinės anglies amžinajame įšale taip pat gausu vandens ledo. Amžinajam įšalui atšylant dėl kylančios temperatūros, ledas tirpsta ir po juo esantis dirvožemis įmirksta užlietas vandeniu. Taip sukuriamos sąlygos, kai yra mažas deguonies kiekis. Tai puiki aplinka dirvožemio mikrobams sunaudoti anglį ir išskirti metaną.

Kita vertus, metano hidratai daugiausia aptinkami vandenyno nuosėdose palei žemynų pakraščius. Juose vandens molekulių narveliai viduje sulaiko metano molekules. Metano hidratai gali susidaryti tik esant aukštam slėgiui ir žemai temperatūrai, todėl jų daugiausia randama giliai vandenynuose. Jei pakils vandenyno temperatūra, pakils ir jo nuosėdų, kuriose yra metano hidratai, temperatūra. Tada hidratai destabilizuosis, suirs ir išleis metano dujas.

„Jei nors dalis viso to greitai destabilizuotųsi ir metanas patektų į atmosferą, tai sukeltų didžiulį šiltnamio efektą, nes metanas yra labai stipriai veikiančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos“, – sako Vasilijus Petrenko. „Susirūpinimą kelia tikrai didžiulio anglies kiekio išsilaisvinimas iš šių atsargų į atmosferą, nes klimatas ir toliau šiltėja.“

Duomenų rinkimas iš ledo kernų

Siekdamas nustatyti, kiek metano iš senovinių anglies telkinių gali patekti į atmosferą atšilimo sąlygomis, Maiklas Dionizijus ir jo kolegos atkreipė dėmesį į Žemės praeities modelius. Jie gręžė ir rinko ledo kernus Antarktidoje esančiame Teiloro ledyne. Ledo kerno mėginiai yra tarsi laiko kapsulės: juose yra mažų oro burbuliukų, kurių viduje užšaldyti nedideli senovinio oro kiekiai. Tyrėjai naudoja lydymosi kamerą, kad iš burbuliukų ištrauktų senovinį orą ir ištirtų jo cheminę sudėtį.

Maiklo Dionizijaus tyrinėjimai buvo skirti paskutinės Žemės deglaciacijos, kuri vyko prieš 8000–15 000 metų, laikų oro sudėčiai įvertinti.

„Tas laikotarpis yra dalinis analogas šiandienai, kai Žemė pereina iš šaltos būsenos į šiltesnę“, – sakė Maiklas Dionizijus. „Tačiau paskutinės deglaciacijos metu pokyčiai buvo natūralūs. Dabar pokyčius lemia žmogaus veikla. Mes pereiname iš šiltos būsenos į dar šiltesnę".

Išanalizavusi mėginiuose esančio metano anglies izotopą C-14, grupė nustatė, kad metano emisijos iš senovinių anglies rezervuarų buvo nedidelės. Taigi, Dionizijus daro išvadą: „Šių senų anglies rezervuarų destabilizacijos ir didelio poveikio atšilimui tikimybė šiais laikais taip pat maža“.

Maiklas Dionizijus ir jo bendradarbiai padarė išvadą, kad išsiskyręs metanas dideliais kiekiais nepasiekia atmosferos. Tyrėjai mano, kad taip yra dėl kelių natūralių gamtos reiškinių.

Kas apsaugo nuo emisijų į atmosferą

Jei metanas išsiskiria vandenyno gelmėje, didžioji jo dalis ištirpsta ir yra vandenyno mikrobų oksiduojama, jam dar nepasiekus atmosferos. Jei amžinojo įšalo metanas susiformuoja pakankamai giliai dirvožemyje, jį gali oksiduoti metanu mintančios bakterijos, arba amžinojo įšalo anglis gali taip ir nepavirsti metanu, o išsiskirti kaip anglies dioksidas.

Duomenys taip pat rodo, kad per pastarąją deglaciaciją metano emisijos iš šlapžemių padidėjo dėl klimato pokyčių. Tikėtina, kad emisijos iš šlapžemių padidės ir ateityje, nes pasaulio klimatas toliau šiltėja.

Vasilijaus Petrenko teigimu, antropogeninės metano emisijos šiuo metu yra maždaug du kartus didesnės už šlapžemių, todėl nereikia jaudintis dėl gausių metano išmetimų iš didelių anglies rezervuarų reaguojant į būsimą atšilimą. Mums turėtų labiau rūpėti metanas, išsiskiriantis dėl žmonių veiklos.

Šį tyrimą rėmė JAV nacionalinis mokslo fondas bei Deivido ir Liusilės Pakardų (David and Lucille Packard) fondai.

Vertė Saulius Zagorskis

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Interviu su EK atstove: apie ūkininkus, konsultantus ir įspūdžius iš viešnagės Lietuvoje
Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos