Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Iš komandiruotės sugrįžus: ūkininkas U. Slakteris eksperimentuoja ir pripažįsta klaidas

Iš komandiruotės sugrįžus: ūkininkas U. Slakteris eksperimentuoja ir pripažįsta klaidas

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė






2020-08-14

© LŽŪKT nuotr.

Code, Bauskės savivaldybėje, SIA Mālnieki ūkyje, keturiasdešimtmetis ekonomistas Uvis Slakteris ūkininkauja nuo 2001 metų. Ūkį pagal Valstiečių įstatymą 1992 m. įregistravo jo tėvas, tuomet buvo apie 3 ha, dabar 17000 ha žemės, 1100 ha nuosavos ir 600 nuomojamos. Tėvas dabar tebesirūpina žemės pirkimu, nuoma, o bankai, kreditai, projektai, ką ir kokiu gyliu sėti ir kt. – sūnaus sritys. Jis nuolat eksperimentuoja ir nebijo pripažinti klaidų.

Ūkio apyvarta per metus – nuo 1,5 iki 2 milijonų eurų. Kiek galėjo, stengėsi įsisavinti ES paramą. Statė reikalingus ūkio statinius, pirko techniką. Grūdų saugyklose telpa 9000 t grūdų. Augina 1000 ha žieminių kviečių. Šiemet, kaip niekada, labai daug pasėjo žieminių rapsų, 90 ha pupų ir 70 ha vasarinių kviečių.

Ūkininko laukai labai maži ir išsimėtę. Tolimiausias 50 ha laukas už 45 km, taigi yra 1700 ha ir 150 laukų.

Uvis sakė, kad Latvijoje žadama smarkiai padidinti žemės mokestį. Dabar jis – 30–50 Eur už hektarą, o pakelti žadama iki 100–130 Eur.

Toje vietovėje, kur įsikūręs ūkis, 1 ha žemės kainuoja nuo 5000 iki 7000 Eur, yra tokių, kur prašo ir 10000.

Žemės nuoma priklauso nuo to, kur yra žemė, koks dirvožemis. Vidutiniškai už nuomojamą 1 ha reikia mokėti 70–100 Eur, yra nuomojančių net už 250.

Ūkio vidutinis derlingumo balas – 52. Jo manymu, balai nustatyti neobjektyviai, nes šalia esančių laukų kartais skirias dvigubai.

Šiemet du kartus pasėliams kliuvo krušos. Birželio 20 d. iškrito 2 eurų dydžio ledukai. Nukentėjo 250 ha pasėlių, 50 ha pupų visiškai sunaikino. „Gerai, kad jau 2 metus draudžiu pasėlius, Tai išgelbėjo“, – apie naudingą sprendimą kalba ūkininkas.

Nepriklausomai nuo krušos ūkininkas pastebi, kad nei rapsų, nei kviečių derliaus nebus toks, kokio tikėjosi, nes labai daug smulkių grūdų. Šiuo metu jau nuimta 55 ha rapsų. Uvis galvoja, kad jų vidutinis derlius šiais metais bus mažesnis nei 4 t/ha (toks buvo pernai), nors metų pradžioje atrodė kitaip.

Pernai vidutinis žieminių kviečių derlius buvo 7 t/ha. Jį sumažino sausra. Ūkininkas sako, kad turi silpnybę veislėms, bando mažinti, bet nepavyksta. Šiemet pasėta Dagmar, Cepelin, Skagen, Palras, Etana žieminių kviečių. Dagmar jau reikia kulti. Tai pati ankstyviausia veislė. Ją ūkininkas sėja prieš rapsus.

Sėjomaina – problema

Ūkininkas pripažįsta, kad sėjomaina ūkyje yra problema: „Labai daug auginame kviečių. Ne visi laukai tinka žieminiams kviečiams. Sėji, o derliaus nėra. Yra laukų, kuriuose 2 m. auginami kviečiai. Norėčiau, kad rapsai į tą patį lauką būtų sėjami po 4 m., bet dabar taip nepavyksta, į tą patį lauką jie grįžta kas 3 metus. Man siūlo pereiti prie 4 laukų sistemos, t. y. sėti po 25 proc. kviečių, rapsų ir pupų, bet 300 ha pupų – abejotina. Mėgstu rizikuoti, bet ne tiek“.

Uvis svarsto galbūt įterpti žieminių miežių, kuriuos bandė ūkininkavimo pradžioje, bet per žiemą nušaldavo. Dabar sukurta naujų veislių, o ir žiemos ne tokios šaltos.

Pupas jis augina jau apie 5 m., sako, kad 150–200 ha gali pasėti. „Prieš dvejus metus buvo labai drėgnas ruduo. Negalėjome pasėti žieminių kviečių, ir 500 ha liko vasariniams augalams. Tada pasėjau 300 ha vasarinių kviečių ir 200 ha pupų. Buvo labai sausi metai. Pupų derlius buvo 2,5 t/ha, o vasarinių kviečių – 3 t/ha. Du laukai, kuriuose vasariniai kviečiai buvo pasėti po rapsų ir pupų, mane ištraukė – nukūliau 3,7 t/ha. Sėti daug pupų bijau, nes esant 30°C karščiui jos gali numesti žiedus ir nieko nebus. Suprantu, kad pupos praturtina dirvą azotu, tik jas kulti reikia spalį, o aš nežinau, koks tada bus oras. Geriausias pupų derlius buvo 5,3 t/ha“.

Anksčiau Uvis augino žirnius. Tik dabar jų niekam nereikia, be to, juos reikia nuimti tarp rapsų ir ankstyvųjų kviečių veislių. Jei nenukūlei laiku – jie sugula.

Sėjami tarpiniai augalai

Sėjami ir tarpiniai augalai. „Sėjau vikius, grikius. Rinkausi, kad nebūtų tos pačios šeimos kaip rapsai, bet nežinojau, kad grikiai su pirmąja šalna pasakys –„ate“. Jie spalio pradžioje nušalo. Šiemet tarpinius augalus sėsiu anksčiau. Bandysiu vikius ir šiek tiek facelijų. Man patarė ir aliejinius ridikus sėti. Jie tos pačios šeimos kaip rapsai, tik neserga tomis pačiomis ligomis ir jų neperduoda“,– apie planus kalbėjo Uvis.

Tobulinamos technologijos

Web-pav4Noragėlius sustiprina patys

Jau trečius metus rapsai sėjami tiesiogiai, tai yra 5 m pločio sėjamąja į prieš tai auginto pasėlio ražieną be jokio išankstinio žemės dirbimo, tuo pačiu įterpiant 200 kg NPK 10-26 ir apsaugos priemonę nuo šliužų. Kojos supurena podirvį 30 cm gyliu, sulaužomas armens padas, nuleidžiamas vanduo. „Vienintelė problema, kad sėjamoji 5 m, 250 AG traktorius su ja negali važiuoti greičiau kaip 10 km per valandą, nes susidėvi noragėliai. Kai kurie ūkininkai turėjo juos visus keisti jau po 100 ha, o kiekvienas kainuoja po 120 Eur, todėl nuostoliai dideli. Mes patys noragėlių pagrindą pastipriname, kad ilgiau tarnautų. Nuo 8 val. ryto iki 10 val. vakaro galima pasėti 20 hektarų. Planuoju sėjamąją pakeisti į 8 m, taip pat įsigyti 32 m purkštuvą“,– pasakojo ūkininkas.

Web-pav3Apie rapsų ligas Uvis Slakteris diskutuoja su LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyresniąja augalininkystės specialiste Giedre Masliukoviene (kairėje) ir rajonų biurų augalininkystės konsultantais.

Pernai rapsus pradėjęs sėti rugpjūčio 1 d., baigė rugpjūčio 18 d. Šiemet rugpjūčio 1 d. rapsų sėjos nepradės, kadangi dar nenuimtas nei vienas laukas, kuriame juos reikia sėti. Pernai sėjo 35 augalus / m2, šiemet bandys 30 augalų / m2.

Anksčiau ūkininkas arė dirvą. Dabar sako, kad neapsimoka. „Jei metai sausi, o jūs suariate žemę ir po to nukultivuojate, prarandate drėgmę. Taip nėra sėjant tiesiog į ražienas“, – komentuoja sprendimą.

Herbicidus ūkininkas purškia prieš sėją, o po jos žiūri, kokio dydžio piktžolės, ir naudoja fungicidą bei augimo reguliatorių, o tik po jų vėl herbicidą. „Aš dažniausiai naudoju herbicidą Komplet. Rudenį visus laukus žadu juo nupurkšti, nes pas mane didelė problema – smilguolės. Taip pat sunkiai įveikiamos žliūgės ir kibieji lipikai“, – apie pasirinkimą kalbėjo Uvis.

Web-pav2Žliūges rapsų pasėlyje ūkininkui sunku išnaikinti

Bando biologinius preparatus

Mėgstantis eksperimentuoti Uvis neslepia, kad bandė įvairius biologinius preparatus: humilatus, azofitą, prolį. „Aš eksperimentuoju, bet kada reikia nuimti derlių, nėra laiko viską suskaičiuoti, patikrinti. Vieneri metai žemės ūkyje nieko neįrodo. Norint atlikti bandymą, reikia 5 m., ir tada dar nebus visai tiksliai. Jei derlius šiek tiek didesnis, dar nereiškia, kad dėl naudoto preparato. Priežastis gali būti bet kokia – vanduo, dirvožemis, sėjos gylis. Žinoma, turiu bandyti, nes daug produktų išimama, reikia rasti alternatyvų“,– svarstė ūkininkas.

Būtina tirti dirvožemį ir rengti tręšimo planą

Ūkis yra nitratams jautrioje zonoje, todėl kartą kas 5 m. reikia 100 proc. atlikti dirvožemio tyrimus. To nepadarius, galima negauti išmokų. Iš 6 ha imamas vienas ėminys. Jei zona nejautri nitratams, dirvožemis tiriamas kas 7 metus. Tyrimus atlieka Agrikonas ir valstybinė įstaiga. Ūkininkas sako, kad jie labai skiriasi.

Tręšimo planą būtina parengti nuo 20 ha, jei auginami grūdiniai augalai ir rapsai, o auginant daržoves ir vaisius, jis būtinas nuo 3 ha. Uvio ūkiui tręšimo planus rengia Konsultavimo tarnybos konsultantė.

Laukams tręšti ūkininkas anksčiau naudojo paukščių mėšlą, dabar – audinių. Ūkiui, kuris augina audines, jis veža šiaudus. Ten mėšlas su jais sumaišomas. Ant 250 ha išbarsto 2,5 tūkst. tonų mėšlo, jis labai koncentruotas. Ant netręštų šiuo mėšlu laukų barsto 8–10 t, jei tręšiama kasmet – 5 tonas. „Šio mėšlo sudėtyje daug azoto, fosforo, o mažai kalio. Jei barstau 5 t, dar pridedu kalio“, – komentuoja ūkininkas.

Nebijau pasakyti, kad suklydau

Web-pav1Ūkininkas nėra patenkintas ūkininkavimo pradžioje sulipdytu kompleksu

Ūkininkas nebijo prisipažinti suklydęs: „Jei aš suklydau, visa Latvija žinos, jei man viskas gerai – taip pat žinos. Turiu pasakyti, kad visas mano pastatytas kompleksas – klaida. Kai pradėjau ūkininkauti, pinigų buvo tiek, kiek buvo, negalvojau apie perspektyvą. Kai pas mane į ūkį atvyksta studentai, jiems patariu savo svajonę pabraižyti ant popieriaus galvojant 30 m. į ateitį ir palaipsniui ją pildyti. Aš taip negalvojau. Buvo pinigų – pastačiau saugyklą, vėl buvo – angarą ir t. t. Lipdžiau, lipdžiau, bet ne viskas veikia, kaip norėčiau. Dabar daryčiau kitaip, jau žinau, kaip reikia.“

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

230x350_1

ikmis mokymu baneris

baneris-i-agro

GZPK BANERIS