Kviečiame mokytis ir nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > APSKAITA IR MOKESČIAI > Užsieniečių įdarbinimas: ką turi žinoti darbdavys?

Užsieniečių įdarbinimas: ką turi žinoti darbdavys?

Ernesta Zybartienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė






2020-10-14

 

Apie tai, kad Lietuvoje, mažėjant darbingo amžiaus žmonių, tenka įdarbinti užsieniečius, žino daugelis. Deja, daugelis mūsų gyventojų yra ne itin draugiškai nusiteikę užsieniečių atžvilgiu („Lietuva – lietuviams“), todėl net ir argumentuotas kalbėjimas apie užsieniečių įdarbinimą, gali sulaukti neigiamų reakcijų. Vienaip ar kitaip, į šalį užsieniečiai atvyksta ir jų įdarbinimas tampa vis aktualesnis, todėl Lietuvos įstatymai numato paprastesnes įdarbinimo procedūras tų profesijų atstovų, kurių trūksta. Kaip turėtų vykti užsieniečių įdarbinimas ir ką turi žinoti darbdavys?

Vyraujanti neigiama nuomonė ir Trūkstamų profesijų sąrašas

Teigiama, kad taip atsisakoma „savų žmonių”, nes šie reikalauja didesnio atlyginimo. Tuo tarpu užsieniečio atlyginimas beveik visu 100 eurų mažesnis, todėl saviems darbininkams sunku iš darbdavio pareikalauti didesnio atlyginimo. Vyrauja nuomonė, kad uždirbti pinigai neišleidžiami Lietuvoje, todėl šalis patiria nuostolių. Vis tik šioje vietoje reikia suprasti, kad valstybei mokami mokesčiai. Darbdaviai tuo tarpu labai laukia įstatymų supaprastinimų ir galimybės įdarbinti užsieniečius, nes darbuotojų trūksta.

Vienaip ar kitaip, į šalį užsieniečiai atvyksta ir jų įdarbinimas tampa vis aktualesnis, todėl Lietuvos įstatymai numato paprastesnes įdarbinimo procedūras tų profesijų atstovų, kurių trūksta. Yra numatyti du atskiri tokių profesijų sąrašai: pirmasis skirtas turintiesiems vidurinį arba profesinį išsilavinimą (statybos, pramonės ir transporto sektorių profesijos), o antrąjį sudaro profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta.

2020 metų birželio 30 d. Užimtumo tarnybos direktorius patvirtino naują Trūkstamų profesijų sąrašą. Šis sąrašas galios iki 2020 m. pabaigos. Sąrašas yra suskirstytas į tris sektorius: statybos, pramonės ir paslaugų.

Statybos sektoriuje trūksta betonuotojų, suvirintojų, metalo lakštų lenkėjų, mechanizatorių, elektrikų. Pramonės sektoriuje – suvirintojų, konstrukcijų montuotojų, šaltkalvių, mėsininkų, siuvėjų, audėjų, o paslaugų sektoriuje – tik tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų (C, CE kategorijos).

Ką turi žinoti darbdavys prieš įdarbindamas užsienietį?

Trečiųjų šalių piliečių, patenkančių į Trūkstamų profesijų sąrašą, įdarbinimo procedūra yra paprasta: leidimų dirbti Lietuvoje jiems nereikia. Būtina gauti tik nacionalinę D vizą ar leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje, jeigu toks užsienietis čia dirba ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų.

Tuo atveju, jeigu užsieniečio profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, o užsienietis dirbs Lietuvoje trumpiau kaip 90 kalendorinių dienų, būdamas teisėtai Lietuvoje (turėdamas Šengeno C vizą ar bevizio režimo pagrindu), užsieniečiui nereikia nei leidimo dirbti, nei nacionalinės D vizos. Šiuo atveju darbdavys sudaro su tokiu užsieniečiu darbo sutartį, apdraudžia jį socialiniu draudimu ir praneša Užimtumo tarnybai.

Taigi, Lietuvos darbdaviui, ketinančiam įdarbinti, pavyzdžiui, betonuotoją iš Ukrainos lengviausiu keliu (be leidimo dirbti), būtina:

• turėti įrodymų, kad darbdavys veiklą vykdo būtent statybų sektoriuje, o ne paslaugų sektoriuje (kitaip tariant, statybininko negalime įdarbinti įmonėje, kuri veiklą vykdo paslaugų, o ne statybų sektoriuje);
• darbdavys turi patikrinti, kad kandidatas yra Lietuvoje teisėtai (pavyzdžiui, neišnaudojęs bevizio režimo dienų);
• darbdavys turi patikrinti, kad darbuotojas-užsienietis turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, diplomą, sertifikatą, kuriame nurodyta, jog užsienietis yra būtent betonuotojas, o ne bendrai – statybininkas).

Dažniausiai darbdavių daromos klaidos

Labai dažnai pasitaiko atvejų, kai Lietuvos darbdaviai aukščiau nurodytų pareigų nevykdo: netikrina, ar užsienietis yra atvykęs į Lietuvą teisėtai, ar užsienietis yra įgijęs reikiamą kvalifikaciją, argumentuodami tuo, kad Migracijos įstaigai šių dokumentų teikti nereikia. Visiškai teisingai, Migracijos departamentui nei kvalifikacijos dokumentų, nei darbo patirties dokumentų teikti nereikia, nes ši pareiga įstatymu perkelta darbdaviui. Būtent darbdavys privalo visuomet turėti ir reikalui esant tokius dokumentus pateikti. O kaip dažniausiai viskas vyksta praktikoje?

Darbdavys įdarbina betonuotoją iš Ukrainos galvodamas, kad jokių leidimų dirbti ir gyventi užsieniečiui nereikia (juk betonuotojai yra Trūkstamų profesijų sąraše) ir net netikrina, ar darbuotojas turi kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, tokių dokumentų nesaugo, o kai reikia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (kai asmuo Lietuvoje ketina dirbti ilgiau kaip 90 dienų), paaiškėja, kad diplome nurodyta „statybininkas“ arba „tinkuotojas“, o tai netinka leidimui laikinai gyventi gauti arba, blogiausiu atveju, tokie dokumentai yra suklastojami.

Klastotės atveju Migracijos departamentas leidimo laikinai gyventi atveju neišduoda, o paaiškėjus vėliau – panaikina išduotą leidimą laikinai gyventi – užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos, sistemoje SIS II pažymint, kad jis apskritai negali atvykti į Lietuvą ir į bet kurią ES valstybę, taip pat Šengeno valstybę net 3 metus. Be to, darbdaviui gali būti iškelta baudžiamoji byla.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas taip pat numato, kad darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu darbdavys privalo saugoti dokumentų kopijas ir pateikti jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitai nurodytai institucijai jų reikalavimu.

Tuo atveju, jeigu darbdavys netikrina darbuotojo kvalifikacijos dokumentų ar darbo vietoje neturi jų kopijų, tai gali būti traktuojama kaip nelegalus darbas. Už nelegalų darbą numatyta bauda įmonei (nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) bei administracinė atsakomybė įmonės vadovui (fiziniam asmeniui).

Labai dažnai prireikia užsieniečių darbuotojų sezoniniam darbui. Šiuo metu užsienietis Lietuvoje gali sezoninius darbus dirbti 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Šių darbuotojų įdarbinimo tvarka yra paprasta, todėl tai labai svarbu toms įmonėms, kuriose darbo jėgos poreikis sezono metu labai didelis: žemės ūkio, miškų ūkio, apgyvendinimo įmonės.

Supaprastinta tvarka darbdaviai gali įdarbinti ir užsieniečius, kurie Lietuvoje yra baigę studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Jiems taip pat nėra reikalingas leidimas dirbti – dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jie gali kreiptis darbo pagrindu. Leidimas gyventi Lietuvoje jiems išduodamas ne ilgiau kaip dvejiems metams.

Dar viena galimybė įdarbinti užsieniečius-prieglobsčio prašytojus

Nuo 2020 m. sausio 1 d. atsirado dar viena galimybė įdarbinti Lietuvoje esančius užsieniečius-prieglobsčio prašytojus. Įsigalioję Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai numato teisę prieglobsčio prašytojams dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Migracijos departamentas, gavęs tokią teisę įgijusio prieglobsčio prašytojo prašymą, jo užsieniečio registracijos pažymėjime tiesiog nurodo įgytą teisę dirbti. Toks prieglobsčio prašytojas tampa pilnateisiu darbo rinkos dalyviu.

Apibendrinant galima teigti, kad pastaruoju metu Lietuvoje auga poreikis įdarbinti užsieniečius, nes trūksta kai kurių darbuotojų, ir tai yra vienas iš svarbiausių sprendimų būdų. Galima prognozuoti, jog ateityje bus svarbi konkurencinga ekonomika, kuri neįmanoma be aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Nebeliko kai kurių veiklų verslo liudijimų: kokių ir ką daryti?
Ilgalaikio turto pardavimas: parduosime su PVM ar be?

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

uadt

 

baneris_5


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos