Kviečiame mokytis ir nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Kodėl verta auginti tarpinius pasėlius ekologiniame ūkyje?

Kodėl verta auginti tarpinius pasėlius ekologiniame ūkyje?

Renata Šimonytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekologijos specialistė






2020-10-15

Biržų r. ūkininkaujančio Jorio Armono laukuose įterpiamas tarpinis pasėlis – aliejiniai ridikai ir garstyčios

Ekologiniuose ūkiuose draudžiama naudoti sintetines chemines trąšas, bet leidžiama naudoti gyvulių ir paukščių mėšlą, srutas, žaliąją trąšą, kompostus, durpes, natūralios kilmės mineralines trąšas. Kartu su derliumi iš dirbamų laukų išvežami dideli kiekiai medžiagų, esančių dirvoje ir atmosferoje: anglies, azoto, fosforo, sieros, kalio, kalcio ir kitų elementų junginiai. Jų trūkumas turi būti kompensuojamas, kitaip dirvožemyje esančios maisto medžiagos greitai išseks, augalai neaugs. Taigi vienas iš būdų atitikti reikalavimus ir pagerinti dirvožemį – auginti tarpinius pasėlius.

Tarpinių pasėlių auginimo tikslai ir jų įtaka žemės ūkio pasėliams (pagal Kahnt, Eusterschulte ir J. Lazauską)

Web-lentele

Web-pav1Tarpinių pasėlių – baltųjų garstyčių (Sinapis alba) įterpimas į dirvožemį rudenį

Tarpiniai pasėliai naudojami pašarui ir žaliajai trąšai. Tarpinių pasėlių reikšmė:

  • tarpiniai pasėliai palieka gausią šaknų sistemą, kuri gerai išraizgo dirvą ir ją purena, pūdama didina vandeniui patvarių trupinėlių kiekį, gerina dirvos struktūrą;
  • žalioji trąša mažina dirvų ir pasėlių piktžolėtumą, pristabdo nematodų plitimą.

Tarpiniai augalai gali būti auginami kaip įsėlis arba posėlis. Svarbiausia sąlyga, kad jų sėklos sudygtų, – drėgmė, todėl geriausiai sėti po lietaus. Jeigu dirva per sausa ir artimiausiu metu nenumatomas lietus, geriau tarpinių pasėlių nesėti, nes sėklos nesudygs, o vėliau gali tapti nepageidaujamais augalais būsimam pasėliui.

Vienas iš mažiausiai darbo sąnaudų reikalaujantis būdas sėjant tarpinius pasėlius – sėklas išbarstyti trąšų barstytuvu. Tai patogu, nes jas lengva įterpti į augantį pasėlį, nereikia specialaus dirvos paruošimo.

LAMMC Žemdirbystės institute Dotnuvoje atliktų tyrimų duomenimis, baltųjų garstyčių, kaip tarpinio pasėlio, auginimas sumažino piktžolių masę nuo 2 iki 3,5 karto, baltieji dobilai – nuo 6 iki 18 kartų, priklausomai nuo taikomos žemės dirbimo technologijos.

Ypač tai aktualu ūkiuose, kuriuose taikomos neariminės žemės dirbimo technologijos, nes tarpiniai pasėliai stabdo piktžolių plitimą ir dauginimąsi po derliaus nuėmimo. Taip pat tarpinių pasėlių šaknys skverbiasi gilyn ir gerai purena dirvą. Šie augalai sukaupia daug organinių medžiagų ir jomis papildo dirvą bei gerina dirvos struktūringumą.

Kad nenusižengtumėte ekologinio žemės ūkio taisyklėms

Pagal įsakymą „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ Nr. 375 tokios pat rūšies javai (išskyrus dvimečius, daugiamečius augalus), taip pat sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip dvejus metus iš eilės, įskaitant ir mišiniuose auginamus augalus. Žieminiai ir vasariniai javai laikomi ta pačia rūšimi.

Sertifikavimo įstaigos kontroliuojamuose laukuose (išskyrus daugiamečių augalų ir vaistažolių laukus bei sertifikuojamus plotus šiltnamiuose) turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama sėjomaina arba augalų kaita, privalomai pasirenkant taikyti vieną iš šių priemonių:

  • žaliajame pūdyme auginti pupinius augalus arba jų mišinius su migliniais ir (arba) bastutiniais augalais. Mišiniuose turi vyrauti šie pupiniai augalai: facelijos, barkūnai, dobilai, esparcetai, liucernos, lubinai, paprastieji gargždeniai, lęšiai, ožiarūčiai, pupos, seradėlės, vikiai, žirniai.

Šiame papunktyje nurodyti augalai kiekviename sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke turi būti pasėti einamaisiais metais ne vėliau kaip iki liepos 10 d. ir auginti bent vieną kartą per penkerių metų laikotarpį (penkeri metai pradedami skaičiuoti nuo 2015 m., vėliau kas penkerius metus skaičiuojami nauji laikotarpiai). Tokie plotai sertifikavimo įstaigos sertifikuojant įvardijami kaip „žaliasis pūdymas“:

  • auginti vienmečius augalus: facelijas, lęšius, lubinus, pupas, seradėles, sojas, vikius, žirnius;
  • auginti daugiamečių pupinių žolių augalus: barkūnus, dobilus, esparcetus, liucernas, paprastuosius gargždenius;
  • bet kokius augalus mišinyje su aukščiau nurodytais augalais, tačiau nurodyti augalai turi būti vyraujantieji ir pasėti einamaisiais metais ne vėliau kaip iki liepos 10 d. bei auginami visą auginimo sezoną einamaisiais metais ne trumpiau kaip vieną kartą per penkerių metų laikotarpį (penkeri metai pradedami skaičiuoti nuo 2015 m., vėliau kas penkerius metus skaičiuojami nauji laikotarpiai).

Daugiametes pupines žoles galima įsėti į pasėlį su pagrindine kultūra kaip įsėlį, o ateinančiais metais auginti kaip pagrindinę kultūrą. Daugiamečių pupinių žolių ar jų mišinių pasėliuose leidžiama ganyti ūkinius gyvūnus, gaminti pašarus, nuimti daugiamečių žolių sėklos derlių.

Prieš tai nurodyti augalai gali būti neauginami tuose laukuose, kurie bent vieną kartą per penkerius metus buvo tręšiami organinėmis trąšomis (tirštuoju mėšlu, pusiau skystuoju mėšlu, skystuoju mėšlu arba srutomis, kompostu, granuliuotu mėšlu, granuliuotomis trąšomis, sapropeliu).

Dėmesio: taikant šią priemonę Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimas išpildomas, tačiau siekiant paramos ši dirvos gerinimo priemonė pagal paramos taisykles nėra pripažįstama!

Tarpinių pasėlių nauda gana akivaizdi, juo labiau, kad ekologiniai ūkiai ne tik atitiks jiems keliamus reikalavimus, bet ir pagerins dirvožemį.

Agroakademija.lt rekomenduoja:

Ūkininkas Joris Armonas: norint išlikti konkurencingais, reikia imtis naujovių

Tarpiniai pasėliai – ūkininko darbo ir gamtos turtas

Tarpiniai pasėliai – ne tik papildomas aktyvios organinės medžiagos šaltinis

Nepamirškime tarpinių pasėlių augalų

Literatūra:

LAMMC žemdirbystės instituto tyrimų duomenys.

Įsakymas „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ Nr. 375

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

IKMIS 2020 ruduo. Pasėlių stebėjimas – situacija Šalčininkų rajone
IKMIS 2020 ruduo. Pasėlių stebėjimas – situacija Panevėžio rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

Agroakad Juventus 230X350

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos