Kviečiame mokytis ir nuotoliniu būdu sistemoje IKMIS (https://www.ikmis.lt/).

STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Ekologiniai ūkiai – ant permainų slenksčio

Ekologiniai ūkiai – ant permainų slenksčio

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2020-11-19

© LŽŪKT nuotr.

Europos Sąjungoje (ES), kaip ir kitose pasaulio valstybėse ar jų bendrijose, didėja kokybiško, sveiko – nechemizuotai užauginto ir pagaminto – maisto poreikis. Tad svarbu sudaryti sąlygas, kad jo daugėtų, kartu gerėtų gyventojų sveikata, mažėtų dirvožemio, visos gamtos tarša. To siekdamos, ES aukščiausios valdžios institucijos parengė ir patvirtino naująjį ekologinės gamybos reglamentą. Jis ES valstybėse narėse, taigi ir Lietuvoje, bus taikomas nuo 2022 m. pradžios.

Vilčių nemažai

Sertifikavimo funkcijas vykdančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2019 m. Lietuvoje sertifikuotas 2 731 ekologinės gamybos ūkio subjektas. Bendras sertifikuotas plotas buvo 246 631,68 ha, tai sudarė 8,4 proc. nuo viso pernai šalyje deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto.

Web-pav1„Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė vylėsi, jog naujos ekologinės gamybos taisyklės paspartins ekologinio ūkininkavimo plėtrą ir ekologiškų maisto produktų gamybos didėjimą mūsų šalyje. Tačiau, kad taip nutiktų, būtini ir tam tikri mūsų šalies centrinės valdžios sprendimai ir kitos aplinkybės.

„Pagrindinė Lietuvos ekologinio sektoriaus problema – ekologiškų maisto produktų žaliavos gamyba ir perdirbimas nutolę vienas nuo kito ir vartotoją pasiekia nepakankamas galutinių ekologiškų produktų asortimentas. Reikia, kad visos grandys nuo lauko iki stalo dirbtų kaip viena sistema ir būtų susitelkiama ties užaugintos žaliavos perdirbimu – ne tik ties žaliavos gamyba. Kita problema – pastarųjų metų ekologinių ūkių plėtros priemonių finansavimo politika, kai nebuvo suteikta galimybių naujiems ūkiams arba plotams gauti finansavimą“, – teigė „Ekoagros“ vadovė, dar paminėdama mokymų ir konsultacijų svarbą. Ūkininkaujant ekologiškai reikia nuolat tobulėti ir naujas žinias pritaikyti praktikoje. Tam reikalinga specializuota ekologinio ūkininkavimo konsultavimo sistema.

Taisyklės paseno

Kodėl reikėjo keisti ES ekologinės gamybos reglamentą? V. Lukšienė aiškino, jog dabartines taisykles reikėjo atnaujinti, kad jos atspindėtų esminius pokyčius, įvykusius ES ekologiniame sektoriuje per pastaruosius dešimtmečius.

„Ekologiški produktai nebėra nišiniai, kaip tada, kai pirmą kartą buvo parengtos dabar galiojančios taisyklės. Ekologinis sektorius – vienas iš dinamiškiausių ES žemės ūkio sektorių. Tačiau dėl šiuo metu galiojančių taisyklių jis nepakankamai saugus. Paprastesnis, labiau suderintas naujojo reglamento požiūris turėtų garantuoti spartesnį ekologinio sektoriaus augimą“, – vylėsi „Ekoagros“ direktorė.

Web-pav2Šios įstaigos kokybės vadovas Tomas Demikis priminė, jog dabartinis ES ekologinės gamybos reglamentas taikomas jau 12 metų – nuo 2009-ųjų.

„ES žemės ūkis vystosi labai dinamiškai, vis daugiau dėmesio skiriama žalesniam ir tausiam ūkininkavimui, klimato kaitos mažinimui. Atsižvelgus į tai, buvo būtina peržiūrėti ir ekologinio ūkininkavimo reikalavimus. Peržiūros procesas tęsėsi kelerius metus, į jį įsitraukė ir ES šalys narės, ir ekspertų grupės“, – aiškino T. Demikis.

Naujas ES ekologinės gamybos reglamentas buvo patvirtintas 2018 m. Jis turėjo įsigalioti nuo 2021 m. sausio 1 d., o jį papildantys teisės aktai turėjo būti priimti per 2020 m. Deja, pasaulinė pandemija pakišo koją ir šioje srityje. Todėl Europos Komisija (EK) pasiūlė naują ES ekologinės gamybos reglamentą taikyti vėliau – nuo 2022 m. sausio 1 d.

Kas keisis?

„Naujos taisyklės atspindės kintantį šio sparčiai augančio sektoriaus pobūdį ir sieks užtikrinti sąžiningą konkurenciją ūkininkams, kartu užkertant kelią sukčiavimui ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą“, – apibendrino T. Demikis.

Laukia dideli darbai

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jai pavaldi „Ekoagros“ ruošiasi pereiti prie naujojo ES ekologinio gamybos reglamento taikymo. Pasak „Ekoagros“ vadovės V. Lukšienės, ekologinės gamybos reglamentas – sudėtingas teisės aktas, nes apima visą žemės ūkio ir maisto produktų gamybos grandinę, jos kontrolę ir prekybą: pirminę gamybą (augalų, grybų, gyvulių, akvakultūros ir dumblių), maisto ir pašarų gamybą, ženklinimą, ekologinės kontrolės sistemą, tarptautinės ekologiškų produktų prekybos taisykles. Jis taip pat susijęs su kitais žemės ūkio ir maisto sektoriaus ES reglamentais – augalų apsaugos produktų, trąšų, maisto priedų ir daugeliu kitų.

„Prieš pradedant taikyti naujojo reglamento sertifikavimo ir kontrolės nuostatas, „Ekoagros“ laukia dideli naujojo reglamento adaptavimo darbai – kurti darbo grupes, keisti IT sistemas, praktiškai adaptuoti dabar galiojančias procedūras, tvarkas, instrukcijas, naujai akredituotis pagal standartą. Laukia ir nuolatinis komunikavimas apie pokyčius. Tam prireiks papildomų žmogiškųjų išteklių, laiko ir kompetencijų, taip pat ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo, kuriame bus reikšmingas kiekvieno dalyvio vaidmuo“, – teigė „Ekoagros“ direktorė.

Ne visi aktai priimti

Pasak V. Lukšienės, „Ekoagros“ dar laukia dalies detalių ES taisyklių. Mat teisės aktai, kurie nustato kontrolės reikalavimus, dar nėra priimti ir iš viso paketo atkeliaus paskutiniai.

„Prie besikeičiančių taisyklių ir teisinio reguliavimo teks prisitaikyti visiems – ir ūkininkams, juk jie turės įgyvendinti naujuosius reikalavimus, ir ŽŪM – jai reikės perkurti visą kontrolės sistemą, paskirstant funkcijas institucijoms, sukuriant atitinkamas duomenų bazes ir atnaujinant nacionalines taisykles. Siekiant to, žemės ūkio ministro įsakymu jau suformuota darbo grupė. Jos sklandų darbą sunkina pandemija, bet šie trikdžiai, tikėtina, neužsitęs“, – sakė „Ekoagros“ kokybės vadovas T. Demikis.

Web-pav4Tikisi, kad bus geriau

„Įsigaliojus naujajam reglamentui, tikimės dirbti, kaip dirba visos Europos ūkininkai – be gausybės perteklinių lietuviškų taisyklių“, – teigė ekologinio ūkio savininkas Almantas Liorentas iš Biržų r.

To paties tikisi ir ekologiškai ūkininkaujantis Valentinas Genys iš Ukmergės r. Jis nelogiška pertekline nacionaline prievole vadina dabartinį reikalavimą kas penkerius metus sėti dobilus. Esą tai pažeidžia sėjomainos sudarymo metodiką. Taip pat peikia lietuvišką reikalavimą išmokas diferencijuoti atsižvelgiant į auginamas kultūras. Pasak jo, išmokos turėtų būti vienodos už hektarą, nepaisant, kas jame ekologiškai auginama.

„Tikimės, kad naujieji ES teisės aktai bus detalesni, kaip žada EK, ir jų adaptavimas Lietuvos sąlygomis bus sėkmingas. Nacionalinės taisyklės turėtų būti pagrindinio teisės akto aiškinamojo pobūdžio ir pritaikytos vietinės gamybos sąlygoms“, – vylėsi „Ekoagros“ vadovė V. Lukšienė.

Web-pav3-1Komentaras

ŽŪM, atsižvelgdama, kad netolimoje perspektyvoje bus pradėtas taikyti naujasis ES ekologinio žemės ūkio reglamentas, sudarė specialią ekspertų darbo grupę. Joje diskutuoja apie svarbiausius pokyčius reglamentuojant teisę bei ieško geriausių priimtinų sprendinių Lietuvos ekologinės gamybos ūkio sektoriui. Norint vertinti visą galimą naujojo reglamento poveikį ir geriausius prisitaikymo modelius sektoriui, dar trūksta EK priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų.

ES reglamentu patvirtintų sprendinių Lietuva jau negali pakeisti. Tačiau ji turi parengti reikalingus nacionalinius teisės aktus jam įgyvendinti. Be to, turi būti sukuriami ir reikiami įrankiai teisės aktams įgyvendinti.

Pavyzdžiui, per pastaruosius darbo grupės susitikimus diskutuota, kaip turėtų funkcionuoti ekologiškų sėklų duomenų bazė, kad sektorių būtų lengviau administruoti. Naujasis ES reglamentas nesukels esminių trikdžių ekologinio ūkininkavimo plėtrai Lietuvoje. Kai kurios nuostatos – lengvinančio pobūdžio. Sektoriaus plėtra priklausys nuo ekologiškų produktų vartojimo pokyčių, paramos priemonių bei visuomenės požiūrio į intensyvias ūkininkavimo sistemas. Lietuva siektų, kad 2030 m. ekologinės gamybos plotai šalyje būtų dvigubai didesni nei dabar.

„Ūkininko patarėjo“ korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ, redakcijos nuotraukos

Web-UP200px




NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

darbu sauga-2

pasaru-tyrimo-baneris

nuotoliniai mokymai_1

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos