Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Grūdų augintojas: „Jau pats pasiruošimo sėjai darbymetis“

Grūdų augintojas: „Jau pats pasiruošimo sėjai darbymetis“

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-01-27

Martynas Puidokų ūkyje (video  iš ūkio) atsakingas už trąšas, chemines augalų apsaugos priemones, tad šiuo metu jam – pats darbymetis. © LŽŪKT nuotr.

Puidokų šeimoje – trys oficialiai registruoti ūkiai. Ūkininkai bendrai naudoja žemės ūkio techniką, bet kiekvienas iš jų yra atsakingas už tam tikrą šio verslo sritį. Aišku, kad taip ūkininkauti yra geriau – daugiau sėkmės ir pajamų.

Gelbsti kooperacija

Kiaunorių kaime (Tytuvėnų apylinkių sen., Kelmės r.) gyvenantis Vytautas Puidokas kartu su sūnumis Martynu ir Maridijumi valdo tris ūkius. Tai yra tarsi nedidelis kooperatyvas. Maridijus turi beveik 300 ha, Martynas – apie 200 ha, o jų tėtis – 500 ha žemės. Sūnūs yra baigę tuometę Žemės ūkio akademiją (ŽŪA) ir tapę inžinieriais.

„Nėra taip, kad vaikai turi įregistravę savo ūkius, o dirba tik vienas tėvas. Mūsų ūkis nėra fiktyvus, visi trys dirbame kartu. Tariamės, planuojame, ką ir kaip auginsime. Maridijus – tikras inžinierius, atsakingas už techninę dalį: remontą, detales, jų užsakymą, technikos pirkimą. Džiovinimas, sandėliavimas, trąšos, cheminės priemonės, užsakymai – jau Martyno rūpestis“, – apie bendro darbo subtilybes pasakojo V. Puidokas.

Ne už kalnų – pavasaris, žemdirbiai vėl bers grūdus į išpurentą žemelę. Apie tai, kaip sekasi ruoštis didžiajam darbymečiui, pasakojo Martynas, atsakingas už trąšas ir augalų apsaugos priemones. Jis tądien į Puidokų ūkį gabeno nupirktas trąšas šių metų derliui gausinti.

2010 m. ŽŪA baigęs M. Puidokas savo ūkį įregistravo dar anksčiau, kai buvo paskutinių kursų studentas. Studijuodamas jau triūsė savo ūkyje. Dabar jis – Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys.

Svarbiausia – dirvožemio tyrimai

„Auginame žieminius kviečius, šiek tiek mažiau vasarinių, žieminius rapsus, pupas ir cukrinius runkelius. Žemės našumas – tik 38–43 balai, bet vidutiniškai prikuliame po 7–7,5 t/ha žieminių kviečių, vasarinių – apie 6,5 t/ha“, – apie darbo rezultatus pristato M. Puidokas.

Paprašytas javų augintojams pateikti patarimų, kaip reikia tręšti pasėlius, kaip juos tinkamai prižiūrėti, Martynas tik šyptelėjo: „Galiu duoti tik vieną patarimą – pasidaryti dirvožemio tyrimus. Tada bus aiškiau, kiek ir kokių trąšų reikia naudoti. Mes anksčiau neatlikę tyrimų tręšdavome – pagal nuojautą, nežinodavome, ko iš tikrųjų reikia. Atlikus tyrimus mums akys atsivėrė – viename lauke trūko kalio, kitame – fosforo, trečiame nei to, nei ano nereikėjo, užteko kartu su sėkla išberti „startinę“ trąšą. Todėl mano didžiausias patarimas ūkininkams – pasidaryti dirvožemio tyrimus. Ar dažnai juos reikia kartoti? Tai priklauso nuo piniginės – kuo dažniau darysime, tuo tiksliau būtų galima tręšti javus. Tie, kas turi daugiau pinigų, tyrimus gali daryti kas trejus, kiti – nors kas penkerius metus.“

Pasak M. Puidoko, nėra taip, kad grūdų augintojai žiemą gali ilsėtis. Jis vis dar veža parduoti grūdus į Klaipėdos jūrų uostą, iš kiaulininkystės komplekso gauna mėšlo, kurį reikia parsivežti ir sukrauti lauke į rietuves. Prieš užsningant suspėjo parsivežti skaldos, kuria taisė sunkiosios technikos, vežant cukrinius runkelius, sugadintą kelią. Trys ūkininkai augina po 30 ha cukrinių runkelių.

Rūpesčiai ir džiaugsmai

„Girdėjau kalbant, kad nė į rietuves mėšlo nebebus galima krauti, – stebėjosi Martynas. – Tai kokio dydžio turės būti mėšlidės? Abejoju, jog dėl Europos žaliojo kurso atsirado šios kalbos, gąsdinimai. Tai Lietuvos valdininkų interpretacija, Europos Sąjungos dokumentuose to niekur neradau juodu ant balto parašyta.“

Martynas džiaugiasi kitu dalyku. Jo sūnui pokalbio dieną sukako penkeri metai, o vaikų darželyje, kurį lanko, jau visi žino, kad Eimantas tikrai bus ūkininku. „Jis iš tų vaikų, kurie žino, jog duona yra auginama laukuose, o ne parduotuvėje perkama. Taip pat žino, iš kur pienas gaunamas. Kai tik yra proga, atsisėdęs tėčiui ant kelių traktorių vairuoja“, – pasakojo M. Puidokas.

Ūkininkas dalyvavo Europos Sąjungos paramos programose „Jaunojo ūkininko įsikūrimas“, „Ūkio valdų modernizavimas“. Už gautas lėšas įsigijo džiovyklą, grūdų saugojimo bokštus, traktorių, grūdų valomąją, kitokių padargų.

Martynas pasidžiaugė, kad javų pasėliai prieš užsningant atrodė gražiai, mat buvo pasėti į ražienas. Ar tikrai jie buvo gerai pasiruošę žiemoti, bus matyti pavasarį. Jeigu būtų paspaudęs rimtesnis šaltis, kol dar nebuvo sniego, rapsams tikrai būtų buvę blogai. Martyno teigimu, geriausias garantas, kad nebūtų didelių nuostolių, yra pasėlių draudimas. Tai jis pirmą kartą padarė praėjusį gruodį ir dabar gali ramiai laukti pavasario. „Draudimas kainuoja nemažus pinigus, bet rizikuoti verta. Jei žinotum, kur virsi, galėtum pagalvę pasidėti, o augindamas javus nieko negali žinoti“, – svarstė Martynas.

Nereikia dviejų vienodų

„Dabar įdomus laikas, nes yra valdžios pokyčių, – kalbėjo M. Puidokas. – Neaišku, ko galime iš jos tikėtis, bet truputį nerimą kelia, kad aplinkosauga šiuo metu politikoje yra pati svarbiausia. Kartais prasilenkiama ir su sveiku protu. Dėl ateities tikrai neramu. Ar pavyks politikams susikalbėti su ūkininkais, žemdirbiais? Ar jie įsiklausys į augintojų norus ir realybę, kokia yra dabar?“

Pasak Martyno, juk ir dabartinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas anksčiau yra dirbęs aplinkos ministru. „Tikiuosi, kad jis bus žemės ūkio ministru, neatsitiks taip, jog turėsime du aplinkos ministrus. Ir nė vieno – žemės ūkio. Tikiuosi, kad abu ministrai bus savo vietoje, o ne abu atstovaus Aplinkos ministerijai. Dabar tokios tendencijos ar mados, kad šiuo metu visi kovoja už aplinkosaugą, nors statistika ir visi kiti duomenys rodo, jog aplinkosauga Lietuvoje neturėtų būti aktualiausia problema. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pas mus tikrai nėra tragiškos situacijos, ji net geresnė nei kitose šalyse“, – svarstė Martynas.

Ūkininkui nerimą kelia, jog iš Briuselio vis pasigirsta, kad reikės mažinti trąšų naudojimą pagal kažkurių metų lygį, tarkime, 20 proc. „Lietuvoje šis lygis ir taip yra žemas. Ir dar tiek procentų reikės sumažinti? Tai reiškia mažesnį derlių, mažesnes pajamas ir t. t. Valstybėse, kuriose buvo ūkininkaujama daug intensyviau, 20 proc. sumažinimo ūkininkai beveik nepajaus, – stebėjosi M. Puidokas. – Tas pat pasakytina ir dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nyderlanduose žemės ūkis labai išvystytas, ten naudojama labai daug chemijos ir trąšų, išskiriama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jeigu šioje šalyje bus mažinama ne iki kokių nors konkrečių skaičių, o tik dalimis, jai taip skaudu nebus. Dėl gyvulininkų iš viso neramu – kalbama, kad gyvulininkystė yra prioritetas, jai blogai ir ją reikia remti. Bet kai skaitai Lietuvos energetikos strategiją, matai, jog viskas daroma priešingai. Žinome, kokia yra gyvulio fiziologija, neužtrauksime jam užtrauktuko ten, kur reikia, neužsiūsime – vis tiek bus išmetima. Galime užsidėti rožinius akinius ir tikėti tuo, kas parašyta Lietuvos energetikos strategijoje, – ruošiamasi sukurti gyvulių veisles, kurios išleistų į orą mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.“

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Patirtis: diegiama No-till technologija, įrengiami bandymai ir nebijoma klysti (lankomės Puidokų ūkyje)

Web-UP200px

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS






baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS