Visi, kam reikalingi Augalų apsaugos kursų baigimo ar kvalifikacijos pažymėjimai, kviečiami mokytis nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Iš augalininkystės konsultanto užrašų: pasėlių situacija Švenčionių rajone

Iš augalininkystės konsultanto užrašų: pasėlių situacija Švenčionių rajone

Albertas Marma
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Švenčionių r. biuro augalininkystės konsultantas






2020-04-29

 

Švenčionių r. teritorija driekiasi Lietuvos šiaurės rytų pasieniu su Baltarusija. Rajonas išsiskiria savo kraštovaizdžio įvairumu. Miškai užima 53 proc. teritorijos. Vyrauja spygliuočiai. Didžiausi miškų masyvai – Labanoro-Pabradės giria ir Adutiškio miškai. Per rajoną teka sraunioji Žeimena su savo intakais, tyvuliuoja 284 ežerai.

Įvairus kraštovaizdis – įvairus ir dirvožemis: nuo sunkių, molingų lygių laukų Adutiškio, Svirkų seniūnijose iki lengvų, kalvotų ir akmenuotų priesmėlio laukų Strūnaičio, Cirkliškio, Švenčionių seniūnijose.

Rajone atliekant dirvožemio tyrimus ir išanalizavus rezultatus, matomos dvi pagrindinės problemos: dirvų rūgštingumas ir mažas humuso kiekis. Lengvuose priesmėliuose vyrauja rūgštoki dirvožemiai, kurių pH – 5,5–6,0. Humuso kiekis tokiuose dirvožemiuose siekia 1,5–2,0 procento. Sunkesniuose dirvožemiuose situacija geresnė. Ten rūgštingumas – 6,0– 6,5 pH, humuso kiekis – 3,0–3,5 procento. Taigi, ūkininkai žinodami savo dirvų galimybes atitinkamai renkasi ir pasėlius.   

Daugiausiai 2019 m. auginta avižų – 4640 ha, grikių – 2444 ha, žirnių – 2589 ha. Paskutiniais metais pastebimas žieminių ir vasarinių kviečių plotų didėjimas. Praeitais metais žieminių kviečių turėjome 3245 ha, vasarinių – 3325 ha. Žieminių rapsų auginta 567 ha, vasarinių – 272 ha.

Rajone labai populiarus ekologinis ūkininkavimas. Ekologiškai auginamų augalų plotai 2019 m. buvo 10450 ha arba beveik trečdalis visų rajone deklaruojamų plotų.

Rajono žemdirbiai, vertindami paskutiniuosius dvejus sausringus metus, rudenį pasėjo daugiau žieminių javų ir rapsų. Tai labai teisingas sprendimas. Esant tokiems ekstremaliems gamtos išbandymams, žieminiai javai visuomet duos gausesnį derlių, palyginti su vasarojumi.  

Pavasaris į mūsų rajoną atkeliauja keliomis savaitėmis vėliau kaip Vakarų ar Vidurio Lietuvoje. Džiugina tai, kad, kaip visoje Lietuvoje, ir pas mus, žiemkenčiai peržiemojo puikiai. Tačiau pavasaris nedžiugina. Balandžio pradžioje oro temperatūra naktimis nukrisdavo iki -5–10 oC, o dienomis pakildavo iki +10–15 oC. Toks temperatūrų svyravimas neigiamai paveikė augalus. Šaknys, esančios šaltame dirvožemyje, negalėjo aprūpinti augalų antžeminės dalies maisto medžiagomis. Augalų lapai įgijo violetinį atspalvį. Nepagelbėjo ir anksti išbarstytos mineralinės azotinės trąšos. Balandžio mėnesį rajone iškrito tik 5 mm kritulių, kuomet daugiametis kritulių vidurkis – 43 mm. Mūsų rajone įrengta meteorologinė stotelė stovi lengvo priesmėlio žemėje. Pagal jos duomenis dirvožemio drėgmė 10 cm gylyje – tik 14 procentų. Kritinė dirvožemio drėgmė, kuomet augalai pradeda vysti, yra 9–12 procentų. Labiausiai augalai nukentės lengvose priesmėlio ir smėlio dirvose.

 

Situacija žieminių kviečių pasėlyje

 

Kviečiai Euforia buvo pasėti rugsėjo 11 d. po žieminių rapsų į minimaliai įdirbtą dirvą. Laukas pavasarį du kartus patręštas biriomis azotinėmis trąšomis, tačiau dėl drėgmės trūkumo augalų šaknis pasiekė tik maža dalis šių trąšų. Šiek tiek jų jau išgaravo, kita dalis pasieks augalus vėliau, kai sulauksime lietaus. Bet kuriuo atveju trąšų nuostoliai jau patirti.

Pasėlyje prieš savaitę panaudotas augalų augimo reguliatorius su veikliąja medžiaga – Chlormekvat chloridas. Augimo reguliatorius patartina naudoti tik vešliuose, linkusiuose išgulti pasėliuose. Negalima jų naudoti naktimis esant minusinei temperatūrai, o dienomis nesušylant iki +10 oC. Naudoti augalų augimo reguliatorius reikia tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį. Nepukšti išretėjusių, ligotų, stresuotų pasėlių. Praėjusių savaičių vėsūs orai iš dalies paveikė augalus kaip augimo reguliatoriai.

Pasėlyje gausu piktžolių ir žieminių rapsų pabirų. Dabar pats laikas naudoti herbicidus. Prieš tai reikėtų įvertinti piktžolių rūšinę sudėtį, augalų ir piktžolių išsivystymo tarpsnį. Tai padės išvengti prasto herbicido veikimo ir žalos augalams.

Stebimame lauke žieminiai kviečiai gerai išsikrūmiję, suformavę vidutiniškai po 4 pilnaverčius šoninius ūglius ir pasiekę 31 augimo tarpsnį – bamblėjimas, kuomet pirmasis bamblys pakilęs daugiau kaip 1 cm, o virš jo antrasis tarpubamlis, trumpesnis nei 2 cm. Bamblėjimo ir po jo sekančiu plaukėjimo tarpsniais  labai intensyviai auga kviečių biologinė masė. Augalams reikia daug maisto medžiagų, ypatingai azoto. Per dieną 1 ha kviečių pasėlio sunaudojama iki 2 kg azoto. Šiuo augimo tarpsniu žieminius kviečius reikėtų patręšti skystomis azoto trąšomis, kurių sudėtyje yra fosforo, sieros ir magnio. Kviečiams šiuo augimo tarpsniu labai svarbūs cinko ir vario mikroelementai. Cu didina atsparumą ligoms, reikalingas azoto transformacijai ir grūdams formuotis. Zn reikalingas cukrų ir auksinų sintezei.

Apžiūrėjus žieminių kviečių augalus, septoriozės ir dryžligės požymių pastebėta tik ant senų augalų lapų. Vyraujantys sausi orai nepalankūs grybinėms ligoms plisti, todėl purškimą fungicidais reikėtų atidėti vėlesniu augimo tarpsniu. Kenkėjai pasėlyje dar nepasirodė.

Ūkininkaujantys nenašiose žemėse privalo skaičiuoti visas išlaidas trąšoms, augalų apsaugos produktams ir planuoti optimalų derlių, kuris atitiktų realų šių žemių potencialą. Dabartinėse žieminių kviečių auginimo technologijose trąšų ir augalų apsaugos produktų panaudojimo kiekiai sudėlioti maksimaliam 8–9 t iš ha kviečių derliui gauti. Taigi, žinant Švenčionių r. dirvožemio potencialą, sprendimus reikia priimti labai apgalvotai. Pirmiausiai reikia išsitirti dirvožemį, sužinoti jo rūgštingumą, fosforo, kalio, humuso kiekius ir tuomet pasirinkti trąšas. Gali atsitikti taip, kad jūsų išbarstytų taip brangiai kainuojančių trąšų augalai negali pasisavinti dėl padidėjusio dirvos rūgštingumo.

Esant dirvos rūgštingumui iki 6,0 pH, fosforo pasisavinama tik 30–40 proc., kalio magnio ir sieros – apie 50 proc., o esant 5,5 pH – dar mažiau. Taip pat ir azoto su kalciu pasisavinama tik apie 50 proc. nuo esančių maisto medžiagų dirvoje. Pagrindinė priemonė dirvos rūgštingumui mažinti – kalkinimas ir trąšų, kurių sudėtyje yra kalcio, naudojimas. Rūgščioms dirvoms kalkinti išleisti pinigai atneš daugiau naudos nei kasmet perkami didesni trąšų kiekiai.

 

Situacija žieminių rapsų pasėlyje

 

DK Extract veislės rapsai pasėti rugpjūčio 20 d. po žirnių į minimaliai įdirbtą dirvą. Pasėlis peržiemojo gerai. Šaltas ir sausas pavasaris neigiamai veikė augalų vystymąsi. Kai kurių augalų šaknyse yra atsiradusių ertmių. Tai ne tiek boro trūkumas, kiek šio pavasario ypatumai. Šaknys dėl šaltos žemės nesugebėjo pasisavinti pakankamai maisto medžiagų ir augalas buvo priverstas naudoti jas iš šaknies.

Praėjusios savaitės atšilę orai paspartino rapsų augimą. Šiandieną jie pasiekę 53 augimo tarpsnį, t. y. butonai iškilę virš lapų.

Rapsai patręšti amonio salietra ir amonio sulfatu. Šių trąšų rapsams reikia du kartus daugiau negu kviečiams. Iki žydėjimo pradžios rapsai pasisavina 220–240 N kg/ha. Žydėjimo metu azoto pasisavinama iki 10 N kg/ha per dieną. Todėl iki žydėjimo pradžios  rapsus reikėtų patręšti per lapus skystomis azoto trąšomis, kurių sudėtyje būtų sieros, boro, molibdeno.

Noriu atkreipti dėmesį, kad negalima tręšti žydinčių augalų jokiomis trąšomis, kadangi trąšos nudegina žiedynus.

Apžiūrėjus geltonąsias kenkėjų gaudykles, jose rasta 6 rapsiniai žiedinukai. Ant augalo rasta vidutiniškai po 0,5 rapsinio žiedinuko. Kopūstinių paslėptastraublių kol kas neaptikta.

Kol vyravo vėsūs su naktinėmis šalnomis orai, rapsų kenkėjai neplito. Tačiau dabar, orams dieną sušylant iki +15 °C, o naktimis laikantis pliusinei temperatūrai, šie kenkėjai išlindo iš savo priedangų ir pradėjo migruoti į rapsų pasėlius.

Rapsiniai žiedinukai daugiausia žalos padaro augalų butonizacijos tarpsniu. Jie pažeidžia rapsų pumpurus išgrauždami juose landas, pažeidžia kuokelius ir piesteles. Pažeisti pumpurai nubyra, o žiedai ir ankštaros nesusiformuoja. Naudoti insekticidus pasėliuose reikia, tik tuomet, kai pasiekiama žalingumo riba. Rapsinio žiedinuko žalingumo riba – 4 vabalai ant augalo butonizacijos tarpsniu.

Kad sumažintume šio kenkėjo atsparumą insekticidams, reikėtų nemažinti rekomenduojamų insekticidų normų. Piretroidinių insekticidų pasėliuose nenaudoti daugiau nei 1 kartą per vegetaciją. Jei žiedinukų plitimo metu reikia purkšti daugiau nei 1 kartą, rekomenduojame naudoti skirtingų veikliųjų medžiagų insekticidus.

Šiuo augimo tarpsniu rapsuose lankosi kitas pavojingas kenkėjas – kopūstinis stiebinis paslėptastraublis. Šio vabalo patelės deda kiaušinėlius į rapsų lapkočius, lapų gyslas ir stiebus. Kenkia šių kenkėjų lervos, kurios maitinasi stiebo vidiniais audiniais išgrauždamos landas. Pažeisti rapsų stiebai deformuojasi, išsikraipo, sustorėja, gali plyšti. Augalai gelsta, sulėtėja jų vystymasis. Į pažeistus stiebus lengvai patenka grybinių ligų infekcijos. Kopūstinio stiebinio paslėptastraublio žalingumo riba – 2–4 vabalai ant 25 augalų arba 10 vabalų geltonoje kenkėjų gaudyklėje per 3 paras. Pagrindinė priemonė prieš šį kenkėją – tinkama sėjomaina.

Purškiant rapsus insekticidais nuo žiedinuko, tuo pačiu sumažinama kopūstinio paslėptastraublio daroma žala. Reikėtų naudoti sisteminio veikimo insekticidą, kurio veiklioji medžiaga – tiaklopridas arba sisteminio ir kontaktinio veikimo – acetamipridas. Apžiūrėjus rapsų lapus, ligų požymių nepastebėta.

Prisijungę prie nemokamos informacinės sistemos www.ikmis.lt, rasite atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinosite, kokios ligos ar kenkėjai plinta, rasite augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galėsite naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais. Bus stebimi ūkininkų žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių pasėliai. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

 

 Videoinformacija

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Naujosios Akmenės rajone
IKMIS 2020. Pasėlių stebėjimas – situacija Anykščių rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos