Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Žemdirbiai žiemos pavojų nesureikšmina

Žemdirbiai žiemos pavojų nesureikšmina

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-01-19

 

Daug prisnigus ir atšalus, žieminių kultūrų pasėliai atsidūrė po storu sniego sluoksniu. Tad ko augalininkai tikisi šią žiemą? Juolab jog jie mena visokias žiemas – ir kai po storu sniego sluoksniu neįšalę pasėliai iššuto, ir kai žuvo sniego visai neužkloti žiemkenčiai. Be to, dar tik viduržiemis, ūkininkai su netikėtumais, tikėtina, susidurs ir antroje žiemos pusėje.

Lanko kas dieną

Kretingos r. Rūdaičių k. gyvenantis ūkininkas Stasys Sandaras paklaustas, kokie darbai šiomis dienomis svarbūs javų augintojui, pripažįsta, kad gyvena gana ramiai. „Ką čia vidury žiemos per šalčius nuveiksi – sėdžiu prie krosnies ir laukiu pavasario“, – pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė ūkininkas.

Vis dėlto sutiko, kad žieminių pasėlių būklė jam svarbi – kone kas dieną vyksta į laukus pasižiūrėti, kaip jie laikosi.

„Laukuose pasėta nemažai žieminių kultūrų – 74 ha rapsų, 300 ha žieminių kviečių ir kvietrugių. Beveik kiekvieną dieną važiuoju pažiūrėti, tačiau viskas užklota kokių 25 cm sniego sluoksniu, net augalų viršūnių iš po sniego nematyti. Mano nuomone, jei ir atšals iki 20 ar daugiau laipsnių, augalams nieko blogo neatsitiks. Nors sniego paviršiuje susidariusi šiokia tokia kieta plutelė, augalams tai pavojaus nekelia. Jie dabar miega, nekvėpuoja ir nevegetuoja“, – tikino ilgametę patirtį augalininkystės srityje turintis ūkininkas S. Sandaras.

Tikisi greito atšilimo

Nors po sniegu žemė praktiškai neįšalusi (gausiai pasnigo iki atšąlant), ūkininkas sakė nesijaudinantis, kad dėl to pasėliai gali iššusti.

„Taip, žemė beveik neįšalusi. Yra buvę atvejų, kai ilgai būdami po sniegu pasėliai iššunta, įsiveisia pelėsis, atsiranda kitų nepageidaujamų pasekmių. Kad taip atsitiktų, pasėliai po sniegu turi tūnoti vos ne visą žiemą. Manau, čia tik laikinas šaltukas, tuoj atšils ir sniegas nutirps. Tirpstantis sniegas pagirdys dirvožemį, kuriam pastaraisiais metais drėgmės labai trūko, nes žiemos buvo besniegės, o pavasarinės sausros tęsdavosi beveik po du mėnesius. Gerai, kad yra sniego“, – naudos iš storo sniego sluoksnio tikisi S. Sandaras.

Rudenį buvo kilusios diskusijos apie stipriai ūgtelėjusius žieminių pasėlius, ar tai neturės neigiamos įtakos jų žiemojimui. „Rudeninės sėjos nevėlinome, pasėti augalai ūgtelėjo kaip reikiant, rapsai labai gražiai išsikerojo. Bet pavojaus tai nekelia. Manau, jei sniegas ilgai neišsilaikys, nieko ir neatsitiks“, – ramino rūdaitiškis.

Paskutinį kartą – lapkritį

Petras Montvydas Klaipėdos r. Dauparų-Kvietinių seniūnijoje ūkininkauja labai panašiomis sąlygomis, kaip ir S. Sandaras (maždaug už 8 km nuo jūros). Tad ir čia neigiama temperatūra į teigiamą gali labai greitai pasikeisti. Paklaustas, kada paskutinį kartą buvo apžiūrėti pasėlių, P. Montvydas atviravo, kad tai daręs rudens pabaigoje.

„Lankiausi turbūt lapkričio mėnesį. Prieš pasningant važiavome su draudikais, vertinome pasėlius. Kai užsnigo, nelabai ką laukuose ir pamatysi. Turbūt, kaip ir daugelyje pajūrio vietų, šiemet sniegas žemę užklojo jai dar nespėjus įšalti. Pas mus nepalankiau galbūt tai, kad vienas atlydys jau buvo – pirmasis sniegas pavirto ledu. Vėliau užsnigo antrą kartą, jau storiau. Kadangi esame netoli jūros, orai labai permainingi. Vis dėlto nemanau, kad augalams gresia iššutimas – jei šalčiai siekia 15–17 laipsnių, drėgmę nuo augalo tarsi patraukia. Viliuosi, kad neatsitiks kažkas blogo“, – svarstė P. Montvydas.

Ankstesnių metų patirtis

„Yra buvę, kad teko atsėti beveik visus žieminius pasėlius. Vienais metais vasarį išėjau į laukus, tada net nebuvo pasnigę, viskas atrodė idealiai. Kovą, kai vegetacija jau buvo prasidėjusi, dvi naktis iš eilės spustelėjo iki 16–17 laipsnių šalčio, ir rapsai iššalo šimtu procentų. Yra buvęs pasėlis pamiškėje, kur dalį lauko užnešė sniegu, o kita pusė liko plika. Plika vieta iššalo, o pamiškėje, kur buvo užklota sniegu, net nereikėjo atsėti. Visko yra buvę, tačiau nesiskundžiu, tokia gyvenimo realybė, visiems taip nutinka. Pasitraukus toliau nuo jūros, už 40 km, sakykime, Endriejave, jau visai kitokios sąlygos“, – pasakojo Klaipėdos r. ūkininkas.

Žemaičių aukštumoje gyvenantys ūkininkai pastebi, kad esant nestoram sniego sluoksniui vėjas nuo kalvų viršūnių sniegą nupusto ir užėjus dideliems šalčiams pasėliai tokiose vietose gali iššalti.

Žieminių pasėlių „politika“

Pastaraisiais metais ūkininkai vis dažniau dairosi į žieminių veislių kultūras, nes didelių derliaus nuostolių patiria rečiau.

„Dabar žiemos normalesnės. Seniau būdavo, kad žiemą iššaldavo kone visi žieminiai pasėliai, tada nesistengėme didinti jų plotų. Pamenu, kad savo ūkyje iš 500 ha visų pasėlių gal tik 100 ha skirdavau žieminiams. Dabar jiems skiriu apie 70 proc. viso ploto. Šiemet pavasarį liks pasėti tik 160 ha, galima sakyti, pramogai“, – sakė Kretingos r. ūkininkas S. Sandaras.

Paklaustas, kodėl net rizikuodami ūkininkai labiau renkasi žiemines kultūras, S. Sandaras sakė, kad viena pagrindinių priežasčių – didesnis derlingumas.

„Derlius didesnis. Vasarojaus mūsų kraštuose kuliama apie 6–7 t/ha, o žieminių pasėlių – apie 8–9 t/ha. Pajūryje, kur žemė 30 balų, gauti tokį derlį be galo gerai“, – patikino S. Sandaras.

 

Web-UP200px

 

ŪP korespondentas Juozas Skripkauskas, redakcijos nuotrauka






baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS