STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Maži didieji kmynų priešai

Maži didieji kmynų priešai

Dr. Alfonsas Malinauskas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnysis augalininkystės specialistas






2012-03-21

Žydintis kmynų laukas

 

Maždaug prieš dešimtmetį ūkininkai buvo itin susižavėję kmynų auginimu.  Vieni juos augino pardavimui, kiti – ieškodami sėjomainai naujų augalų. Nors pastaraisiais metais kmynų kainos krito, nereikėtų jų atsisakyti. Kmynai vertingi ir nelepūs žemės ūkio augalai, tačiau juos taip pat reikia laiku apsaugoti nuo mažų didžiųjų priešų.

KmynaiPavasarį  labai svarbu laiku kmynus apsaugoti nuo kmynų erkių.

Klastingiausios ir padarančios daugiausia žalos

Tai kmynų erkutės (Aceria carvi Nal.). Pirmiausia 1994 m. LŽŪU (ASU) kmynų pasėlyje buvo pastebėti jų pažeisti žiedynai, o tik po metų mikroskopu pavyko pamatyti ir pačias erkutes.  Prof. Simonas Pileckis nustatė, kad patelės ilgis yra apie 0,23 mm, o patinėlio – 0,18 mm.

Erkės pažeidžia kmynų lapus ir žiedynus. Suaugusios, čiulpdamos iš lapų ir žiedų maisto medžiagas, sukelia specifines jų deformacijas: lapai garbanojasi, o žiedai darosi tarsi pilnaviduriai, vainiklapiai ištįsta, šakojasi, nusispalvina žalsvai arba rausvai, gali ir pagelsti, tampa panašūs į lapus. Žiedkočiai iš pradžių būna labai trumpi, todėl visas žiedynas panašus į kamuoliuką. Tuo metu atskirose kmynų pasėlio vietose, ypač lomelėse, stiebai atrodo kaip varške apibarstyti. Lenkų mokslininkai tokias žiedynėlių deformacijas dėl jų panašumo į žiedinius kopūstus vadina kalafijoriškumu. Pažeisti žiedai vaisių neišaugina.

Prabunda anksti pavasarį

Erkės žiemoja pirmamečių kmynų lapų skrotelės centre, tarp jaunų (1,5–3 cm ilgio) lapelių. Jos pažeidžia pirmamečius ir antramečius kmynus. Lenkų mokslininkų duomenimis, antramečiuose kmynuose jau kovą arba balandį erkės pradeda aktyviai gyventi. Kai oro temperatūra pakyla iki 10–12 °C, jos deda kiaušinėlius, kuriuos priklijuoja prie lapų gyslų ar kitose augalo įdubose. Patelės gyvena 3–6 savaites ir visą laiką deda kiaušinėlius. Vienos kartos vystymasis užtrunka 2–3 savaites. Per vasarą išauga kelios kartos.

Antramečių kmynų pasėlį reikėtų nupurkšti anksti pavasarį, kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla iki 10–12 °C. Purškimą būtina pakartoti po 10–14 dienų.

Rugpjūtį–rugsėjį galima pastebėti, kad pirmamečių kmynų lapai pradeda savotiškai garbanotis, darosi pūslėti. Vadinasi, įdubose (pūslėse) jau apsigyveno erkės, kurios maitinasi ir dauginasi. Tuo metu reikėtų kmynus nupurkšti preparatais nuo erkių. Pakartoti purškimą po 10–14 dienų.

Erkės labiau plinta pavėsyje, azotu pertręštose vietose, o ypač senuose (trečių metų) kmynų pasėliuose. Jos taip pat puola ir laukinius kmynus. Taigi, jeigu jie auga netoli kultūrinių, erkės labai greitai gali atsirasti ir jūsų kmynų laukuose.

Registruotų  insekticidų nėra

Šiuo metu Lietuvoje nėra registruotų insekticidų nuo kmynų erkių. Prieš keletą metų buvo naudojamas specialus insekticidas Vertimex, tačiau mūsų šalyje dabar jis neregistruotas. Kaip žinia, dėl galimo padidėjusių pesticidų likučių sėklose draudžiama naudoti neregistruotus produktus. Nesilaikant „Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių“ bei kompleksinės paramos reikalavimų, gali būti skiriama administracinė bauda arba mažinamos tiesioginės išmokos. Taigi labai svarbu, kad kuo greičiau Lietuvoje būtų  įteisinti Europos Sąjungos registruoti pesticidai.

Kmynams gali pakenkti spragšių ir šauktukinio dirvinuko lervos. Šie kenkėjai išgraužia kmynų šaknų vidų. Augalai dar prieš žydėjimą pradeda vysti. Tokių augalų derlius menkas. Šiuos kenkėjus naikinti taip pat sudėtinga, nes taip pat nėra registruotų produktų. 

Kaip galime kmynų pasėliams padėti? Kol kas svarbiausia – laikykimės sėjomainos, neauginkime pirmamečių kmynų šalia antramečių pasėlių.

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos