STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Sėjomaina – tausojančio ūkininkavimo pagrindas

Sėjomaina – tausojančio ūkininkavimo pagrindas

LŽŪKT informacija






2013-02-14

 

Žemės ūkis ir jo gamyba susiję su augalų auginimu, kurie naudojami maistui, perdirbimui, pašarams bei kitoms reikmėms. Augalų auginimo procese labai svarbus uždavinys – tinkamo priešsėlio parinkimas ir sėjomainos sudarymas.

Remiantis augalininkystės pagrindais, sėjomaina – tai ariamosios žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstoma pastoviais ir lygiais laukais, kuriuose augalai kaitomi iš anksto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ūkio gamtines, ekonomines ir organizacines sąlygas. Priešsėlis – ankstesniais metais augintas augalas. Posėlis – augalai auginami po pūdymo ar kitų augalų.

Sėjomainos esmė

  • Piktžolių mažinimas ir jų kontrolė. Sėjomaina – veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Skirtingos piktžolių rūšys skirtingai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Kaitaliodami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, efektyviai sumažinsime ir sunaikinsime piktžolėtumą ir sutaupysime lėšų, kurios skirtos herbicidams pirkti.
  • Ligų ir kenkėjų mažinimas ir jų kontrolė. Ligos ir kenkėjai – prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą sumažinamas jų poveikis kultūriniams augalams.
  • Dirvožemio derlingumo didinimas ir augalų produktyvumo siekimas. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Reikia tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Dirvožemio derlingumą labiausiai didina daugiametės žolės, kaupiamieji augalai, ankštiniai javai, o mažina varpiniai javai ir linai.
  • Sėjomainos dėka augalai patys apsirūpina azotu, naudojant ankštinius augalus.

Taikydami sėjomainą gausime aplinkosauginę ir ekonominę naudą:

  • mažiau reikia pesticidų
  • sumažėja dirvos erozija
  • efektyviau naudojamas natūralus dirvožemio derlingumas, todėl mažiau reikia mineralinių trąšų
  • sumažėja maisto medžiagų išsiplovimo ir gruntinio bei paviršinio vandens užteršimo pavojus (M. Gatulienė, O. Krėpštienė, Augalininkystės pagrindai, 2006).

Tinkamo priešsėlio parinkimas

Sėjomainą reikia planuoti, jos negalima sudarinėti bet kaip. Kultūriniai augalai sėjomainoms parenkami atsižvelgiant į turimos žemės diagnostiką (reljefą, granuliometrinę sudėtį, kokybę), ūkio kryptį, ūkio galimybes ir kokia produkcija bus gaminama.  Reikėtų pasirinkti pagrindinę auginamą kultūrą, priešsėlį ir posėlį.
Kultūriniams augalams labai svarbu parinkti tinkamiausius priešsėlius, tam reikėtų paanalizuoti priešsėlių tinkamumo lentelę (1 lentelė).

1 lentelė. Priešsėlių tinkamumas

+  labai geras priešsėlis;

X  geras;

O  vidutinis;

•  blogas;

- labai blogas;

tuščias langelis  – priešsėlis agrotechniškai geras, ūkiškai blogas.

Reikia pagalbos planuojant sėjomainą? Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai parengs sėjomainos rotacijos planus pagal Jūsų pasėlių struktūrą, atsižvelgiant į Jūsų dirvožemio našumo balą. Kreipkitės į savo rajono LŽŪKT biurą.

Sėjomainos taikymo perspektyva mokslininkų bandymo tyrimuose

Tyrimai atlikti LŽI Vokės filiale ir nustatyta priešsėlių įtaka humuso kiekiui ir kokybiniai sudėčiai (2 lentelė).

2 lentelė. Priešsėlio įtaka humuso kiekiui ir kokybiniai sudėčiai

Šaltinis: LŽI Vokės filialas, 18 metų vidutiniai duomenys

 Bandymo tyrimai parodė, kad daugiausia humuso dirvožemyje susidarė auginat daugiametes žoles (2,01 proc.),  mažiausiai – kai auginame avižas (1,60 proc.).

Atlikus tyrimą, geriausia kokybinė sudėtis (organinė anglis, huminės rūgštys, fulvorūgštys)  buvo nustatyta auginant daugiametes žoles. Huminių ir fulvorūgščių santykis taip pat buvo didesnis parinkus priešsėlį – daugiametes žoles (0,86) nei auginat kitus priešsėlius. Auginant lubinus žaliajam pašarui, buvo sukaupta daugiau huminių rūgščių nei auginat daugiametes žoles ar avižas.

Joniškėlio bandymo stotyje atlikti tyrimai – priešsėlių ir organinių trąšų įtaka žieminių kviečių, rugių grūdų derliui (3 lentelė).

3 lentelė. Priešsėlių ir organinių trąšų įtaka žieminių kviečių grūdų derliui

Šaltinis: LŽI Joniškėlio bandymų stotis, 1997, 1998, 2000 m.

Po dobilų, liucernų, vikių ir avižų mišinio auginant žieminius kviečius ir įterpus visas organines trąšas, humusas didėjo, tačiau didžiausią esminę įtaką humuso kaupimuisi turėjo įterptas liucernų atolas, po kurio gautas didžiausias grūdų derlius. Mažiausiai įtakos turėjo vikių ir avižų mišinys – gautas mažiausias kviečių derlius.

LŽI Vokės filiale atliktas mokslininkų tyrimas ir gauti duomenys apie augalų kaitos įtaką  miežių grūdų derliui (4 lentelė).

4 lentelė. Augalų kaitos įtaka miežių grūdų derliui

Šaltinis: LŽI Vokės filialas, 18 metų vidutiniai duomenys

Didžiausias miežių derlius išaugintas po pirmųjų naudojimo metų dobilų (3,37 t ha-1), mažiausias – atsėliuojant (3,00 t ha-1).

Taip pat Vokės filiale buvo atlikti tyrimai, kuriais nustatyta, kokią įtaką žieminių rugių grūdų derlių turi augalų kaita (5 lentelė). Galime pastebėti, kad didžiausias žieminių rugių derlius gautas sėjant daugiametes žoles I naudojimo metų (3,94 t ha-1), mažiausias – atsėliuojant (3,45 t ha-1).

5 lentelė. Augalų kaitos įtaka žieminių rugių grūdų derliui

Šaltinis: LŽI Vokės filialas, 18 metų vidutiniai duomenys

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos