Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Lietuvos agronomų sąjungai 100 metų – „sėja niekada nesibaigia“

Lietuvos agronomų sąjungai 100 metų – „sėja niekada nesibaigia“

LŽŪKT informacija






2021-01-11

 © LŽŪKT nuotr.

Lietuvos agronomų sąjunga (LAS), įkurta 1921 m., šiemet mini veiklos šimtmetį. Numatytas ne vienas šventinis renginys. Pirmasis iš jų sausio 8 d., LAS įkūrimo dieną, nuotoliniu būdu organizuotas atviras LAS valdybos posėdis.

LAS šiandien – 12 aktyvių skyrių rajonuose, agronomai lyderiai, visuomenininkai, kurie darbu ir pavyzdžiu kuria bendrystę tarp 435 narių. Jos gretose 51 Garbės narys ir 9 Lietuvai nusipelnę agronomai. LAS nariai aktyviai deklaruoja agronomų požiūrį ir vertybes žemės ūkio politikos, studijų, mokslo, gamybos, socialiniais ir etiniais klausimais, dalyvauja Baltijos jūros šalių agronomų sąjungos veikloje, kongresuose, tarptautinėje Europos agronomų sąjungų asociacijų veikloje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius, LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis, prisimindamas sąjungos gyvavimo istoriją ir apibendrindamas šiandienines aktualijas, citavo vieno iš agronomų žodžius – „sėja niekada nesibaigia“. Iš tiesų agronomijos istorija vystėsi ir vystosi drauge su Lietuvos istorija.

„Bendrystė, gebėjimas dirbti visuomenės labui, susitelkimas padėjo atkurti LAS. Dar didesni iššūkiai laukia ateity. Paryžiaus susitarimas klimato klausimais, žaliasis kursas neabejotinai turės įtakos agronomo darbui, tad jo mintys kaip niekad reikalingos. Todėl reikia ieškoti naujų veiklos būdų, aktyviai teikti siūlymus klimato kaitos, ribotų išteklių, žiedinės ekonomikos, žaliojo kurso įgyvendinimo klausimais“, – sakė Edvardas Makelis. Pasak jo, LAS nariams reikia dalyvauti ir tarptautinėje veikloje. Labiau plėtoti ryšius su Baltijos šalių agronomais sprendžiant klimato kaitos klausimus.

Edvardas Makelis akcentavo agronomijos studijų ir tinkamo specialistų parengimo svarbą. Jis sakė, kad LAS pozicija yra aiški – Žemės ūkio akademija ir Agronomijos fakultetas joje turi išlikti.

Posėdyje dalyvavęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas profesorius Viktoras Pranckietis sakė, kad šimtmetis – labai svarbus įvykis agronomams, atstovaujantiems savo profesijai įvairiose srityse. „Mes visi, dirbdami skirtingą darbą, nesibodime savo profesijos. Mus vienija žinojimas ir tikėjimas, kad ji buvo, yra ir turėtų būti ateity. Iki 1926 m. visi Lietuvos agronomai mokėsi užsienyje. Taigi artėja kita svarbi data – 1926 metai, kai agronomai pradėti ruošti Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Šiandien mano ir visų mūsų pagrindinis rūpestis, kad mūsų profesija neišnyktų. Dėl jos ateities turime rūpintis dabar, kad vėl nereikėtų agronomų ruošti užsienyje. Greitu metu Kaimo reikalų komitete bus svarstoma žemės ūkio specialistų rengimo perspektyva. Esmė – valstybės interesas turėti savo specialistus“, – susirūpinimą dėl agronomų profesijos ateities išsakė Viktoras Pranckietis.

Agronomų mokslininkų pasiekimai

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė teigė, kad agronomija – viena svarbiausių žemės ūkio, kaimo plėtros žinių ir praktikos sričių. Ji apima daug klausimų ir yra ką veikti visais laikotarpiais. LAS skyriaus veikla persipina su instituto tiesiogine funkcija – plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus žemės ūkio srityje.

Direktorė prisiminė instituto agronomus: profesorių, akademiką Petrą Vasinauską, dr. Antaną Būdvytį, dr. Rimantą Dapkų, kurie, atkūrus nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į LAS veiklą, tuos, kurie aktyviai darbuojasi dabar.

Kalbėdama apie LAS narių mokslinius darbus, Žydrė Kadžiulienė išskyrė kelias sritis: skirtingos genezės dirvožemio fizikinių, cheminių ir biologinių kitimų tyrimai, tvarus jo naudojimas, derliaus prognozavimo ir programavimo metodikos, žemės ūkio augalų auginimo technologijų sukūrimas, augalų sveikata, sprendimų priėmimo sistemos sukūrimas, augalų selekcija.

„Visais laikai mokslas turi daug klausimų, nes augalai – daugiafunkciai, juos galima įvairiai panaudoti, o augalininkystės sektorius yra vienas iš svarbiausių klimato kaitos procese saugant aplinką, kraštovaizdį, bioįvairovę, vystant konkurencingą žemės ūkį ir įgyvendinant žaliąjį kursą. Mes manome, kad esame svarbūs, todėl žengdami į kitą veiklos šimtmetį tikime, kad mūsų darbai bus ir ateityje naudingi, žinios svarios, sąsaja su praktika tvirta“, – sakė Žydrė Kadžiulienė.

Dr. Audrius Sasnauskas pristatė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto LAS narių agronomų pasiekimus. Jis akcentavo mokslininkų žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. „Tarptautinė sodininkystės ir daržininkystės organizacija didelė. Joje yra beveik tiek pat šalių kiek Jungtinių Tautų Organizacijoje – per 160. Instituto mokslininkams teko atstovauti jos valdybai, tarybai. Mūsų balsas gerai žinomas.  Tai labai padeda organizuojant renginius ir įsiliejant į naujus tarptautinius projektus. Taip pat esame Europos daržovių ir vaisių daržo augalų tyrimo institucijų tinkluose“, – sakė Audrius Sasnauskas.

Dabar institute sėkmingai jungiamos visos mokslo sritys. Dirba selekcininkai, technologai, genetikai, fiziologai, imunologai, agrotechnikai, augalų apsaugos, vaisių laikymo ir perdirbimo specialistai, kuriamos veislės, nauji produktai. Įkurtas vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo atviros prieigos centras, pirmoji Baltijos šalyse kriobiologijos laboratorija. Jaunieji instituto doktorantai stažuojasi JAV, Kinijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Baltijos šalyse.

Agronomijos studijų aktualijos

Sveikindama LAS agronomus, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė sakė, kad be agronomų profesionalų neapsieis jokia valstybė. „Džiaugiuosi, kad agronomijos studijos – vienos populiariausių Žemės ūkio akademijoje. Agronomo profesija – tėviškės atspindys. Neškite jį visose srityse: moksle, versle, visuomeninėje veikloje, politinėje plotmėje. Rodykite, koks svarbus ir modernus yra žemės ūkis, koks svarbus yra agronomas ir koks modernus jis bus ateityje“, – linkėjo kanclerė.

Jai antrino VDU Žemės ūkio akademijos vicekanslerė, profesorė, habil. dr. Aušra Blinstrubienė: „Šalies ir ES tikslams įgyvendinti neabejotinai reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie suvoktų gamybinius, ekonominius, aplinkos ir socialinius ypatumus. Žemės ūkio akademija – vienintelė Lietuvoje ruošia žemės ūkio specialistus. Šiuo metu Agronomijos fakultete studijuoja 432 studentai ir 15 doktorantų. Kol kas poreikis nepatenkinamas, todėl neišvengiama valstybės parama žemės ūkio specialistams rengti“.

Priminęs Agronomijos fakulteto istoriją, Žemės ūkio akademijos profesorius, habil. dr. Rimantas Velička sakė, kad VDU šiuo metu vyksta struktūriniai pokyčiai ir norisi manyti, kad jie nebus lemtingi. „Agronomijos fakultetas, kaip struktūrinis vienetas, turėtų gyvuoti toliau. Paklausa ir susidomėjimas tomis studijomis nemažėja. Ūkininkai ruošia pamainą – siunčia studijuoti vaikus, anūkus“, – apie lūkesčius kalbėjo profesorius.

Kolegas sveikino Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, akademikas, profesorius, habil. dr. Zenonas Dabkevičius, regioninių LAS skyrių veiklą pristatė, svarbius sąjungos gyvavimo istorinius momentus prisiminė ir patarimais dėl būsimos veiklos dalinosi 5 m. LAS Šakių r. skyriui vadovavęs Romas Pukinskas, Kupiškio r. skyriaus vadovė Gertrūda Indilienė, nuo pat LAS atkūrimo aktyviai veikloje dalyvaujantis Šiaulių r. skyriaus vadovas dr. Alfonsas Malinauskas ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų r. biuro vadovas Albertas Malašauskas.

Šiek tiek istorijos

Prielaidas įkurti LAS sudarė nepriklausomybės atkūrimas. Iškilūs šalies agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir visos valstybės labui – antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Stulginskis, ilgametis ministras pirmininkas ir finansų bei žemės ūkio ministras J. Tūbelis, antrasis žemės ūkio akademijos rektorius bei švietimo ministras J. Tonkūnas ir daugelis kitų.

Nuo įkūrimo sąjunga vykdė aktyvią, aktualią to laikmečio veiklą: įkūrė ūkį – išnuomotame Jakų dvare, Klaipėdos r., įkūrė lietuvišką žemės ūkio mokyklą, kuri veikė dvejus metus, rūpinosi jaunosios ūkininkų kartos švietimu, aprūpinimu literatūra, spaudoje rengė publikacijas moksline agronomine, žemės ūkio valdymo tematikomis, rūpinosi agronomų įdarbinimu, pakartotiniais kursais, stipendijomis, nustojusių tarnauti agronomų aprūpinimu (senatvės, ligos šalpomis), dalyvavo kitų visuomeninių organizacijų, susijusių su žemės ūkio reikalais, veikloje, užmezgė tarptautinius ryšius su Baltijos šalių organizacijomis.

Tarpukariu daugelis agronomų emigravo arba buvo represuoti, patyrė tremtinio dalią. Karo išblaškyti ir į Jungtines Amerikos Valstijas atvykę lietuviai pradėjo telktis į organizacijas. Ne išimtis buvo ir agronomai, kurie 1950 m. Čikagoje įkūrė Lietuvos agronomų sąjungą. Ją sudarė apie 70 narių. Pradėjus aktyviai veikti persitvarkymo sąjūdžiui, 1989 m. iniciatyvinė 24 agronomų grupė Žemės ūkio akademijoje atkūrė LAS.

Vienas didžiausių sąjungos pasiekimų visos šalies agronomų bendruomenei įteisinta ir nuo 2016 m. liepos 16 d. kasmet švenčiama „Agronomų diena“. Būtent šią dieną šiemet planuojamas iškilmingas LAS narių suvažiavimas, skirtas veiklos 100-mečiui paminėti, o darbai tęsiami. Juk  „sėja niekada nesibaigia“.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

230x350_1

ikmis mokymu baneris

baneris-i-agro

GZPK BANERIS