Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > GYVULININKYSTĖ > Jautiena – pigu parduoti, brangu pirkti

Jautiena – pigu parduoti, brangu pirkti

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2020-10-23

© LŽŪKT nuotr.

Lietuvoje jautienos rinkos nėra, o šios mėsos kainų tendencijos tik atspindi pasaulinės rinkos pokyčius. Be to, mūsų šalyje tikrų mėsinių galvijų auginama labai nedaug – vyrauja mišrūnai, kurių supirkimo kainas diktuoja galvijų supirkėjai bei perdirbėjai, o kainų skirtumai pagal galvijų veislę – simboliški.

Mažėja kainos ir eksportas

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo verslo centro (VIC) duomenimis, šią vasarą visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, visiškai išsibalansavo užsienio prekyba galvijais bei jų kainos. Lietuvoje eksportas, palyginti su 2019 metų 8 mėnesiais, krito, o importas padidėjo keleriopai.

Kaip nurodoma VIC leidinyje „Agrorinka“, šių metų gegužę karvių buvo eksportuota dvigubai daugiau nei prieš metus (6,8 tūkst., palyginti su 1,2 tūkst. praėjusiais metais), o telyčių – beveik keturgubai mažiau (0,7 ir 0,2 tūkst.), tačiau panašų lygį, kaip prieš metus, rodo skerdimų statistika. Kita vertus, nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos 2–3 kartus padidėjo bulių importas, o telyčių rugsėjį importuota beveik keturgubai daugiau nei prieš metus (0,35 ir 1,29 tūkst.). Galvijų importas buvo dvigubai sumažėjęs tik iki šių metų balandžio, t. y. iki COVID-19 pandemijos ir karantino.

Šiemet ūkininkai skundžiasi smarkiai sumažėjusiomis galvijų supirkimo kainomis. Supirkėjai augintojams aiškina, jog taip atsitiko dėl gerokai padidėjusios galvijų pasiūlos. VIC duomenimis, šiemet labiausiai krito jaunų, 8–12 mėnesių paaugintų buliukų kainos – nuo 80,38 iki 60,38 euro už gyvo svorio kilogramą. Mažiau atpigo veršeliai, buliai ir telyčios.

Kita vertus, statistika fiksuoja tik vidutines kainas, tačiau, kaip išsiaiškino „Ūkininko patarėjas“, skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios kainos nėra toks, koks turėtų būti.

Kainos arti savikainos

„Mėsinių galvijų supirkimo kainos Lietuvoje visiškai priartėjo prie savikainos ir ūkininkų neguodžia“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Mindaugas Kinderis.

Anot jo, sumažėjus jautienos paklausai, kainos krito ir užsienyje – dėl COVID-19 užsidarė restoranai, skerdyklos, todėl jautieną ir galvijus importuojančios šalys stengiasi labiau verstis savo ūkininkų užaugintais galvijais, juo labiau kad ir sienos buvo uždarytos.

VIC duomenimis, šiemet daugelyje šalių išplitus koronavirusui, gerokai mažiau jaučių ir jautienos superka ir Vokietija – didžiausia ES šią mėsą importuojanti Europos rinka. Pavyzdžiui, pirmąjį pusmetį Vokietija jaučių importavo 16,39 proc. mažiau nei prieš metus ir 15,68 proc. mažiau nei per atitinkamą 2018 m. laikotarpį. Labiausiai, po 36 proc., galvijienos eksportas į Vokietiją sumažėjo iš Belgijos ir Urugvajaus, 28 proc. – iš Italijos, 28 proc. – iš Lenkijos.

Vokietija, Italija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, anot M. Kinderio, pastaruosius keletą metų buvo pagrindinės valstybės, į kurias būdavo išvežami Lietuvoje užauginti mėsiniai galvijai. Dar anksčiau, prieš 3–4 metus, daugiau veislinių mėsinių galvijų iš Lietuvos išsiveždavo turkai, tačiau vėliau, pradėjus plisti galvijų kempinligei, ši kryptis buvo uždaryta. „Ūkininko patarėjo“ duomenimis, galvijai ir dabar nestabdomai į Turkiją eksportuojami iš Estijos.

„Esame priklausomi nuo pasaulinės rinkos. Kai paklausa dėl COVID-19 mažėja visur, mažėja kainos ir Lietuvoje“, – sakė LMGAGA direktorius. Jo teigimu, tokios tendencijos užsitęsė, ir nežinia, kada kainos atsinaujins, nes tai šioje srityje neatsitinka iš karto.

Ne mėsinių galvijų kraštas

Į žemės ūkio produktų rinkas besigilinantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad Lietuva mėsinių galvijų beveik neeksportuoja, nes čia jų auginama per mažai, kad taptume rimtais tarptautinės rinkos žaidėjais. „Visą jautienos užsienio prekybą yra uzurpavę supirkėjai ir perdirbėjai, – sako jis. – Jie superka gyvulius mažiausiomis įmanomomis kainomis, o skerdieną parduoda į užsienį.“

Anot A. Gapšio, Lietuvoje jautienos pagaminama trigubai daugiau, negu reikia vidaus rinkai, todėl šiek tiek gelbėja tik eksportas, tačiau iš visos galvijų bandos mėsinės veislės sudaro vos 8 proc., ir tai per mažai, kad galėtume didžiuotis teigdami, jog auginame daug mėsinių galvijų. Kai mėsinių galvijų per mažai, perdirbėjai juos stengiasi supirkti panašia kaina kaip pieninius.

Lietuvoje paplitusiuose pienininkystės ūkiuose didžiąją dalį, anot A. Gapšio, sudaro mišrūnai, o veislinių mėsinių – labai mažai, todėl dominuoja mišrūnų mėsa, kuri savaime žemyn stumia ir veislinių galvijų mėsą – pieninių ir mėsinių galvijų supirkimo kainų skirtumas, VIC duomenimis, tesiekia 10–30 eurų už 100 gyvo svorio kilogramų.

Rudenį Lietuvoje galvijų kainos krenta dar labiau – tokia tendencija klostosi ne pirmus metus dėl kelių priežasčių. Mat, krentant pieno kainoms, rudenį smarkiai padidėja pieninių galvijų pasiūla. Be to, kai Lietuvos pieno ūkiuose kas antras galvijų naujagimis – veršelis, jį stengiamasi skubiai realizuoti užsienyje, kur veršelių mėsa brangesnė, ir Lietuvoje iki jaučio jie neužauginami.

„Lietuvoje mėsinius galvijus palyginti nedidelėmis bandomis augina pavieniai ūkininkai, kurie negali rinkai jų pateikti dideliais kiekiais, todėl supirkėjai kiekvienam atskirai diktuoja savas kainas, tai aiškindami padidėjusia pasiūla, per mažu kiekiu, krentančiomis pasaulinės rinkos kainomis ir panašiais dalykais“, – aiškino A. Gapšys.

Jo įsitikinimu, ūkininkai galėtų spausti supirkėjus jungdamiesi į kooperatyvus ir galėdami iš karto parduoti daugiau galvijų. Dabar Lietuvoje, anot analitiko, yra vienas kitas kooperatyvas, ir jie galvijieną arba iškart daugiau galvijų veža į užsienį.

„Lietuvoje jautienos paklausa niekada nebuvo didelė, – kalbėjo jis „Ūkininko patarėjui“ ir pasijuokė: – Kai geros jautienos kilogramas kainuoja 15–20 eurų, nepatyrusios šeimininkės baiminasi gamindamos sugadinti mėsą, todėl šios mėsos verčiau neperka.“

A. Gapšys teigė, kad Lietuvos galvijų užsienio prekybą vertinti skaičiais nėra teisinga, nes jų importas smarkiai padidėjęs ne dėl to, kad jautienos Lietuvos rinkai trūksta – jos ir taip pagaminama gerokai per daug. „Daug kas atsiveža veislinių mėsinių veršelių iš užsienio ir čia užaugina, kad parduotų atgal jau bulius. Be to, nemažai jų parduodama vidaus rinkoje veislei pagerinti“, – sako jis.

Analitiko įsitikinimu, Lietuvoje galvijų bandos kokybė iš tikrųjų gerėja, tačiau bent artimiausią dešimtmetį tikrai dar negalėsime vadintis mėsinių galvijų augintojų valstybe, juolab kad anksčiau ūkininkams, importuodavusiems veislinius galvijus, būdavo mokamos papildomos išmokos, tačiau tokio skatinimo atsisakyta, todėl liko tenkintis tik tiesioginėmis išmokomis. Kita vertus, anot jo, lietuvis nuo seno yra įpratęs valgyti kiaulieną, nors afrikinis kiaulių maras ūkiuose smarkiai išretino ir šiuos gyvulius. Tai teigdamas A. Gapšys remiasi statistika: Lietuvoje vienas žmogus suvalgo vidutiniškai 5 kg jautienos per metus, o kiaulienos – 50 kg, paukštienos – 35 kg.

„Ūkininko patarėjo“ korespondentas Kazimieras ŠLIUŽAS 

Agroakademija.lt rekomenduoja žiūrėti

Mėsinių galvijų augintojams – galvijų eksterjero vertinimo paslauga

Sėkmės istorija: nuo idėjos iki kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“

Ką vertėtų žinoti importuojant grynaveislius mėsinius galvijus

Iš verslo mieste – į „Hailendų lankų“ ūkį

Jono Oželio verslas – ekologinis mėsinės veislininkystės ūkis

Mėsinių galvijų augintojų patirtis






baneris

AgS LT 230x350

apskaita

mobili-gyvulininkystes-laboratorija

GZPK BANERIS