Visi, kam reikalingi Augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifikacijos pažymėjimai, kviečiami mokytis nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Lietuvos laukus užkariaus kukurūzai?

Lietuvos laukus užkariaus kukurūzai?

UAB „Agrochema“






2020-04-21

© LŽŪKT  nuotr.

Kur tik užmatai, plyti kukurūzų laukai. Ar realu, kad netolimoje ateityje tai taps tikrove ir Lietuvoje bus auginama vis daugiau kukurūzų ne tik pašarams, bet ir grūdams? Juk panašu, kad vis šiltėjantis klimatas bei atsirandančios naujos, derlingos šių augalų veislės tam sudaro puikias sąlygas. Juolab, kad ir statistikos duomenys rodo, jog Lietuvoje pastaruosius trejus metus kukurūzų derlius vis gausesnis – jeigu 2017 m. buvo užauginta 57 tūkst. tonų, 2018 m. – 87 tūkst. tonų, o praėjusiais metais kukurūzų derlius jau siekė 98 tūkst. tonų.

Vis dėlto, nors kukurūzai mūsų šalyje auginami jau beveik 65 metus, dar nedaug ūkininkų teikia jiems pirmenybę, lyginant su javais ar rapsais. Kol kas didžioji dauguma Lietuvoje auginamų kukurūzų yra skirti pašarams.

Koks derliaus potencialas?

Mokslininkai įsitikinę, kad ūkininkai Lietuvoje neišnaudoja visų galimybių augindami kukurūzus. Ne itin daug žinoma ir apie šių šiltą klimatą mėgstančių augalų derliaus potencialą ir kokie faktoriai pastarajam daro didžiausią įtaką.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai su kolegomis iš Vokietijos atliko svarbų tyrimą siekdami nustatyti, koks yra kukurūzų, auginamų grūdams, potencialus derlius, kokie faktoriai labiausiai lemia kukurūzų augimą. Tyrimai parodė, jog potencialus kukurūzų grūdų derlius Lietuvos klimato sąlygomis yra apie 13 t/ha-1, o pagrindinis faktorius, mažinantis kukurūzų augimą, yra žema oro temperatūra vegetacijos metu. Įtakos derliaus gausumui turi ir per didelė drėgmė, tačiau labiausiai kukurūzams kenkia – žema temperatūra. Ne paslaptis, kad kukurūzai mėgsta šilumą ir geriausiai auga pakankamai drėgną ir šiltą vasarą, kuomet temperatūra apie +18–25 oC. Kukurūzai paprastai sėjami dirvai įšilus bent iki +8 oC – dažniausiai tokia dirvožemio temperatūra būna gegužės mėnesio viduryje arba antrojoje mėnesio pusėje. Tiesa, šylant klimatui, kukurūzų sėja Lietuvoje vis dažniau pradedama ir pirmosiomis gegužės dienomis. Kukurūzų sėklos dygsta esant +7–10 oC. Kaip tik nuo dirvos sušilimo priklauso, per kiek laiko kukurūzai išdygs – jeigu dirva įšilusi iki +15 oC, kukurūzai paprastai pasirodo per 10 parų, jeigu dirvos temperatūra siekia +10 oC – sudygstant kukurūzų gali tekti palaukti ir dvigubai ilgiau. Tinkamiausios žemės augti kukurūzams yra priesmėliai, lengvi ir vidutiniai priemoliai.

Labai svarbu kukurūzų sėklas pasėti tinkamu gyliu: pasėjus per sekliai – joms gresia ne tik šalnos, bet ir alkani paukščiai, tuo tarpu pasėjus per giliai – sėkla gali taip ir nepasiekti dienos šviesos. Specialistai sėjant kukurūzus pataria atsižvelgti ne tik į temperatūrą ir sėklų rūšį, bet ir į dirvos tipą: priemolio dirvose kukurūzai sėjami 3–5, o priesmėlio 5–6 cm gylyje. Jeigu trūksta drėgmės, galima sėti 1–2 cm giliau.

Sėjos tankis parenkamas priklausomai nuo kukurūzų veislės, dirvos drėgmės ir gali svyruoti nuo 7 iki 16 daigų į m2. Rekomenduojama sėti maždaug 75 cm tarpueiliais, 15–20 cm atstumu eilutėse.

Kukurūzų priešai

Kukurūzų geriausias „draugas“ jau visiems žinomas – šiluma, o štai „priešų“ šie augalai turi net kelis. Didžiausi iš jų – šalnos, per didelė drėgmė ir piktžolės.

Šalnos kukurūzams žydint labai smarkiai sumažina derlių, o jeigu oras atšąla iki -3 oC, kukurūzų daigai gali žūti. Per didelis drėgmės kiekis itin sulėtina, o kai kada ir visai sustabdo augalų augimą ir vystymąsi. Sausra irgi gali padaryti šiems augalams žalos, tačiau drėgmės trūkumui jie pakantesni negu pertekliui.

Kukurūzai itin kenčia nuo piktžolių, kurios iš dirvožemio paima jiems reikalingas maisto medžiagas ir trukdo visaverčiam vystymuisi. Jeigu dar prisideda ir nepalankios oro sąlygos, piktžolių užkalinti kukurūzai gali stipriai nusilpti.

Kadangi kukurūzai yra auginami platesniais tarpueiliais, galima su piktžolėmis kovoti ir mechaniniu būdu, tačiau neretai mechaniškai visų piktžolių išnaikinti nepavyksta, tad į pagalbą reikėtų pasitelkti efektyvius herbicidus. Jeigu piktžolių itin daug, purkšti kukurūzus reikėtų du kartus – pirmą kartą, kai augalai turi 3–4 lapelius, antrą – po maždaug dvejų savaičių (iki 6 lapelių). Kukurūzams tinkamas herbicidas Estet 600 EC, kuris naudojamas 13 kukurūzų augimo fazėje, kai pasėlis turi tris lapelius. Purškimo norma – 0,5 l herbicido 1 hektarui.

Antram purškimui gali būti naudojamas herbicidas – Maister Power OD, skirtas vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui sudygusių kukurūzų pasėliuose. Didžioji dalis herbicido į piktžolę patenka per lapus ir tik nedidelė dalis per šaknis. Veikliosios medžiagos su augalo sultimis pasiskirsto visame augale ir stipriai slopina piktžolių augimą bei vystymąsi. Iš karto po purškimo piktžolės nebepajėgia paimti vandens ir maisto medžiagų, todėl jos nebegali konkuruoti su pasėliu. Piktžolės nustoja augusios, lapai pagelsta, atsiranda nekrotinių dėmių, žūsta šaknys. Priklausomai nuo piktžolių rūšies ir aplinkos sąlygų, jos visiškai sunyksta per 2–4 savaites po herbicido panaudojimo. Purškimo norma – 1,5 l herbicido hektarui.

Tuo tarpu ligoms ir kenkėjams kukurūzai yra gana atsparūs ir fungicidų dažnai net neprireikia. Tačiau jeigu augalus pradėtų pulti grybelinės ligos – dryžligė ar fuzariozė – patariama  kukurūzus nupurkšti fungicidu PROPULSE, kuris pasižymi apsauginiu ir gydomuoju poveikiu. Šiuo fungicidu kukurūzus patariama purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams arba profilaktiškai nuo antrojo bamblio tarpsnio iki žiedyno susidarymo pradžios. Tręšimo norma – 0,8 l/ha.

Jeigu ant kukurūzų pasirodo kenkėjų – pavyzdžiui, kukurūzinisų ugniukų, švediškų muselių, spragšių ar grambuolių lervų, rekomenduojama nupurkšti kontaktiniu insekticidu PROTEUS OD, kuris ir skirtas naikinti kenkėjams kukurūzų bei kitų žemės ūkio augalų pasėliuose. Tręšimo norma – 0,75 l/ha.

Kokių makro ir mikroelementų reikia kukurūzams?

Kukurūzams sėkmingai augti ir vystytis bei brandinti derlių reikalingi: azotas, kalis, fosforas, kalcis, cinkas ir magnis. Taigi, sėjos metu kukurūzus rekomenduojama tręšti ne tik NPK trąšomis, kurių rekomenduotina norma yra apie 400–500 kg/ha, bet ir pamaitinti augalus azoto trąšomis juos nupurškiant ar panaudojant birias trąšas. Daug ūkininkų beria stabilizuotą karbamidą dar prieš sėją ir jį įkultivuoja. Azoto trąšomis geriau tręšti prieš sudygstant ar kai augalai maži (4 lapeliai), nes į lapamakštes įkritusios granulės gali nudeginti lapus. Didesniems augalams tręšti skystosiomis azoto trąšomis KAS naudojamos šlangelės, kad trąšos nepatektų ant augalų. Kadangi kukurūzai pradžioje auga labai lėtai, o azoto trąšos išberiamos ar išlaistomos anksti, kad ilgiau ir tolygiau augalams būtų prieinamas azotas, siūloma naudoti ir azoto stabilizatorių N-Lock (2,5 l/ha). Kukurūzams tręšti per lapus rekomenduojama tokia technologija: koncentruota azoto ir fosforo trąša Leader1(5 kg/h) + skystosios amino rūgščių ir peptidų trąšos Leader Amino (2 l/ha) +  koncentruota mangano, cinko ir vario trąša Leader Cereals (1 l/ha) augalams turint 4–6 lapelius ir Leader1(5 kg/h) + Leader Amino (1 l/ha) +  trąša Leader Cereals (1 l/ha), kai augalai turi 8–10 lapelių.

Web-pavKukurūzų, auginamų grūdams, derliaus nuėmimo laikas nustatomas įvertinus sausųjų medžiagų kiekį burbuolėse. Brandą nesunku įvertinti apžiūrėjus grūdus: jei grūdo prisitvirtinimo vietoje matyti juodas taškas, tai reiškia, kad kukurūzus galima kulti. Svarbu atsižvelgti ir į grūdų drėgnumą – jeigu jis didesnis nei 35 proc., derliaus nuėmimą galima ir pavėlinti, kad šaltis grūdus labiau išdžiovintų. Dažniausiai kukurūzų pjūtis vyksta spalio mėnesį, tačiau gali užsitęsti net iki gruodžio.

„Agrochemos“ Sėklų skyriaus vadovas Justas Eimontas:

Norint sulaukti gausaus ir kokybiško kukurūzų derliaus, pirmiausiai reikia pasirinkti tinkamas kukurūzų sėklas. Šiemet „Agrochema“ savo sėklų asortimentą papildė net 4 naujomis, kokybiškomis kukurūzų veislėmis – „CARLESO“, „SALERNO”„MOSSO“„RIZZO“.

Kukurūzams, kurie bus auginami grūdams, itin tinkama vieno patikimiausių ir aukščiausios kokybės standartus atitinkančio selekcininko SAATBAU veislė „CARLESO“. Tai itin atsparus išgulimui, gerai šaltį toleruojantis austriškas trigubo kryžminimo hibridas, kuris gali būti auginamas ir pašarams, nes jo didelė pašarinė vertė. Vokiška KWS selekcininko veislė „SALERNO“, kuri ne tik atspari išgulimui, bet ir gerai toleruoja sausrą, tinkama auginti silosui ir grūdainiui. Didelės pašarinės vertės „MOSSO“, „RIZZO“ bei „SY MILKYTOP“ veislės puikus pasirinkimas auginantiems kukurūzus silosui. Šios trys veislės yra gero ir labai gero ankstyvojo vystymosi, atsparios ir derlingos. Rinktis tikrai yra iš ko, taigi linkiu visiems geros sėjos ir įspūdingo derliaus!

Užsak. str.



 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Naujosios Akmenės rajone
IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Anykščių rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos