Kviečiame mokytis ir nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > PARAMA IR VERSLAS > M. Maciulevičius: apie mobiliųjų turgelių veiklą ir ateities perspektyvas

M. Maciulevičius: apie mobiliųjų turgelių veiklą ir ateities perspektyvas

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2020-07-21

 © LŽŪKT nuotr.

Mobilieji turgeliai, veiklą pradėję prieš gerą dešimtmetį, tapo savotiškais verslo inkubatoriais smulkiesiems ūkininkams ir gamintojams. Prekiaudami savo produkcija jie betarpiškai bendrauja su pirkėjais, išgirsta jų pageidavimus, mato, kokie produktai, gaminiai yra labiau ar mažiau paklausūs ir pagal tai koreguoja savo produkcijos asortimentą, keičia receptūrą. O ir vartotojai turi puikią galimybę įsitikinti, kaip yra auginama ar gaminama jiems siūloma žemės ūkio produkcija. Šiandien žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“, administruojantis mobiliųjų turgelių veiklą, vienija per 500 ūkininkų, auginančių, perdirbančių bei parduodančių maisto produktus. Kaip jiems sekėsi išgyventi karantiną, kokia ateities perspektyva ir užmojai kalbamės su kooperatyvo direktoriumi Mindaugu Maciulevičiumi.

Web-pav1Kaip karantinas paveikė smuklųjį verslą?

Karantinas paveikė visus smulkiuosius verslininkus, ūkininkus. Pradžioje buvo labai didelė pirkėjų psichozė, kai nešė viską ir po daug. Po to pardavimai mažėjo. Vis tik labai džiaugiuosi, kad su ūkininkais surėmėme pečius ir bendrai stengėmės apsisaugoti nuo galimų užkratų. Dėvėjome ne tik kaukes ar dezinfekavome rankas. Pagrindinė mūsų darbo vieta – lauke, palapinėse, tad jas buvome apsukę izoliuojančiomis medžiagomis. Svarbu apsaugoti ne tik klientus, bet ir save, nes jei vienas ūkyje susirgs, visas ūkis turės bent 14 dienų saviizoliuotis, o tai smulkiajam verslui didelė grėsmė.

Kaip kooperatyvas, stengėmės užtikrinti vartotojų sąmoningumą, kad stovėdami eilėse laikytųsi privalomų 2 metrų atstumo. Vienu metu net 3 metrus buvome numatę, juk vietos daug. Manau, kad vartotojai jautėsi saugesni nei prekybos tinkluose. Oras taip pat nepavedė, tad karantiną išgyvenome. Žinoma, budriai stebime situaciją.

Kiekvienas iššūkis turi ir problemų, ir galimybių. Per karantiną pamatėme ir gerų pavyzdžių – ūkininkai patys ėmėsi iniciatyvos, pvz., prekiavo iš namų ar internetu, kiti pradėjo produktų atvežimo iki namų paslaugą.

Mūsų misija – sveikai maitinti žmones. Sveikas maistas labai svarbus užtikrinant stiprų imunitetą. Svarbu žmones nuraminti, paaiškinti, kad jie nepergyventų, maisto tikrai užteks. Į mobiliuosius turgelius per karantiną ateidavo apsipirkti ir naujų klientų, kurie įprastai dirbdami neturėdavo tokios galimybės, bet netekome pačių seniausiųjų, kurie besisaugodami vengė susibūrimo vietų. Mes ir patys tai skatinome, sakėme, kad žmonės būtų pilietiški, bendruomeniški.

Mobiliųjų turgelių šiandiena. Kokios nuotaikos?

Nuotaikos darbingos. Jau 11 metų smulkieji ūkininkai ir gamintojai kas rytą į mobiliuosius turgelius atveža savo produkciją. Apie 13 val. prekyba baigiasi ir vėl visi grįžta dirbti į ūkius. Man, kaip direktoriui, džiugu, kad daugėja gamintojų, gausėja inovatyvių maisto produktų ir ne tik kaip gaminių. Jei, pvz., žiūrėtume į augalininkystę: auginamos net nematytos daržovių veislės, pvz., spalvoti brokoliai ar smailiagūžiai kopūstai. Ūkininkai, prekiaujantys kooperatyvo tinkle, gamina 30 sertifikuotų nacionalinės kokybės produktų, pažymėtų ženklu „Kokybė“, ir apie 50 ekologiškų produktų. Tokie produktai yra itin paklausūs, todėl skatiname savo narius jų auginti daugiau. Ūkininkai atviri naujovėms. Tai labai džiugina.

Pamenu turgelių pradžią. Turėjome apie 10 ūkininkų, prekiaujančių dideliais kopūstais. Atsiveždavo po kelias tonas ir viską išpirkdavo, juk žmonės kopūstus patys tuomet raugdavo, tad rinka jiems buvo plati. Dabar to nėra. Žmonės nenori gaišti laiko ir raugintą produkciją perka. Taigi tie, kurie mato tas tendencijas, prisitaiko, jiems atsiveria dar didesnės galimybės, gali susiformuoti įvairias plėtros strategijas ir pan.

Kokios mintys aplanko galvojant apie jaunąją ūkininkų kartą?

Prisipažinsiu, pradžioje šiek tiek nerimavau, kad senoji karta nueis, o jaunimas neįsijungs. Tačiau matome ne vieną pavyzdį, kai ūkininkų vaikai, baigę prestižines mokyklas, universitetus, vietoje samdomo darbo perima tėvų ūkius ar patys juos įkuria ir įgytas žinias pritaiko atrasdami naujas verslo nišas. Mane tokie pavyzdžiai nuramina. Jaunimas mato tam tikrą perspektyvą. O su jaunimu ateina be galo daug inovacijų, idėjų. Pagerėja ir marketingas. Suprantama, tai bendro darbo rezultatas. Juk mes čia, turgeliuose, esame bendruomenė. Vieni su kitais pasišnekame, pasidaliname patirtimi. Praeiname, pasižiūrime, kas ką kitaip daro, galbūt pakopijuojame ar kitam patariame. Taip ir turi būti, taip ir turime augti, tobulėti. Šitoje vietoje laimi ir vartotojas, ir ūkininkas, kuris gauna gerų patarimų ir galbūt mato šviesą tunelio gale, kad jo veikla nėra nuostolinga.

Pastaruoju metu išgyvename tarsi tradicinės kaimiškos produkcijos renesansą. Kokią matote smulkiųjų ūkininkų, perdirbėjų, gamintojų veiklos perspektyvą, kai dažnai nuogąstaujama, kad stambieji „praris smulkiuosius“?

Kodėl turgeliai suklestėjo? O todėl, kad niekas negali pateikti tokio šviežaus ir gausaus asortimento. Augintojai užaugino, iš vakaro nuskynė, ryte atvežė į turgelį. Daržovės net traška nuo šviežumo. Ir bulves kasamos tik iš vakaro. Smulkieji augintojai gali auginti, pvz., 5 veislių bulves. Juk bulvė bulvei nelygu. Vieni klientai ieško cepelinams, kiti – salotoms. Skirtingų bulvių savybės – jau tai yra skirtingas asortimentas. Sakykime daržovių auginimas šachmatiškai ir cikliškai garantuoja šviežios produkcijos tiekimą klientams kas savaitę visą sezoną. Vartotojas kartais net nesusimąsto, kiek daug reikia įdėti širdies, darbo, pastangų, žinojimo, supratimo. Mes gi buvome įpratę: pasodinau ir pamiršau. O čia darbai cikliškai kartojami kas savaitę.  

Štai ir atsakymas, kodėl smulkusis ūkininkas niekada nekonkuruos su stambiaisiais ar prekybos centrais, tik juos papildys. Smulkusis ūkininkas yra pajėgus pateikti šviežią produkciją, kuri stambiesiems yra per daug sudėtinga darbo ar laiko sąnaudų atžvilgiu. O smulkiajam tai duona kasdienė.

Kooperatyvas nuėjo tuo keliu, kad tik patys prekiaujame savo užauginta produkcija, neleidžiame net iš kaimynų pasiimti, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Važiuojame į ūkius, pasižiūrime, kaip kam sekasi. Sieksime išlaikyti šį principą, nes tai duoda rezultatų – džiaugiamės kasmet gausėjančiu asortimentu, gerėjančia produkcijos kokybe. Reikalavimai iš vartotojų pusės kyla tik aukštyn. Bet mes esame pajėgūs prisitaikyti. Na ir tikimės, kad praėjus dar 10 metų ta įvežtinė produkcija nebeatrodys taip patraukliai, nes vartotojas bus įgudęs, bus išsiugdęs visai kitus lūkesčius. Juk neatveši iš Ispanijos šviežios, traškios daržovės. Mažiausiai bent kelios paros praeis ar savaitė, kol jas atveš, išskirstys po prekybos centrus, o kiek laiko jos dar lentynose guli. Tai ir vartotojų švietimas.

Kiekvienas ūkininkaujantis turi savo filosofiją. Esu už visus ūkininkus. Bet grįžkime prie matematikos. Jei tau užtenka 25 ha išlaikyti šeimą be jokių kitų papildomų darbų, vadinasi, nėra būtinybės turėti tūkstantį ir daugiau hektarų. Raktinis žodis būtų diversifikacija. Nereikėtų užmigti auginant vieną kultūrą, o ieškoti naujovių, praplėsti asortimentą. Idealiausia būtų prekiauti visą sezoną. Pradėti ankstyvą pavasarį prekiauti salotomis, toliau – gėlių sezonas, prasideda lauko, tradicinės daržovės. Taip ir sukasi ciklas, garantuojantis nenutrūkstamą visų metų prekybą.

Svarbu, kad šeimos ūkio išlaidos yra jo paties asmeninis darbas. Nereikia be galo brangių trąšų ar augalų priežiūros priemonių, įmantrios technikos. Žinoma, modernizuotis reikia, bet smulki technika kur kas įperkamesnė.

Saulės užteks visiems: ir stambiems, ir smulkiems, ir vidutiniams. Norėtųsi paskatinti tuos, kurie turi žemės, bet galvoja, kad 25 ha neįmanoma ūkininkauti. Žinoma, javų tuose plotuose neužauginsi, tai nerentabilu, bet užsiimti tokia veikla, iš kurios šeima pragyventų, surastų kontaktą su vartotoju, tikrai įmanoma. To kooperatyvas ir siekia – surasti artimesnį ryšį tarp miesto ir kaimo.

Stebite vartotojų įpročius, rinką. Persikėlimas į parduotuvių skyrius „Linkėjimai iš kaimo“, interneto parduotuvės sukūrimas – dar vienas žingsnis vartotojų link?

Laikai, kai prekiavome tik bulvėmis ar raugintais kopūstais, jau praėjo. Taigi turime galvoti ne tik apie tai, kaip plėsti turimą asortimentą, bet ir stengtis patys pagaminti didesnę pridėtinę vertę turinčių gaminių, padidinti pajamas, rasti kitokių kelių vartotojų link. Kaip kooperatyvas baigiame susiformuoti savo interneto parduotuvę kraitė.lt.

Labai svarbu, kad ir prekybos tinklai dabar žvalgosi ir vis aktyviau ieško galimų bendradarbiavimo sąlyčio taškų ne tik su stambiaisiais, bet ir smulkiaisiais. Mūsų daugiamečio ypač produktyvaus bendradarbiavimo su prekybos tinklu „Maxima“ rezultatas – 15 didžiausių tinklo parduotuvių yra „Linkėjimai iš kaimo“ skyriai, kuriuose netgi mūsų patys mažiausi gamintojai turi galimybę realizuoti savo produkciją. Ypač džiugina, kad panašios tendencijos matomos ir kituose prekybos tinkluose. Tuo pačiu atsiveria daugiau galimybių, kuriasi parduotuvėlės. Tai puiki niša, apie kurią mes ir informuojame smulkiuosius ūkininkus. Bendromis pastangomis visi tobulėdami galime pasiekti ir šitų rezultatų. Žinoma, tai ne vieno žmogaus, o visos bendruomenės pastangos. Jei jos nėra, nėra paskatos tobulėti.

Šiemet kooperatyvas pradėjo bendradarbiauti ir su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Kokia šios bendrystės misija?

Su Konsultavimo tarnyba pradėjome bendradarbiauti siekdami kartu organizuoti bendrus renginius, mokymus, seminarus, rengti mokomuosius vaizdo reportažus, informuojančius ūkininkus apie ūkininkavimo, žemės ūkio produkcijos gamybos, tiekimo bei prekybos galimybes. Šiuo metu kooperatyvas bendradarbiauja su 500 Lietuvos ūkininkų, iš kurių dalis yra ir Konsultavimo tarnybos klientai. Tad abiejų įmonių bendradarbiavimas naudingas visiems.

Konsultavimo tarnybos specialistai visuomet aktyviai padeda ūkininkams tvarkant buhalterinę apskaitą, rengiant ataskaitas, teikiant paraiškas ES finansavimui gauti ar kuriant bei įgyvendinant investicinius projektus. Specialistai ir konsultantai stebi projektų įgyvendinimo rodiklius, analizuoja rinkos pokyčius. Įstaigoje atliekami ir laboratoriniai dirvožemio, vandens tyrimai, teikiamos technologinės augalininkystės ir gyvulininkystės, darbų saugos konsultacijos.

Mums labai svarbu parodyti ūkininkams kelią, kad jie būtų kūrybingi, nebijotų, pasiryžtų patys prekiauti ir ieškotų savų galimybių, unikalių produktų, patys galvotų apie savo verslą, ūkio diversifikavimą, ieškotų patirties ir bendradarbiavimo galimybių. Mūsų tikslas – paskatinti, padrąsinti ūkininkus. Na, tai nėra lengva, bet tikrai įmanoma ir apsimoka. Suradus teisingą kryptį, ir nedideliame ūkyje galima pragyventi, susikurti tinkamas verslo sąlygas. Visuose sektoriuose matome galimybių, norime užvesti ūkininkus ant to kelio ir pasidalinti patirtimi.

Ačiū už pokalbį

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Lietuviško ūkio kokybė: auginkite, gaminkite, prekiaukite (1)
Ūkininkas įkūrė kompleksines paslaugas teikiantį autoservisą

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

 


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos