Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > „Svarbu, ne kiek kuli, o kiek gauni ekonominiu atžvilgiu“

„Svarbu, ne kiek kuli, o kiek gauni ekonominiu atžvilgiu“

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė






2020-06-11

© LŽŪKT nuotr.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai, įgyvendindami iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansuojamą projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“ (EIP), pakvietė LŽŪKT būti partnere. Drauge atliekami darbai ir ūkiuose vykdomų demonstracinių eksperimentų rezultatai pristatomi lauko dienų metu. Jos organizuojamos projekte dalyvaujančių Radviliškio, Kėdainių, Jonavos, Biržų, Šakių ir Raseinių rajonų ūkininkų ūkiuose. Viena iš jų vyko Rimanto Garucko ūkyje, Radviliškio r.

Projekto veiklą koordinuojantis vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Antanas Ronis priminė, kad visose ES šalyse laikytis integruotos augalų apsaugos taisyklių reikia nuo 2014 m., Lietuvoje šios taisyklės patvirtintos 2012 metais.

ES Komisijai atlikus auditą, Lietuva gavo pastabų, kad nepakankamai kontroliuojama, kaip laikomasi integruotos augalų apsaugos principų. Pasak A. Ronio, jau dabar žinoma, kad reikalavimų daugės: bus reikalaujama ne mažiau kaip 4 augalų sėjomainos, ūkininkai privalės lankyti kursus, kuriuose bus mokomi pažinti ligas ar kenkėjus. Jei kursų nelankys, turės būti sudarę sutartis su konsultantais, kurie sezono metu nuolatos atvyks į laukus ir įvertins realią situaciją. Taip pat reikės laukuose palikti 30–50 m2 nepurkštus laukelius. Atvažiavęs tikrintojas bus nuvestas į tą laukelį įsitikinti, kodėl reikėjo atlikti vieną ar kitą purškimą.

Web-pav1Visos ES šalys įgyvendina įvairiausius projektus, kuriuose ūkininkai supažindinami su integruotos augalų apsaugos principais ir mokomi, kaip juos taikyti ūkiuose“, – pristatydamas įgyvendinamą projektą sakė LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Antanas Ronis

Įgyvendinant projektą ir siekiant įrodyti integruotos augalų apsaugos ekonominę naudą, ūkininkų žieminių kviečių ir žieminių rapsų pasėliuose jau antrus metus atliekami lauko bandymai. Kai kuriuose ūkiuose rečiau purškiant pavyko sutaupyti, o derlius buvo gautas toks pat. „Vadovaujantis praeitų metų rezultatais nustatyta, kad apie 7–10 proc. nuo visų gautų pajamų reikėjo skirti augalų apsaugai. Skirtinguose ūkiuose pavyko sutaupyti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų. Sumos nėra labai menkos, o turint didesnius plotus susidaro dar įspūdingesnės. Iš tiesų yra galimybių mažinti purškimų skaičių, tiesiog reikia nuolatos stebėti pasėlius ir, jei nėra ligų ar kenkėjų, o meteorologinės sąlygos jiems nepalankios, atsisakyti purškimo. Pavyzdžiui, praeita žiema buvo šilta, tikėtasi ligų ir kenkėjų antplūdžio. Mes patarėme laukti pavasario, nes viskas gali labai greitai keistis. Buvo tokių laukų, kuriuose visai nereikėjo naudoti insekticidų žieminiuose rugiuose nuo tripsų. Tuose pačiuose rugiuose rudenį buvo nemažai miltligės. Jau spalio mėnesį norėjosi važiuoti purkšti, bet pavasarį buvo mažai kritulių ir vėsu, todėl miltligė neplito ir purkšti fungicidais nereikėjo. Ir tokių pavyzdžių yra nemažai“, – įžvalgomis dalinosi A. Ronis.

Giluminio purentuvo privalumai

Web-pav2Ūkininkas Rimantas Garuckas už projekto lėšas įsigijo giluminį podirvio purentuvą. Jį sėti žieminiams rapsams pritaikė kartu su UAB „Laumetris“ inžinieriais.

„Šitas padargas komplektuojamas su atpjovimo diskais priekyje, giluminio purentuvo kojomis ir įsėjimo diskais gale. Taip pat jis gali būti komplektuojamas su skystų trąšų išpurškimo sistema. Taip yra pas ūkininką R. Garucką. Padargai gaminami nuo 2 iki 4 m pločio. Pagrindinis purentuvo privalumas – galimybė rapsus sėti tiesiai į ražieną. Visi žinote, kad žieminių rapsų sėjos laikas labai trumpas, o sėjant į ražienas taupomas ir laikas, ir pinigai. Svarbu dar ir tai, kad į ražienas pasėtiems žieminiams rapsams sudaromos palankios sąlygos lengviau peržiemoti. Naudojamos tikslios sėjamosios, pritaikytos ir posėlio augalams sėti. R. Garucko laukuose bandėme sėklos normas nuo 300 g iki 1 kg. Jos nedidelės, net buvo sunku sėklas rasti dirvoje, o pamatysite, kaip atrodo laukas. Nors sėja į ražieną šiek tiek neįprasta, sėjama į gana didelį šiaudų kiekį, atrodo, kad tikrai nieko nebus, o rezultatai akivaizdūs – šiaudai sėjai tikrai nemaišo“, – pastebėjimais dalinosi bendrovės vadybininkas Artūras Gotceitas.

Ūkininko R. Garucko įžvalgos

„Visi daiktai geri, kol nenuperki. Kai nuperki, pamatai ir gerąsias, ir blogąsias puses“, – sakė Rimantas Garuckas. Jis akcentavo, kad bendradarbiaudamas su UAB „Laumetris“ inžinieriais įsigytą giluminį purentuvą tobulina iki šiol. Šiuo padargu dabar vienu važiavimu išpurenamas podirvis, įterpiamos trąšos, paruošiama sėklos guoliavietė ir pasėjama. „Jei agregatas neturi priekyje diskų ir sėja siauriau nei 50 cm, garantuoju, kad šiaudai kišis. Sėdavome mes ir tiesiai į ražieną, ir į skustą ražieną. Čia yra kurmis, nes šaknims reikia oro, jei jo į dirvą neįleisi, kai rapsų tankis didelis, šaknys bus trumpos, bukos ir į šonus nueis. Skusti ražienos nereikia. Pinigai į orą. Aš esu vieną 25 ha lauką suskutęs. Po kviečių buvo labai daug šiaudų. Suskutome ir pasėjome rapsus. Jie sudygo labai gerai, o po 2–3 savaičių lauke atsirado geltonų dėmių. Pradėjome su konsultantais aiškintis, kodėl taip yra. Priežastis – žemėje pradėję mineralizuotis šiaudai pradėjo „vogti“ azotą iš augalų. Vėl reikėjo papildomai duoti azoto, kad jie tolygiai augtų. Atlikdamas bandymus, įsitikinau, kad norint apsiginti nuo žolių, nereikia judinti žemės, t. y. sėjant jos neversti, o pakelti ir padėti, kad gautų oro, o viršutinio sluoksnio nejudinti. Tada nebus garstukų. Taigi aš manau, kad nereikia kišti šiaudo į žemę, ir paviršiuje labai gerai mineralizuojasi, gaunasi mulčias“, – patirtimi dalinosi R. Garuckas.

 

Web-pav3Ūkininkas Rimantas Garuckas akcentavo ir kitą sėjos į ražienas privalumą – žiemą ražienos rapsams tampa apsauginiu sluoksniu, užuovėja, nes vėjas taip nenušaldo jų, kaip lygioje dirvoje.

 

„Anksčiau sėdavau pakrikai. Kai pats sėji, pradedi matyti, kad sėjant pakrikai 10 proc. sėklos patenka į griovį, 70 proc. sudygsta, o koks 20 proc. lieka ant viršaus. Tada pasėlis būna nevienodas, nes rapsai sudygsta skirtingu metu. Mes bandome padaryti įsėjimo aparatus, kad į duobutę įkristų vienas arba du rapsai, tai pakaktų 1 kg ar 1,5 kg sėklos normos. Mano sūnus sako, kad tokio tankumo rapsų jau nebedraudžia, bet jo visiškai užtenka, jis uždengia visą paviršių. Dabar, pavyzdžiui, pavasarį buvo sniego. Pas mus jo iškrito 10 cm. Kur rapsai buvo sėti pakrikai, pas daugelį išvirto, o šitas stovi,“– apie žieminių rapsų sėjos ypatumus kalbėjo R. Garuckas.
Daug metų laukus tręšęs trąšomis ir startinėmis trąšomis, dabar ūkininkas naudoja skystas. „Jei mes sėjame rapsus kas 50 cm, kam tą vidurį tręšti. Kada augalai tas trąšas pasiims? Tręšiant skystomis trąšomis koncentruotai į vagutę, rapsai labai gerai jas pasisavina, gerai auga, jų nereikia purkšti papildomai. Ir spalva gera, ir šaknis geras užaugina. Mano siekis toks: kombainui nukūlus, po pietų nuvažiuoja vienas žmogus, pasėja, patręšia ir išvažiuoja. Norint, kad būtų normalūs rapsai, turi būti geras agroterminas. Pernai ruduo buvo auksinis, šiaip iki rugpjūčio 15 d. rapsų sėja turi būti baigta,“– sakė R. Garuckas, akcentuodamas, kad išsakė savo požiūrį, nes kiekvienas ūkininkas galvoja kitaip. „Aš visiems siūlau, kad nereikia būti populiariems ir skaičiuoti, kiek tonų iš hektaro kuli, o skaičiuoti, kiek gauni iš hektaro ekonominiu atžvilgiu. Kartais 4 t yra daug pelningesnės nei 6“, – apibendrino R. Garuckas.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

230x350_1

ikmis mokymu baneris

baneris-i-agro

GZPK BANERIS