STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Žalienų priežiūros darbai pavasarį

Žalienų priežiūros darbai pavasarį

LŽŪKT informacija






2012-04-16

 

Žalienos – daugiametės žolės, augančios kultūrinėse pievose ir ganyklose. Nuo kitų kultūrų skiriasi tuo, kad kartą pasėtos auga ir duoda derlių ne vienus, bet kelerius metus, o kai kurios – keliolika ir daugiau metų. Kai vidutinė paros temperatūra 3–5 °C išsilaiko kelias dienas, žalienos pradeda vegetuoti. Jų vegetacija baigiasi tik vėlai rudenį. Pavasariui įsibėgėjus, reikėtų nepamiršti atlikti svarbiausių darbų.

Pasėlių priežiūros darbai

Natūraliai žalienos auga bendrijomis, todėl specialiai galvijams ganyti ir šienauti žolės sėjamos mišiniais, o darbai atliekami atsižvelgiant į viso mišinio biologiją. Žalienos šalnų, ypač lietuviškos veislės, nebijo. Stipresni atšalimai anksti pavasarį gali nušaldyti tik jau sužėlusius šunažolės lapelius, bet ir jautresnė tik ta, kuri auga žemesnėje vietoje, pavyzdžiui, pakalnėje ar paupyje.

Kiekvieną pavasarį, atsižvelgiant į turimą techniką, reikėtų pasirinkti ir žalienų dirbimo būdą. Akėjimu sulyginami kurmiarausiai, išsklaidomi organinių trąšų likučiai ir įleidžiama oro į dirvožemį. Galima sakyti, jog akėjimas – lyg tręšimas, nes suintensyvėja mineralizacija ir suaktyvėja mikroorganizmų veikla.

Kurmiarausius taip pat galima sulyginti ir voluojant. Pasirinkus šį būdą, išsklaidomi trąšų likučiais, tačiau efektas ne toks akivaizdus. Jei naudojami kombinuotieji volai (pvz.: lyginimo lenta ir spyruoklinės akėčios), augalai paskatinami krūmytis, iššukuojamos samanos ir sena žolė. Verta žinoti – jei bus naudojamos ir mineralinės trąšos, jomis patręšti reikėtų prieš volavimą. Be to, jei šalnos iškilnojo žalienas, vertėtų jas patręšti azotinėmis trąšomis ir privoluoti.

Nepamiršti patikrinti, ar nėra susitelkusio vandens. Jį reikėtų nuleisti.

Žalienų tręšimas

Jei žolė auginama šienui, jai vidutiniškai reikia 60–80 kg/ha azoto. Patręšus daugiau, žalioji masė bus minkštesnė ir sultingesnė, ją bus sunku išdžiovinti. Auginant silosui, pusę azoto trąšų normos galima panaudoti anksčiau, kitą pusę – ne vėliau kaip likus 6 sav. iki numatomos pjūties dienos.

Jei ganymui norite sulaukti ankstyvos žolės, tuomet azotu tręšti būtina. Pavasarinis tręšimas gegužę–birželį skatina žolių augimą, vėliau jis sulėtėja. Nusprendus, kada tręšti (apytiksliai nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio), reikėtų atkreipti dėmesį į oro sąlygas ir temperatūrą. Jei patręšiama per anksti, azotas gali išsiplauti į gruntinius vandenis. Jei per vėlai, gali sulėtėti įprastas žolių augimas. Renkantis laiką, reikėtų atkreipti dėmesį ir į dirvožemį. Nepatartina tręšti labai drėgnų ir dar pašalusių dirvų.

Pievoms ir ganyklos labai gera trąša – srutos. Jas galima naudoti tiek pavasarį, tiek rudenį, tiek po pirmojo nuganymo ar šienavimo išlaistant 15–20 t/ha. Srutose gausu azoto ir kalio, bet trūksta fosforo, todėl reikėtų pridėti mineralinių trąšų.

Primename, jog tręšiant organinėmis trąšomis reikia laikytis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (pagal LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. D1-735/3D-70). Jame nurodoma, jog draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

Jei žalienos nenaudojamos pašarui, jų tręšti nereikia, bet visais kitais atvejais 1–2 kartus per metus žalienas nupjauti išplaukėjus varpinėms žolėms, po to jas paskleidžiant ar išvežant.

Šienavimas ir ganymas

Gyvulininkystės ūkiuose beveik visą žemę užima žalienos. Jos paprastai vieną kartą šienaujamos, o tada 3–5 kartus nuganomos. Žalienos, nutolusios nuo fermų, dažniausiai tik šienaujamos iki 3 kartų Lietuvos pietuose, kitur – iki dviejų kartų per sezoną. Pavasario pradžioje, kuomet žalienos sparčiai auga, jas reikėtų nuganyti. Kai žolė auga lėčiau, ganyti neintensyviai, kad dirva būtų kuo mažiau suslegiama. Ypač drėgnu oru galvijams nereikėtų leisti trypti žalienų, neslėgti jų traktoriais ar kita technika. Tuomet dirvą reikėtų purenti akėčiomis, atlikti antrinio drenavimo darbus.

Žalienas reikia nušienauti laiku. Geriausia, kai vyraujančios žolės pradeda žydėti. Tuomet skatinamas augalų krūmijimasis ir kovojama su piktžolėmis. Žalienos efektyviausiai naudojamos, kai pavasarį dalis nuganoma, dalis nupjaunama žolei pasiekus plaukėjimo–butonizacijos tarpsnį. Iš tuo metu nupjautos žolės ruošiami pašarai žiemai. Produktyviuose laukuose pavasarį 60–70 proc. ploto nupjaunama žiemos pašarams gaminti. Vėliau, antroje pusėje, ganoma visame plote. Nustatyta, jog tokiu būdu naudojant žalienas žolynas yra našesnis, tankesnis, sukaupia daugiau maisto medžiagų, mažiau piktžolių.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos