STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Tręškime atsakingai

Tręškime atsakingai

Dovilė Jakelaitienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė






2012-04-12

 

Žemės ūkio politika įpareigoja žemdirbius skirti didesnį dėmesį aplinkos apsaugai, bioįvairovei išsaugoti. Kaip tai padaryti nepatiriant kultūrinių augalų derliaus nuostolių ir išlaikant dirvožemio derlingumą?

Tręšimas – viena iš pagrindinių agrotechnikospriemonių, nuo kurio priklauso dirvožemio našumas, maisto medžiagų balansas dirvoje, kultūrinių augalų derlingumas. Žinome, kad su derliumi iš dirvožemio paimtas maisto medžiagas reikėtų grąžinti organinių bei mineralinių trąšų pavidalu, stengiantis apsaugoti dirvą nuo degradacijos ir išlaikyti dirvožemio derlingumą.

Šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis laukus tręšti galime ne tik organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, bet ir biologiškai skaidžiomis atliekomis, nuotekų dumblu. Norintys laukus tręšti netradicinėmis trąšomis, turi žinoti daug informacijos apie jų naudojimą ir keliamus reikalavimus.

Darbų planavimas

Vienas svarbiausių reikalavimų tręšiant laukus biologiškai skaidžiomis medžiagomis ir nuotekų dumblu – tai visiems žemės ūkio veiklos subjektams privalomi tręšimo planai, taip pat dirvožemio ir tręšimui naudojamų medžiagų tyrimai. Tręšiant organinėmis trąšomis, nuo 2012 m. sausio 1d. tręšimo planai privalomi asmenims, kurie tręšia daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

Tręšimo planas reikalingas ne tik dėl aplinkosaugos reikalavimų – tai yra vienas iš pagrindinių būdų, siekiant trąšas panaudoti efektyviau ir tikslingiau. Racionalios tręšimo normos nauda:

  • didesnis trąšų efektyvumas;
  • mažesnė derliaus savikaina, nepatiriant derliaus nuostolių;
  • nekelia pavojaus aplinkai.

Tikslų tręšimo planą planuojamam derliui išauginti galima parengti tik tada, kai yra padaryti dirvožemio agrocheminiai tyrimai, ištirtas pH, humuso, judriojo fosforo, judriojo kalio kiekiai ir suplanuotas tręšimas, apskaičiavus pagrindinių cheminių elementų (N, P, K) poreikį, kad būsimas derlius būtų geras.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės specialistai turi žinių ir patirties. Rengdami tręšimo planus, jie vadovaujasi moksliniais tyrimais, kurie atitinka visus keliamus aplinkosaugos reikalavimus. Jeigu ūkininkas nori tręšimo planą parengti pats, gali pasinaudoti LŽŪKT sukurta nemokama tręšimo programa „Pasidaryk pats“.

Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, ūkininkams pateikiama daug informacijos apie aplinkosaugos reikalavimus tręšiant organinėmis trąšomis. Žinoma, reikalavimų yra kur kas daugiau. Pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai tręšiant organinėmis trąšomis:

  • tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha;
  • draudžiama mėšlą, srutas skleisti nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės;
  • draudžiama mėšlą, srutas skleisti nuo birželio 15 iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai;
  • skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

Specialios žemės naudojimo sąlygos

Ne visi ūkininkai žino apie tręšimo reikalavimus laukams, kuriems yra taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Svarbiausios specialios žemės naudojimo sąlygos taikomos:

  • paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose;
  • vandens telkinių apsaugos zonose;
  • karstiniame regione.

Tokių laukų tręšimas tiek mineralinėmis, tiek organinėmis trąšomis yra ribotas. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose tręšti apskritai draudžiama. Vandens telkinių apsaugos zonose leidžiama tręšti, hektarui sunaudojant 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos.

Tręšimas karstiniame regione

Karstiniai regionai yra suskirstyti į 4 grupes:

I grupės žemė – 100 ha plote aptinkama nuo 5 iki 20 karstinių smegduobių;

II grupės žemė – 100 ha plote aptinkama nuo 21 iki 50 karstinių smegduobių;

III grupės žemė – 100 ha plote aptinkama nuo 51 iki 80 karstinių smegduobių;

IV grupės žemė – 100 ha plote aptinkama daugiau kaip 80 karstinių smegduobių.

Į karstinį regioną patenka Biržų, Pasvalio, Radviliškio, Panevėžio rajonų vietovės (lentelė).

Tręšimo apribojimai laukams, patenkantiems į karstinį regioną, yra šie:

  • intensyvaus karsto I grupės žemėje: tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha;
  • intensyvaus karsto II grupės žemėje: tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha;
  • intensyvaus karsto III grupės žemėje: tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha;
  • intensyvaus karsto IV grupės žemėje: tręšti galima tik organinėmis trąšomis. Tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo.

Visi šie reikalavimai griežti, bet nereikia išsigąsti, jeigu jūsų dirbami laukai patenka į riboto tręšimo zonas. Tiesiog reikia surasti optimalius ir jums tinkamiausius sprendimus, kurie padėtų konkurencingai ūkininkauti, leistų apsaugoti aplinką nuo taršos ir nesuteiktų pagrindo taikyti administracinių nuobaudų. Ieškodami sprendimų, kaip efektyviai ir pelningai ūkininkauti nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų, visada galite kreiptis į LŽŪKT konsultantus – suteiksime reikiamos informacijos, patarsime ir pasiūlysime patį tinkamiausią sprendimą jūsų ūkinei veiklai.

Karstiniai regionai

*Vietovė bus patikslinta atlikus geologinius tyrimus

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos