Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > VERTA ŽINOTI > Konkurencija biodegalų rinkoje išliks didelė

Konkurencija biodegalų rinkoje išliks didelė

LŽŪKT informacija






2020-12-07

 

Panaikinus valstybės paramą degalams iš alyvpalmių aliejaus ir jo šalutinių produktų aliejaus, konkurencija Lietuvoje biodegalų rinkoje išliks didelė. Šią poziciją išreiškė Biodegalų asociacijos atstovai praeitą savaitę susitikę su Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistais, rašoma Biodegalų asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Susitikime, kurį iniciavo Biodegalų asociacija, STT specialistams buvo pristatyta Lietuvos biodegalų rinkos situacija ir konkurencinė aplinka. STT dėmesio sulaukė Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymo projektas, kuriame numatoma riboti alyvpalmių aliejų ir iš jų šaltinių gautus produktus ir (ar) jų atliekas biodegalų gamyboje. STT atstovus domino, ar šios nuostatos įgyvendinimas neapribos konkurencijos biodegalų sektoriuje.

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, projekte nustatytas reguliavimas neribotų sąžiningos konkurencijos laisvės. Įstatymo pakeitimu ir toliau būtų galima naudoti ar parduoti alyvpalmių aliejus ar jų šalutinius produktus, tik jie nebūtų  klasifikuojami kaip biodegalai.

Susitikimo metu pabrėžta, kad Lietuvoje iš alyvapalmių aliejaus ir jo produktų pagamintų degalų kiekis yra santykinai nedidelis (20 proc. visų biodegalų), todėl ribojimai neturėtų reikšmingo poveikio konkurencijai. Akivaizdu, kad ES rinkoje veikiantys biodegalų gamintojai, per metus pagaminantys 22 mln. tonų biodyzelino, gali nesunkiai patekinti Lietuvos poreikį (mūsų šalyje per metus suvartojamą 100 tūkst tonų biodyzelino).

Biodegalų asociacijos prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos biodyzelino rinka yra konkurencinga, nes Lietuvoje veikia dvi biodyzelino gamybos bendrovės UAB „Mestilla“ ir UAB „Rapsoila“, o taip pat mažesnės rapsų aliejaus spaudyklos. Lietuvos grūdų rinka yra pajėgi pilnai pakeisti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose.

Be to, Lietuvos rinka yra atvira produkcijai iš gretimų valstybių – Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir visos ES. Įstatymo projekto įgyvendinimas neturėtų įtakos biodegalų kainai, nes ji nustatoma tarptautiniame lygmenyje – pagal „Platts“ biržos kainą.

„Lietuvos biodegalų gamintojai rinkoje neturi jokių išskirtinių sąlygų. „Orlen Lietuva“ biodegalų pirkimą vykdo Lenkijoje visoms Baltijos šalims, o skelbiamuose konkursuose dalyvauja apie 15-20 tiekėjų, tad vienodomis sąlygomis konkuruojame su Latvijos, Lenkijos Baltarusijos ar Ukrainos gamintojais. Mūsų skaičiavimais, Lietuvos gamintojai užima 20–30 proc. rinkos“, - pabrėžė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Alyvapalmių aliejaus ir jo šalutinių produktų ribojimą degaluose numatančiam įstatymo projektui dar vasarą pritarė Vyriausybė ir Aplinkos ministerija. Palaikymą išreiškė 14 Lietuvos organizacijų, kurios bendrai atstovauja daugiau nei tūkstantį narių – tai nevyriausybiniai aplinkosaugos judėjimai, Lietuvos ūkininkus ir žemės ūkio bendrovės, vietos verslo įmonės. Pritarimo sulaukta ir iš tarptautinės „Greenpeace“ organizacijos.

Dėl palmių aliejaus naudojimo naikinami atogrąžų miškai, tad vis daugiau Europos valstybių sekdamos Žaliuoju kursu apsisprendė riboti palmių aliejaus naudojimą biodegalams. Pirmosios ribojimus įvedė Prancūzija ir Norvegija, artimiausiu metu tai rengiasi padaryti Danija, Italija, Vokietija.

Biodegalų asociacijos pranešimas žiniasklaidai






baneris-i-agro

darbu sauga-2

pasaru-tyrimo-baneris

nuotoliniai mokymai_1

GZPK BANERIS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/