STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Žieminių rapsų pasėlius masiškai puola šliužai

Žieminių rapsų pasėlius masiškai puola šliužai

Janina Ona Gečienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro augalininkystės konsultantė






2012-10-09

 

Šį rudenį šalies ūkininkai susidūrė su dar viena problema – žieminių rapsų pasėlius nuniokojo šliužai. Jeigu Lietuvos pietinių rajonų ūkininkai jau ir anksčiau patyrė šliužų daromą žalą, tai Aukštaitijoje, Širvintų rajone, rapsų augintojai tokios stiprios jų invazijos dar nebuvo regėję. Niekas net nesitikėjo, kad šliužai gali padaryti tiek daug nuostolių – žieminių rapsų pasėliuose „skylėti“ ištisi plotai po 1–2 hektarus.

Pav-visi-trysDrėgnoka vasara, pakankamai šiltas ir ūkanotas ruduo, prieš sėją įdirbant dirvą susidarę grumstai, dirvos paviršiuje likusios augalų liekanos, agrotechnikos klaidos, šalia pasėlių esantys miškai ir šabakštynai – visa tai yra pačios geriausios sąlygos šliužams intensyviai plisti. Jų gausumą galima kontroliuoti prevencinėmis priemonėmis, todėl labai svarbu žinoti, kaip jie atrodo, kada kenkia, koks tos žalos dydis ir kaip galima apsisaugoti nuo šių kenkėjų.

Bene daugiausia kenkia dirviniai, tinkluotieji ir vikrieji šliužai. Jie – pilvakojų klasės moliuskai, neturintys išorinės kriauklės. Lietuvoje žinoma 13 rūšių. Pastaraisiais metais jie buvo didelių ekonominių nuostolių kaltininkais. Labiausiai nuo šliužų nukentėjo rapsų ir javų pasėliai. Daugiausia šių kenkėjų būna drėgnose dirvose, pievose, soduose ir miškuose. Jie minta įvairiais augalais – ir apmirusiomis, ir gyvomis jų dalimis, todėl priskiriami polifaginiams kenkėjams. Aktyviai maitinasi naktimis ir apsiniaukusiomis dienomis. Kai saulėta, šliužai slepiasi po augalų liekanomis ir dirvos grumsteliais. Daugiau nuostolių padaro lietingais metais. Optimali temperatūra jų gyvavimui yra 12–18 °C šilumos. Tai kaip tik šio rudens orai.

Kenkia suaugę šliužai ir jų lervos

Augalams kenkia suaugę šliužai ir jų lervos. Per parą jie gali suėsti augalų masės, sudarančios apie 40 proc. kenkėjo masės. Šliužų kiaušinėliai dažniausiai žiemoja krūvelėmis po 25–70 vnt. vienoje vietoje po dirvos grumstais. Tačiau peržiemoja ir jaunikliai. Pavasarį išsiritusios lervos pradeda kenkti augalams. Šliužų amžius – 6–7 mėnesiai. Per metus išsivysto viena arba dvi generacijos. Antroji išsivysto, kai būna ilgas ir šiltas ruduo. Rudenį šliužai būna aktyviausi, tuomet jie poruojasi ir deda kiaušinius dirvoje. Viena patelė gali padėti iki 400 kiaušinių. Intensyviai lervos vystosi tuomet, kai temperatūra svyruoja nuo 5 iki 20 °C šilumos, o dirvos drėgmė būna 40–80 procentų. Maitintis gali net esant 1–2 °C šilumos, jiems nebaisios net iki –8 °C šalnos.

Žalingiausi šliužai būna daigų tarpsnio augalams, rapsams – turint 1–4 lapelius. Šliužai suėda minkštąją augalo lapo dalį, palieka tik gyslas. Lapuose atsiranda netaisyklingos formos skylės, ant pažeistų vietų pasilieka gleivių pėdsakų. Rapsų augimo pumpuras yra virš dirvos paviršiaus, todėl šliužai lengvai jį pasiekia ir nugraužia. Stipriai pažeisti augalai žūva, pasėliuose lieka tušti plotai.

Nuo šliužų galima apsisaugoti

Šliužų gausumą ir žalingumą galima kontroliuoti prevencinėmis priemonėmis. Giliai ariant sunaikinamos dirvoje esančios augalų liekanos ir kenkėjai lieka be maisto, praranda prieglobstį pasislėpti. Būtina rūpintis dirvos struktūros gerinimu, kad paviršiuje nebūtų stambios frakcijos grumstų, vyrautų 1–1,5 cm skersmens grumsteliai. Pastebėta, kad šliužai mažiau kenkia privoluotame pasėlyje, nes dirvoje nėra grumstų, mažiau plyšelių, kur galima būtų pasislėpti. Pavojinga sėti į nedirbtą žemę ar naudoti beariminę technologiją.

Apsaugos priemonių reikėtų imtis vos tik pasėjus rapsus, o dygimo metu stebėti laukų pakraščius, po grumstais ar augalų liekanomis paieškoti šliužų. Lietuvoje apsaugai nuo šio kenkėjo registruotas vienintelis preparatas – moliuskocidas SLUXX (geležies (III) fosfatas 29,7 g/kg). Kenkimo pradžioje pakanka preparatu apdoroti lauko pakraščius ir kenkėjai į lauką neis. Profilaktiškai, prieš pasirodant šliužams, išbarstoma 4–5 kg/ha preparato granulių ir 7 kg/ha – pastebėjus jų pakenkimų. Jei šliužams sąlygos palankios, vienkartinio preparato naudojimo gali nepakakti. Tokiais atvejais rekomenduojama jį naudoti pakartotinai, tačiau ne daugiau kaip 4 kartus. Kenkėjai pasisavina Sluxx kaip maistą, tuoj pat nustoja maitintis ir žūva. Produktas yra atsparus lietui ir nekenkia sliekams, žygiams ir ežiams.

Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, preparatus nuo šliužų profilaktiškai barsto kelių dienų laikotarpiu po rapsų sėjos, nes tai daugiau profilaktinė priemonė.

Literatūroje randamas ir kitas kovos būdas. Pavyzdžiui, gausiai pasėlius puolančius šliužus galima naikinti superfosfatu. Jį barstyti reikia šliužų maitinimosi metu – naktį arba anksti rytą išberiant 230–360 kg/ha.

Šių dirvos kenkėjų sumažėja ir sausinant dirvas, renkant akmenis, naikinant piktžolynus ir krūmynus.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos