Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Ūkininko likimo posūkiai: mokytojo duona ir tarnystė priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje

Ūkininko likimo posūkiai: mokytojo duona ir tarnystė priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2020-12-02

© LŽŪKT nuotr.

 

Jurbarkiškis Nerijus Blažys (nuotr.) dirbo kūno kultūros mokytoju, tarnavo rajono priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, tačiau prieš 6-erius metus, pasitaręs su artimaisiais, nutarė pradėti ūkininkauti – užsodino keletą hektarų juodaisiais serbentais. Dabar prižiūrimi plotai siekia per 41 ha: auginamos ir kitos uogos, vaisiai, daržovės. O prieš metus įrengtoje gamykloje spaudžiamos ne tik sultys: gaminamos natūralios vaisių ir daržovių tyrelės, uogienės, saldainiai, džiovinami pomidorai, iš išspaudų kuriamos vitaminų ir ląstelienos pilnos arbatos ir konditerijoje bei namuose patiekalams praturtinti naudojami daržovių milteliai. Šiuo metu galima įsigyti per 30 -ties pavadinimų gaminių. Ir tai ne pabaiga – Nerijus pilnas idėjų ir ambicingų projektų.

Prieš gerą dešimtmetį apie ūkininkavimą Nerijus negalvojo. Baigęs tuometinę Kūno kultūros akademiją ne vienus metus dirbo su vaikais, įsteigė sporto klubą. Likimo vingiai vėliau pasuko į Jurbarko rajono priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurioje dirbo ir nemažai ūkininkų. Štai tuomet, besikalbėdamas su kolegomis, Nerijus ir pradėjo gvildenti ūkininkavimo idėją – auginti uogas, juolab rajone tokių ūkių nedaug. Bendraminčiai ir patarė kreiptis į Konsultavimo tarnybos Jurbarko r. biuro konsultantus. „Sako, kreipkis: konsultantai patars ir padės apsispręsti. Jei patiks, pasirašysi sutartį, o konsultantai viską prižiūrės. Taip ir draugaujame iki šiol. Visus projektus, pradedant jaunojo ūkininko įsikūrimo, baigiant parama ūkiui modernizuoti, parengė konsultantai, naudojuosi parama konsultavimo paslaugomis įsigyti. Biure tvarkoma ir buhalterinė apskaita, konsultantai paima dirvožemio ėminius, parengia tręšimo planus. Naudojuosi įvairiomis programėlėmis. Stengiamės pasinaudoti viskuo, ką galime pritaikyti ūkyje“, – bendradarbiavimu su konsultantais džiaugiasi Nerijus.

Sunkiausia, pasak Nerijaus, buvo įsigyti žemės. Gerai, kad tėtis nuosavoje žemėje jau ne vienus metus turi vairavimo mokyklą ir šaudyklą, tad pirmiausia ir pradėta kalbėtis su kaimyninių žemių savininkais. Tėvai Nerijui padėjo įsigyti ir pirmuosius 7 ha, nusipirkti juodųjų serbentų sodinukų. Pagal jaunojo ūkininko paramą įsigijo taip reikalingos uogynams technikos: traktorių ir kombainą.

 serbentai_vidus

Šiandien 41 ha plote auginami 6 veislių juodieji ir raudonieji serbentai, skirti įvairiam perdirbimui (sultims, uogienei, serbentams šaldyti ir džiovinti), 6 veislių braškės, šaltalankiai, sode noksta obuoliai ir daržovės (česnakai, bulvės, moliūgai, burokėliai, pomidorai). Planuose – dirbamus plotus išplėsti iki 100 ha

Tiesa, ūkio laukuose sirpsta ir per  20  veislių vynuogių. O kur natūralios sultys, ten ir puiki proga pasigaminti vyno. N. Blažys taip pat jau išbandė šią sritį. Bandymai pavyko – ūkininkas priimtas į Lietuvos vyndarių asociaciją.

Problema virto verslo idėja

Nerijus pasakoja, kad buvo metas, kai reikėjo apsispręsti dėl veiklos tęstinumo. Daug kas iš serbentynų turėtojų atsisakė veiklos, nes uogų kainos krito, serbentus rovė lauk. Tačiau norėdamas pasiekti savo tikslą, jis plotus didino. Ūkininkas pamena, kad daug kas pirštu ties smilkiniu sukiojo... O štai dabar ūkio veikla plečiama – einama perdirbimo link. Juolab, kad turint galutinį produktą ir jo pardavimo kaina didesnė.

Nerijus pasakoja, kad vienas lietingas liepos mėnuo iš esmės praplėtė jo ūkininkavimo kryptį. Tuomet nuo lietaus permirkusių uogų net teikiančios šaldymo paslaugas įmonės nepriėmė ir patarė geriau iš tokių uogų spausti sultis. O kur? Juk liepa, o obuolių spaudyklos atsidaro tik rugsėjį. „Dilema: mesti uogas lauk ar bandyti kažką dar išspausti? Buvo didelis šokas, – pamena jurbarkiškis. –  Skambinau į visas vietines spaudyklas. Tik venoje vietoje sutiko padėti: per parą paruošė spaudimo įrangą. Sumokėjęs už 10 t nemenką sumą pagalvojau: o jei reikės išspausti 100 t?“

Taip ir gimė idėja iš ūkyje auginamų uogų spausti sultis patiems. Be to, planuose jau buvo mintis plėsti auginamų uogų asortimentą, įsigyti ar pasisodinti sodą.

Su LŽŪKT konsultantų pagalba pasinaudojęs parama ūkiui modernizuoti, Nerijus įsigijo mobilią austrų gamybos uogų, vaisių ir daržovių sulčių spaudyklą. Ją galima nutempti į bet kokią vietą, prijungti elektrą, vandens ir nuotekų sistemas ir dirbti. Kol tokio poreikio nėra, spaudykla pastatyta ūkio patalpose. Spaudykloje naudojamas juostinis presas, todėl galima išspausti daugiau sulčių, jos būna tirštesnės, lieka daugiau ląstelienos ir vitaminų. O tai, pasak Nerijaus, garantuoja puikią sulčių kokybę. Tik prieš vartojant jas reikia gerai suplakti, nes ląsteliena nugula taros apačioje.

spaudykloje_vidus

Per valandą spaudykloje išspaudžiama 300500 kg vaisių, uogų ar daržovių, o dirbant 8 val. apdirbamos 45 tonos. Spaudimo stiprumas reguliuojamas priklausomai, kokių sulčių norima: skaidrių ar daugiau su ląsteliena. Per sezoną ūkyje priskinama apie 100 t uogų, o skaičiuojant vaisius ir daržoves, per sezoną susidaro 200300 t

Dar kartą pasinaudojant parama ūkiui modernizuoti planuojama įsigyti ir reikalingos šaldymo įrangos.

Produkcija supilstoma į kliento pageidaujamą tarą

Obuolių, juodųjų serbentų, pomidorų, svarainių, šilauogių ir maišytos sultys parduodamos įvairiose talpose: populiariosios – 3 ir 5 l maišeliuose, greitam naudojimui – 0,75 l stikliniuose buteliuose, egzotiškesnės – 300 ml buteliukuose. Galima įsigyti ir sulčių, tyrelių, džemų, uogienių, supilstytų į 200 l maišus statinėse bei į plastikinius kibirus. Žodžiu, pagal kliento pageidavimus ir norus.

dezese_vidus

Visos pakuotės – sertifikuotos, atitinka higienos reikalavimus

„Rekomenduojame maišelius laikyti dėžutėse, kad graužikai nepažeistų įpakavimo ir sultys nesugestų“, – sako Nerijus. Sultys pasterizuojamos iki 80 oC ir nepraimtos gali būti laikomos iki 2 metų, temperatūra neturėtų siekti 20 °C. Atidarytą sulčių pakuotę rekomenduojama suvartoti per 14 dienų, bet sultys negenda ir ilgiau. Teisingai laikomos, kai kranelis būna apsemtas, sultys atidarytos šviežios išlieka ilgai: juodųjų serbentų, laikomos šaldytuve, – net iki 4 mėnesių.

Pasak Nerijaus, klientai gali atsivežti ir savo tarą, tik būtinai naują ir pasterizuotą, kad viskas būtų kokybiškai ir produktas ilgiau laikytųsi. 

Asortimentas stebina ir vis gausėja

asortimentas_vidus

Atvykus į ūkį ir elektroninėje ūkio parduotuvėje uogusultys.lt galima įsigyti per 30 -ties pavadinimų gaminių

Klientai jau pamėgo natūralias uogienes ir tyres, saldainius-džiovinukus (vaisių ir daržovių džiovintas juosteles). Parduodamos ir iš išspaudų pagamintos vitaminų ir ląstelienos pilnos arbatos ir konditerijoje bei namuose patiekalams praturtinti naudojami daržovių milteliai. Smaližiams siūlomi sirupai.

Įsigytoje džiovyklėje per 12 paras galima išdžiovinti 300 kg vaisių, uogų ir daržovių. „Jau bandėme džiovinti pomidorus. Labai skanu“, – tikina ūkio šeimininkas. Produkcija sudedama į hermetiškas pakuotes, todėl gali ilgai stovėti.

Idėjų nestokojantis Nerijus pasakoja, kad jau įsigyta malimo mašina pastai gaminti, pvz. grybų ar česnakų. Pasta tiks ir mėsai marinuoti. Kadangi daromos daržovių tyrelės, jas galima išdžiovinti, o pirkėjas, į paruoštus miltelius įsidėjęs norimų prieskonių ir užpylęs vandeniu, pasiruoštų, pvz. moliūgų sriubos. „Klientai neturi laiko kada prieskoniuoti. Jiems reikia paruošti iš karto vartoti tinkantį produktą. Konservavimui naudojame natūralius produktus, prieskonius, be jokių E. Įsidėti norimų prieskonių papildomai visada gali, o štai išimti – nelabai“, – naujas idėjas gvildena Nerijus.

Suprantama, kokybiškų produktų ir kaina didesnė. Tačiau Nerijus džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau pirkėjų, kurie vertina ir gali įsigyti natūraliai užaugintų ir pagamintų produktų. 

„Labai esame dėkingi klientams, kurie grįžta ir pasako savo nuomonę apie mūsų produkciją, pasidalija potyriais. Stengiamės įgyvendinti kiekvieno kliento norą. Jis visada teisus, taip ir tobulėjame“, – kalba Nerijus.

Planuojama produkciją pristatyti ir kitose šalyse organizuojamose parodose, mugėse. Tiesa, planuose yra ir dar vienas ambicingas projektas – maisto papildų gamyba. Darbai jau juda numatyta linkme.

Kūrybinis procesas vyksta namų virtuvėje

Paklaustas, kaip atranda geriausius skonius, Nerijus šypsosi ir sako, kas skonius atrasti padeda žmona Inga – juk kiekvieną naują produktą reikia išbandyti savo virtuvėje. Puikūs pagalbininkai ir vaikai: jei jiems patinka, tai greičiausiai tiks ir kitiems vaikams ir ne tik. O jei jau vaikai nevalgo, kažkas negerai.

„Iš pradžių darbai vyksta rankiniu būdu ir bandymų keliu. Jei rankinis darbas pasiteisina, produktas reikalingas, tuomet investuojame, procesus automatizuojame ir didiname apyvartą. Žinoma, pačių surastas kelias yra brangus, kaip ir informacija, tačiau žmogus jau toks: krenta ir vėl kyla. Svarbu nesustoti pusiaukelėje“,  – įsitikinęs Nerijus.

Ūkininkas informacijos ieško visur: tariasi su mokslininkais, maisto technologais, patirtimi dalijasi su bendraminčiais, informacijos ieško internete, pastebėjimų išsako ir klientai.

Darbymečiu jurbarkiškis samdosi darbuotojų. Norėdamas juos išlaikyti, ir turi, kaip jis pats sako, nuolat galvoti  į priekį, domėtis, konsultuotis ir veikti. 

Produktai turi Nacionalinės kokybės produkto ženklą

Ūkyje auginami vaisiai, uogos ir daržovės turi Nacionalinės kokybės produkto (NKP) ženklą. Pagal šią programą auginimo procesas išsiskiria natūralumu, maistingumu, tausojama aplinka, minimaliai tręšiama. Dabar ruošiami dokumentai gauti NPK sertifikatą ir perdirbtai produkcijai. „Kai turėsime sertifikatą perdirbimui, tuomet galėsime į mokyklas ar darželius papildomai tiekti dar daugiau kokybiškų produktų. Mūsų sultys – nesaldintos, neskiestos, visiškai natūralios. Siekiame savo rankose turėti visą gamybą – nuo lauko iki stalo, todėl atsakome už kiekvieną žingsnį ir produkto kokybę“, – tikina ūkininkas.

Ūkyje reguliariai tiriamas dirvožemis, atliekami kiti tyrimai, pvz. lapų, vaisiuose tiriamas švino kiekis. Tręšimo planus rengia Konsultavimo tarnyba, bendradarbiaujama su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkais. Beje, už trumpos maisto grandinės sukūrimą, kai produktai iš vienų rankų patenka iš lauko ant stalo, N. Blažio ūkis šiemet gavo europarlamentaro Broniaus Ropės padėką.

„Turi patikti tai, ką darai. Turi tuo gyventi. Jei darbas ne prie širdies, tai geriau jo visai nepradėti. O jei jau pradėjai, tai nesustok pusiaukelėje. Juk investuoji savo laiką ir pinigus. Esu patenkintas tuo, ką darau. Žinoma, būna visko: nuo galvojimo bemiegės naktys ir gamta nelepina, tačiau gana stipriai žengiame pirmyn“, – optimistiškai pokalbį baigia Nerijus Blažys.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

AgS LT 230x350

BANERIS 2

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS