Kviečiame mokytis ir nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Po trejų metų fermos turės kvepėti

Po trejų metų fermos turės kvepėti

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2020-11-05

Viename šalies ekologiniame paukštyne. Ū.P. nuotrauka

Nuo 2024 m. pradžios iš paukštininkystės ir gyvulininkystės ūkių sklindantis kvapų intensyvumas privalės būti gerokai mažesnis. Kaip to pasiekti paukštidėse, į seminarą Kaune susirinkusiems Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) nariams patarė mokslininkai. 

Kada greičiau auga?

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią higienos normą gyvenamosios aplinkos ore kvapų intensyvumas neturi būti didesnis nei 8 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3). Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus šios normos pakeitimui, kvapų intensyvumas privalės būti ne didesnis nei 5 OUE/m3.

Seminarą „Kvapų sklaidos valdymo galimybės paukštininkystėje“ surengė LPA su Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetais, Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Web-pav1Seminare pranešimus skaitė LPA prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis, profesoriai Algimantas Paulauskas, Romas Gružauskas, Dainius Martuzevičius.

Pasak pranešimą „Paukščių mitybos veiksnių poveikis kvapų sklaidai“ skaičiusio R. Gružausko, iš paukštidžių sklindančių kvapų intensyvumą galima sumažinti organizuojant tinkamą paukščių mitybą, taikant modernias ventiliacijos sistemas, trumpinant paukščių auginimo trukmę, mažinant jų talpinimo tankį.

Esą, ilgiau paukštį auginant, jis ilgiau ir lesa, todėl į išorę sklinda daugiau kvapų. Dabar daugelyje Lietuvos ūkių broileris užauginamas per 38–40 dienų. Jo svoris per parą kilogramu padidėja suvartojus 1,6–1,7 kg lesalų. Per 38–40 dienų užauginto ir realizuoti tinkamo broilerio masė yra 2,4–2,5 kg. Prognozuojama, kad 2050 m. tokios masės broileris bus užauginamas per 32–35 dienas ir per parą kilogramą jis priaugs suvartojęs mažiau – tik 1,3 kg lesalų.

„Paukštis taip greitai užaugs, nes bus kryptingai vykdoma selekcija, kad būtų gaunama didesnė krūtinės ir kojų – vertingiausių paukštienos dalių – išeiga, be to, lesale padaugės naujų lesalų priedų, keisis maistinių medžiagų koncentracija“, – teigė R. Gružauskas. Jis paminėjo Izraelio mokslininkę prof. Zehavą Uni, sumaniusią technologiją, kaip trumpinti broilerio užauginimo laiką, gerinant jo mitybą, kai jis tėra embriono būsenos. Praėjus 18 dienų nuo to, kai pradėtas perinti kiaušinis, specialia adata pradūrus lukštą nusitaikoma į embrioną ir į jį suleidžiama lėtai tirpstančių angliavandenių, aminorūgščių, mikroelementų.

Kenksmingi junginiai sargdina

Nemalonius iš paukštidžių sklindančius kvapus sudaro įvairūs junginiai, tarp jų – sieros (sulfidai, tiolis), azoto (amoniakas, aminai), šiltnamio efektą sukeliančios dujos, lakieji organiniai junginiai. Jų gamyba vyksta žarnyne skaidant mikroorganizmams reikalingas maistines medžiagas. „Šios gali mažinti broilerių produktyvumą, bloginti mėsos kokybę ir laikymo sąlygų gerovę. Milijardai mikroorganizmų gyvena žarnyne ir veikia broilerių organizme kaip reakcijų tarpininkai. Lesalo sudėtis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis žarnyno mikrobiologinę sudėtį, metabolinį aktyvumą ir kvapo junginių gamybą. Keičiant lesalų ingredientus galima sumažinti kvapų sklaidą“, – teigė R. Gružauskas.

Paukštidėse tvyrantis didelis amoniako kiekis kaupiasi paukščio trachėjos gleivinės paviršiuje ir gali sukelti trachėjos gleivinės epitelio nekrozę. Dulkių dalelėse esančios bakterijos gali pasiekti plaučius, „oro maišelius“ ir sukelti infekcinius susirgimus. Kai amoniako koncentracija didelė, paukščiai serga kvėpavimo takų ligomis, nes negali atsikratyti plaučiuose tarpstančių bakterijų.

Paukštidėse padidėjęs vandenilio sulfido dujų lygis sukelia paukščių lėtinį žarnyno uždegimą, trumpųjų grandinių riebalų rūgščių oksidaciją, bazinio deguonies intensyvesnį suvartojimą gaubtinės žarnos epitelio ląstelėse, be to, neigiamai veikia oro kokybę.

Fizinių sistemų nepakanka  

Amoniakas atmosferoje laikosi apie 24 valandas, dažnai užsilaiko netoli jo išmetimo šaltinio. Vis dėlto jis kietųjų dalelių pavidalu gali nukeliauti toliau. Ir dujinis, ir kietųjų dalelių amoniakas prisideda prie paviršiaus vandens eutrofikacijos (azoto ir fosforo pertekliaus), dirvožemio rūgštėjimo. 

Pasak R. Gružausko, dabar paukštidėse stengiamasi sumažinti amoniako ir kitų dujų kiekį pasitelkus fizines sistemas bei kraiką apdorojus chemiškai, biologiškai. Tačiau fizinės sistemos brangios ir techniškai sudėtingos. Be biologinių filtrų ir oro valymo įrenginių, amoniakas ir kiti junginiai šalinami pasitelkus ventiliaciją, tačiau tai neigiamai veikia aplinką. Juk tuomet kenksmingi, dvokiantys junginiai išmetami į aplinką.

Vengti viduriavimo   

Mokslininkas R. Gružauskas pabrėžė, kad, siekiant mažinti nemalonių kvapų, labai svarbu žinoti, kuo paukščius lesinti, kad jų virškinimo sistema nesutriktų ir papildomai į aplinką neskleistų nemalonių kvapų. Esą, kai lesalo maistinės medžiagos geriau virškinamos, paukščių žarnyne sumažėja mikroorganizmų fermentacijai skirtas substrato kiekis, todėl jų ekskrementuose sumažėja kenksmingų junginių koncentracija, be to, paukščiai sparčiau auga.

Virškinimas gali sutrikti dėl neteisingo lesalų ir vandens santykio. Optimalus šis santykis – 1,6–1,8. Vadinasi, 100 gramų lesalų turi tekti 160–180 ml vandens. Jei lesaluose vandens mažiau arba per daug, virškinimo procesai nevyksta normaliai. Dėl prastos vandens sistemų priežiūros bei nesubalansuotos lesalų kokybės gali atsirasti šlapio kraiko sindromas. Paukščiams viduriuojant blogėja ne tik jų laikymo sąlygos. Dėl užteršto kraigo susidarius daugiau lakiųjų junginių, daugiau jų patenka ir į aplinką.

Ar vanduo kokybiškas?

Viduriavimą gali sukelti ir nekokybiškas vanduo. „Jei jame per daug chloro, natrio, sulfatų, paukščiai gali viduriuoti“, – teigė R. Gružauskas. Beje, dėl kitaip netinkamo lesaluose esančio vandens – per šilto ar per šalto, užteršto  – viščiukai gali prasčiau augti, nes gali tokio lesalo arba visai nelesti, arba mažiau jo lesti.

Virškinimo sutrikimų atsiranda ir dėl vandens netinkamo elektrinio laidumo. Jis turi būti optimalus – ne didesnis nei 2 500 mikrosimensai centimetre (µS/cm). Vandens elektrinį laidumą lemia pH koncentracija. Jai ji per daug sumažėjusi ar padidėjusi, paukščiai blogiau pasisavina maistines medžiagas.

„Naminiai paukščiai mėgsta vandenį, kurio pH 6,0–6,8, tačiau gali toleruoti ir tokį, kurio pH 4–8. Įrodyta, kad vanduo, kurio pH mažesnis nei 6, neigiamai veikia viščiukų produktyvumą. Jei viščiukai gauna vandens, kurio pH didesnis nei 8, jie gali suvartoti mažiau vandens. Tai turės įtakos pašarų vartojimui ir paukščių produktyvumui“, – tvirtino R. Gružauskas.

Paukščių plonojo žarnyno veikla, mikrobiotos sudėtis, tad ir sveikatingumas gerėja, jų geriamajame vandenyje naudojant metionino hidroksanalogą, o lesaluose – organines ir trumpųjų grandinių riebalų rūgštis. Tai patvirtina ir naujausi prof. Elenos Bartkienės atlikti bandymai. Kiti šios mokslininkės vykdyti bandymai rodo, jog, taikant pašarinių žaliavų kietafazę fermentaciją ir naudojant pieno rūgšties bakterijas, gerėja pašaro maistinių medžiagų rezorbcija (įsiurbimas), žarnyno mikrobiotos sudėtis ir didėja gyvūnų produktyvumas.

Lesalas – tinkamo dydžio  

Žarnyną veikia ir pašarinių žaliavų forma. Paukščiai gali viduriuoti, kai lesalas pernelyg susmulkintas. Pasak R. Gružausko, paukščiai nenoriai lesa smulkesnes lesalo dalis, nors jose yra aminorūgščių, vitaminų ar mineralų. Dėl to gali būti blogiau įsisavinamos maistinės medžiagos. Krakmolo plonajame žarnyne virškinimas būna geresnis, kai vištos lesinamos rupios sudėties lesalais. Geriausia, kai 75–80 proc. lesalo sudaro 0,5–3,2 mm dydžio dalelės.

Amoniako koncentraciją žarnyne galima sumažinti gerinant angliavandenių ir baltymų fermentaciją. Pagerėjus maistinių medžiagų įsisavinimui, paliekama mažiau substrato patogeninių mikrobų mitybai, todėl sumažėja ir kenksmingų dujų emisija.

Baltymai ir fermentuojami angliavandeniai – pagrindiniai kvapo susidarymo veiksniai. Jų lygio keitimas bei pašarinių žaliavų fermentacija gali mažinti kvapų emisiją.

Naikinti patogenines bakterijas

Pašarų prieduose esantys natūralūs fitobiotikai veiksmingi gerinant paukščių produktyvumą ir mažinant jų viduriavimą. Daugelis iš vaistinių augalų išskirtų fiziologiškai aktyvių medžiagų (flavonoidai, izoprenas, saponinai, terpenoidai) naudingos profilaktikai ir gydymui, nes pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.

Patartina į paukščių lesalą įdėti saulėgrąžų išspaudų, linų sėmenų. Šiose žaliavose yra natūralių antioksidantų, kurie pasižymi priešgrybelinėmis, antimikrobinėmis savybėmis.

Kontroliuojant baltymų ir aminorūgščių koncentraciją lesale, sumažėja amoniako emisija. Baltymų fermentacija žarnyne suformuoja nepageidaujamus junginius – fenolius, tiolius, aminus, amoniaką, indolus, o virškinimo trakte padidina pH, šis skatina daugintis patogenines bakterijas.

Niekur nedingsi

Kaip šalies paukštynų vadovai vertina būtinybę nuo 2024 m. gerokai sumažinti į aplinką išsiskiriančius nemalonius kvapus? „Niekur nedingsi – reikės sumažinti. Tam ruošiamės. Pavyzdžiui, mūsų paukštyne įrengta moderni ventiliacija. Kas antrą dieną valomos paukštidės, o mėšlo nesandėliuojame. Jį išsiveža aplinkinių vietovių ūkininkai ir juo tręšia savo laukus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Skuodo rajone, Stripinių kaime veikiančio „Ylakių paukštyno“ direktorius Ignas Jonušas. Net 80 proc. įmonės kiaušinių eksportuojama į Prancūziją, Nyderlandus, kitas Vakarų Europos šalis.

Web-UP200px„Ūkininko patarėjo“ korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ



 VIDEONAUJIENOS

Vaško lydymas
Rujų sinchronizavimo technologijos reguliuojant avių veisimą

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

230x350

mobili-gyvulininkystes-laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos