Kviečiame mokytis ir nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > Miško kuro ruošos potencialas Lietuvoje ir jo praktinis apskaičiavimas

Miško kuro ruošos potencialas Lietuvoje ir jo praktinis apskaičiavimas

www.miskininkas.eu






2020-10-08

© LŽŪKT nuotr.

Miško kuro privalumus žmonija žino ir jais naudojasi jau tūkstančius metų. Tačiau tik per paskutinius dešimtmečius miško ir iš antrinių medienos žaliavų pagaminto kuro naudojimas pasaulyje, o ir Lietuvoje labai išaugo. Pagrindinės energijos gamybos iš miško kuro suklestėjimo priežastys – tiek ekologinės, tiek ekonominės, tiek politinės. Kaip žinome, ūkinės paskirties miškai gali būti gausus, nesunkiai prieinamas atsinaujinančios energijos išteklių – biokuro – šaltinis.

Deginant fitomasę energijai poveikis aplinkai yra daug mažesnis nei naudojant iškastinį kurą. Be to, miško kuro ištekliai yra atsinaujinantys, jų naudojimas skatina vietos ekonomiką (ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose) bei iš esmės leidžia atsisakyti priklausomybės nuo importuojamų energijos šaltinių. Šiuo metu Lietuvoje su biokuro energetika siejamoje rinkoje dirba apie 10 tūkst., iš jų apie 8 tūkst. provincijoje, žmonių, o šios rinkos metinė apyvarta siekia apie 300 mln. eurų. Lietuvos centralizuoto šildymo sektoriuje daugiau nei 80  proc.  energijos pagaminama naudojant biokurą.

Biokuro šilumos gamybai per pastaruosius penkerius metus sunaudota  dukart daugiau

Miško fitomasė Lietuvoje ypač svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis. Kirtimų metu susidaro  didžiuliai kiekiai medienos liekanų, kurių didelę dalį galima panaudoti biokurui. Tiesa, medienos ruošos liekanos dėl įvairių ekonominių ir ekologinių priežasčių šiuo metu dažnai paliekamos miškuose, tačiau jų poreikis energijai gaminti ateityje neišvengiamai didės.

Lietuva žymi gausiais miško ištekliais. Šiuo metu šalies miškingumas siekia 33,5 proc. arba 2,19 mln. hektarų. Kitaip tariant, vienam Lietuvos gyventojui tenka 0,78 ha miško. Natūralu, kad disponuojant šiais ištekliais, atsinaujinantys energijos šaltiniai yra laikomi perspektyviausiu energijos šaltiniu energijos gamybos plėtrai šalies rinkoje. Lietuvoje plačiausiai naudojama biokuro rūšis – susmulkintas miško kuras, vadinamas skiedra. Malkų ir susmulkinto miško kuro vartojimas nuolat didėja tiek pramonės, tiek žemės ūkio sektoriuose. Biokuro naudojimas šilumai gaminti per pastaruosius penkerius metus padidėjo dvigubai – nuo 33,4 proc. 2014 m. iki 68,6 proc. 2017 m. (2007 m. sudarė tik 2 proc.). Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis 2016 m. sudarė apie 17 proc., bendras šilumos kiekis – apie 46  proc., o  transporto sektorius suvartojo apie 4 proc. visos sunaudotos energijos. Didelę energijos gamybos išteklių dalį Lietuvoje sudaro vėjo energija ir biokuras (kietasis ir skystasis).

Energijos apimtys iš atsinaujinančių išteklių augs

Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją vienas iš pagrindinių energetikos sektoriaus tikslų – didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo apimtis. Iki 2025 m. mažiausiai 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros bus pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, o bendras iš jų pagamintos energijos kiekis bus ne mažesnis kaip 5 TWh. Atsižvelgiant į technologijų plėtros tendencijas, manoma, kad bent 15 proc. (iki 2030 m. – ne mažiau kaip 16 proc.) energijos bus pagaminta labai efektyviose kogeneracinėse jėgainėse, naudojančiose biokurą. Lietuva siekia iki 2050 m. tapti energetiškai tvaria ir visiškai nepriklausoma valstybe.

Nacionalinėje šildymo sektoriaus plėtros 2015–2021 m. programoje numatyta sumažinti šildymo kainas ir aplinkos taršą, pirmenybę teikiant vietiniams ir atsinaujinantiems kuro ištekliams. Šios programos tikslas – atnaujinti šildymo sistemų tinklus iki 2021 m., sumažinti šilumos perdavimo nuostolius iki 14 proc. bei modernizuoti senas jėgaines panaudojant ES finansavimą.

Labai tikėtina, kad minėtos ES ir Lietuvos programinės nuostatos gerokai padidins miško kuro paklausą, o šioje srityje mes turime labai daug neišnaudotų rezervų. Apie 25–30 proc. apvaliosios medienos paruošų yra kelmai, medienos ruošos liekanos, mažo skersmens medžiai ir kt., tačiau tik 10–15 proc.  šio kiekio  surenkama ir naudojama kuro gamybai. Pastaruoju metu galima pastebėti kiek išaugusius parduodamų medienos ruošos liekanų kiekius, tačiau didžioji dalis šakų, kelmų ir krūmų vis dar paliekama pūti miškuose. Kasmet Lietuvoje nukertama tik 65 proc. viso medynų tūrio prieaugio, nors tvaraus ūkininkavimo potencialas siekia apytiksliai 90–95 proc. Ateityje mažos vertės medynų, kuriuose dominuoja baltalksniai ir drebulės, kirtimas miško kurui bus neišvengiamas. Šiuo metu tik trečdalis šių medynų yra naudojama kurui ruošti.

Pagelbės elektroninė miško kuro potencialo vertinimo sistema

Plėtojant bioenergetikos sektorių tiek valstybinio sektoriaus atstovams, tiek verslo subjektams teks spręsti logistikos ir planavimo uždavinius, susijusius su miško kuro prieinamumu, jo ruošos miške bei transportavimo iš miško kaštais. Sprendžiant  šias užduotis gali pasitarnauti viešai prieinama, nemokama elektroninė miško kuro potencialo vertinimo sistema „Forest Energy Atlas” (sukurta kaip ES INTERREG finansuoto projekto „Baltic Forbio“ dalis). Prie šios sistemos visi norintieji gali prisijungti naudodami vardą „featester“ ir slaptažodį „Forest2018Proto“ (prisijungimo vardą ir  slaptažodį reikia rašyti be kabučių).

Sistemos vartotojo sąsaja yra nesudėtinga (žr. pav. žemiau)

 Web-pav1

 

Paspaudus „Choose language” galima pasirinkti lietuviškąjį variantą. Naudojantis kompiuterio pele ir dešinėje sistemos puslapio pusėje esančiais instrumentais, galima valdyti bazinį žemėlapį, pasirinkti norimą geografinį regioną ir jo vaizdavimo mastelį. Kitas žingsnis – įjungti miško kuro potencialo skaičiavimo ir vaizdavimo sluoksnius paspaudus  nuorodą „Žemėlapių sluoksniai“ („Map layers“ – angliškoje versijoje) bei pageidaujamus sluoksnius pažymėti varnele. Po to  sistema parodys  miško kuro potencialą 1×1 km tinklelyje pagal sutartines spalvas (tamsesnė spalva žymi didesnį miško kuro kiekį). Paskutinis operacijos žingsnis – pažymėti teritoriją, kur bus atliekami skaičiavimai. Tam reikia pasirinkti ploto žymėjimo įrankį iš „Regioninių priemonių“ („Region tools“) skilties. Šiuo metu galima naudoti laisvojo kontūro įrankį pelės paspaudimais žemėlapyje pažymint figūros kampus arba apskritimo įrankį, pelės paspaudimais pažymint apskritimo centrą ir atsidariusioje lentelėje nurodant apskritimo spindulį. Nurodžius plotą sistema automatiškai pateiks duomenis lentelėje, kur nurodytame plote matysis esančio miško kuro kiekis pagal sortimentus (arba žemėlapių sluoksnius). „Forest Energy Atlas“ sistema taip leidžia apskaičiuoti miško kuro ruošos potencialą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos šalių miško žemėje. Miško kuro ruošos potencialo sortimentacija ir apskaičiavimo metodika šalyse skiriasi, todėl  sistema minėtų valstybių teritorijoje pateikia skirtingus duomenis.

Dr. Remigijus Bakys, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija



 VIDEONAUJIENOS

Miškas mažina klimato kaitą. Naudokitės ES parama
Miškas reikalauja priežiūros, o darni ir atsakinga miškininkystė – žinių bei patirties

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

Baneris-naujas-VEIKIANTIS-230x480

medziobirza1 (1)


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos