Kviečiame mokytis ir nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Pratęstas laukų tręšimo mėšlu terminas

Pratęstas laukų tręšimo mėšlu terminas

LŽŪKT informacija






2020-11-16

 © LŽŪKT nuotr.

Kadangi šių metų rudens hidrometeorologinės sąlygos palankios, laukų tręšimo mėšlu terminas pratęstas iki š. m. gruodžio 1 d. Aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymą rasite čia. Beje, gruodžio pradžioje NMA vyks tikrinti, kaip ūkininkai laikosi tręšimo reikalavimų šaltuoju metų laiku.
Primename, kad Lietuvoje parengtas ir savo noru taikomas Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas (GŽŪPK)Ypač svarbu, kad mokslo sukaupti tvarios gamybos patarimai leidinyje pateikti aiškiai ir suprantamai. Pateikiame ištrauką apie organinių trąšų rūšis ir jų tręšiamąją vertę.

Visose tradicinėje gyvulininkystėje sukaupiamose organinėse trąšose gausu vertingų organinių junginių ir augalų mitybai būtinų maisto medžiagų. Sukaupiami jų kiekiai priklauso nuo gyvulių rūšies, jų laikymo būdo, šėrimo ir daugelio kitų veiksnių, todėl tiksliai nustatyti, kiek mėšle yra augalų maisto medžiagų, galima tik atlikus chemines analizes. Jei mėšlo kaupimo technologija nesikeičia, mėšlo tręšiamąją vertę galima nustatyti periodiškai – kas keleri metai. Normatyvinių kiekių (įvairiuose šaltiniuose jie gali pastebimai skirtis) naudojimas nėra tiksli priemonė maisto medžiagų kiekiui skaičiuoti ir gali būti naudojama tik vertinant apytikriai, kai nėra galimybių atlikti mėšlo analizių. 

Azoto būna tiek tirštojoje, tiek ir skystojoje mėšlo dalyse. Fosforas kaupiasi tirštojoje dalyje ir kraike, o kalio daugiausiai būna skystojoje mėšlo dalyje. Augalai mėšle esančias maisto medžiagas naudoja palaipsniui – didžiausias efektas būna pirmaisiais metais, tačiau jo poveikis jaučiamas keletą metų. Kitas svarbus aspektas planuojant augalų tręšimą – mėšle esančios maisto medžiagos atpalaiduojamos labai nevienodu greičiu, todėl dažnai nesutampa su vegetacijos metu kintančiu augalų poreikiu. Todėl laukuose, kur siekiama gausių lauko augalų derlių, organinių trąšų naudojimą reikėtų derinti su mineralinėmis.     

Organinių ir organinių-mineralinių trąšų pasiūla ir asortimentas rinkoje auga, tačiau jų kilmė,  savybės ir tręšiamoji vertė labai skiriasi. Tokiose augalų tręšimui ar dirvožemio savybėms pagerinti skirtose medžiagose maisto medžiagų kiekis ir jų forma labai skiriasi, tačiau  skirtingai nei mineralinėms trąšoms, kokybės reikalavimai dar nėra nustatyti. Prieš įsigydami tokias trąšas, žemdirbiai turėtų pasidomėti ne tik, kiek jose yra azoto, fosforo, kalio, bet ir iš ko jos pagamintos ir kt.

Geriausiai organines trąšas ir jose esantį azotą naudoja ilgos vegetacijos laikotarpio lauko augalai (vėlyvų veislių bulvės, pašariniai ir cukriniai runkeliai, kukurūzai), daugiametės varpinės žolės. Kuo daugiau sėjomainoje ilgos vegetacijos augalų, tuo daugiau mėšle esančio azoto naudojama derliui formuoti.

Vienkartinis  organinių trąšų naudojimas gali tik trumpam padidinti maisto medžiagų ir organinių medžiagų atsargas dirvožemyje, todėl reikalinga jas naudoti periodiškai – kas keletą metų. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad periodinis (vieną kartą per 4–5 metus) tręšimas mėšlu neturi didesnio neigiamo poveikio drenažo vandenė kokybei, tačiau cheminių elementų išplovimas labai padidėja tręšiant dirvožemius kasmet. Vis dėlto, gausiausi sėjomainos augalų derliai Lietuvoje gaunami derinant tręšimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama lieti srutas arba skystąjį mėšlą:

  • neįterpiant jų į gruntą, arčiau nei per 100 m nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis mažesnis kaip 5o, ir arčiau nei per 200 m nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis didesnis kaip 5o;
  • įterpiant juos į gruntą, arčiau nei per 5 m nuo sureguliuotų upelių, melioracijos griovių ir kanalų, kai jų baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. km, ir arčiau nei per 10 m nuo vandens apsaugos juostos, kai vandens telkinių baseino plotas ne mažesnis kaip 10 kv. km.

Draudžiama naudoti trąšas pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose ir genetiniuose draustiniuose.

Draudžiama naudoti trąšas telmologiniuose draustiniuose, išskyrus jų naudojimą dirbamoje žemėje.

Tręšimo organinėmis trąšomis reikalavimai:

  • Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) negali viršyti 170 kg/ha.
  • Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias pavasario ir (ar) rudens hidrometeorologines sąlygas, yra nustatyta kitaip. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.
  • Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Išimtis taikoma kukurūzų pasėliams tręšti, jei srutos ir skystasis mėšlas paskleidžiami srutvežiu su žarniniais skleistuvais. Tokiu atveju draudimo laikotarpis – nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
  • Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.
  • Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
  • Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 val. (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).
  • Skystasis mėšlas ir srutos iki tręšiamo lauko gali būti transportuojamos sandariais vamzdynais.
  • Pievoje srutos paskleidžiamos naudojant prikabinamąją žarną, prikabinamąją pavažą, negiliai ar giliai įpurškiant.
  • Mėšlui ir srutoms paskleisti naudojama specialiai tam skirta technika turi būti techniškai tvarkinga ir saugi.
  • Tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis, turi būti naudojamos tik ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos.
    Visais atvejais draudžiama tręšti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus tręšiant laukus mėšlu ir srutomis gresia baudos. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.

WEb-pav3

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Patirtis: diegiama No-till technologija, įrengiami bandymai ir nebijoma klysti
IKMIS 2020 ruduo. Pasėlių stebėjimas – situacija Šilutės rajone

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

230x350

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos