Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > PARAMA IR VERSLAS > Sėkmės istorijos: kaip investicinė parama sustiprino verslą

Sėkmės istorijos: kaip investicinė parama sustiprino verslą

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2021-02-19

Džiovykla ir grūdų sandėliavimo bokštai Tado Galinaičio ūkyje. © LŽŪKT nuotr.

Netrukus vėl startuos parama ūkiams modernizuoti, tačiau šiais metais žemės ūkio produktų gamintojai ir perdirbėjai galės gauti ne tik investicinę ES paramą, bet dar ir lengvatinę paskolą. Kol yra šiek tiek laiko, kviečiame apsvarstyti ūkio galimybes ir, jei reikia, pasikonsultuoti su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) konsultantais, kurie dirba visoje Lietuvoje. O šį kartą kviečiame susipažinti su sėkmingai pasinaudojusių investicine parama LŽŪKT klientų istorijomis.

„Per 2014–2020 m. laikotarpį Konsultavimo tarnybos ekonomines paslaugas teikiantys konsultantai ūkininkams parengė daugiau kaip 2400 paraiškų paramai į žemės ūkio valdas gauti. Džiaugiamės, kad dėka sėkmingai parengtų paraiškų, įvairaus dydžio ir srities ūkiai gavo per 95 mln. eurų savo pasirinktai krypčiai plėsti ar modernizuoti. Daugiausia investavo plėtojantys augalininkystės ūkius, bet nemažai investicijų įsigijo ir gyvulininkystės, daržininkystės ar uogininkystės ūkiai. Už paramos lėšas buvo įsigyta žemės ūkio padargų, traktorių, krautuvų, purkštuvų, gyvulių pašarų ruošimo ir šėrimo įrangos, uogininkai pirko laistymo įrangą ir pan. Aplinkai išsaugoti ir siekiant tvarios plėtros, įsigytos betoninės mėšlidės ir srutų kauptuvai“, – sakė Mindaugas Mižutavičius, LŽŪKT paslaugų ir produktų valdymo specialistas.

Be paramos ūkio plėtros taip greitai nebūtų

Sėkmingų idėjų įgyvendinimo ir tausojančio ūkininkavimo viziją Bimbirių kaime prie Dūrių ežero plėtojantys Kristina ir Vaidas Satkūnai apie šimtą hektarų plote augina ir populiarina apie tris šimtus Vokietijos vietinių merinosų veislinių avių bandą. Pasak molėtiškių, prieš 7-erius metus pasidavę avantiūrai įkurti avininkystės ūkį, šiandien jie jau gamina ir parduoda ekologiškai užaugintą ne tik ėrieną, avių kailius, vilnos gaminius, bet ir kiaušinius bei medų.

Molėtiškiai pripažįsta, kad be Europos Sąjungos paramos taip greitai ūkio plėtros nebūtų. Anot jų, ūkininkavimo pradžioje teturėjo šiek tiek žemės ir apgriuvusią, kiauru stogu fermą.

„Europos Sąjungos parama kuriant ūkį yra būtinybė, ners reikia didelių investicijų. Jei ne ji, nemanau, kad iš viso būtume ko pasiekę. Ūkį kurtume galbūt keletą dešimtmečių arba būtume pasiėmę paskolų, kurių tikrai vengiame. Nuo ūkio įsikūrimo pildome paraiškas paramai gauti pagal visas priemones, kokios tik yra“, – juokiasi Kristina.

 vidus_su direktoriumi

LŽŪKT konsultantai padėjo išspręsti ne vieną problemą. Renginyje Bimbirių ūkyje. Iš kairės: LŽŪKT Molėtų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas, Jurgita Kandratavičienė, Kristina ir Vaidas Satkūnai, LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui nusipirktas pirmasis traktorius. Pasinaudoję parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, įsigijo technikos ir padargų pievoms apdirbti: nupirktas smulkintuvas, žoliapjovė ir skutikas. Dar vieną paramą avininkystės ūkio plėtrai gavo pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tuomet nusipirktas grėblys, presas, vyniotuvas, dvi priekabos, avių rūšiavimo įranga, pasidaryti du dideli aptvarai avims. Prieš keletą metų gauta parama Bimbirių ūkiui modernizuoti, įsigytas labai reikalingas krautuvas, pasinaudota ir parama asbestinių stogų dangai keisti, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ gautas lėšas ūkininkai planuoja panaudoti kurdami prekinio ženklo pakuotes ir etiketes.

Kaip sako Kristina, vyras nudirba ūkio darbus, o ji atsakinga už dokumentaciją, tačiau be profesionalių konsultacijų ir patarimų išsiversti buvo sudėtinga. „Paramai gauti verslo planus padėjo parengti konsultantai. O Konsultavimo tarnybos Molėtų r. biuro konsultantės tvarko ūkio buhalteriją. Į ūkį buvo atvykę darbų saugos, gyvulininkystės, augalininkystės specialistai, suteikė konsultacijų ir dėl ekologinio ūkininkavimo. Manau, kad parama konsultavimui taip pat labai naudinga. Taigi, ir reikalingus tyrimus pasidarome, ir kilus klausimams turime į ką kreiptis“, – bendradarbiavimu su LŽŪKT specialistais džiaugiasi Kristina.

Vaizdo reportažą iš ūkio žiūrėkite čia.

Svarbu laiku priimti sprendimus

Jaunasis ūkininkas Tadas Galinaitis drauge su dviem broliais ir tėčiu pačioje Dubysos pašonėje, regioninio parko viduryje, valdo šeimos ūkį: kartu dirba beveik 500 ha žemės. Daugiašakė ūkio veikla – pieno ūkis, veislyno statusas, pasėlių plotai – pareikalauja daug darbo, tad kiekviena minutė suskaičiuota. Tadas yra diplomuotas agronomas, tad jo darbai – plėtoti augalininkystės kryptį. Raseiniškis džiaugiasi, kad pačiu laiku pavyko pasinaudoti ES parama ūkiui modernizuoti ir pasistatyti džiovyklą ir grūdų saugojimo bokštus. Ir 2016 m., ir 2017 m. lietaus nepagailėjo, tad, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Galinaičių ūkyje pasėliai daug kur skendo, buvo kuliami labai šlapi grūdai.

 Vidus-tadas

Padedant LŽŪKT Raseinių r. biuro konsultantams, sėkmingai įsisavintos ES paramos lėšos ūkiui modernizuoti – pastatyta 30 m3 džiovykla (2015 m.) ir grūdų sandėliavimo bokštai (2016 m.) bei juos komplektuojantys elementai ir įrenginiai. Didžiuosiuose bokštuose (300 m3) telpa apie 500 t, mažesniajame (50 m3) ir taip vadinamame kompensaciniame – apie 30 t grūdų.

„Mūsų skaičiavimu, džiovykla jau pirmaisiais jos naudojimo metais buvo atidirbus pusę savo įrengimo kainos. Vienu metu galima išdžiovinti apie 25 t kviečių“, – laiku priimtu sprendimu džiaugiasi jaunasis ūkininkas.

„Konsultavimo tarnybos konsultantai tvarko ūkio buhalterinę apskaitą, ne kartą rengė verslo planus ES paramai gauti, dalyvaujame projektinėje veikloje, drauge organizuojame lauko dienas, į ūkį buvo atvykusi ir gyvulininkystės mobili laboratorija“, – abipusį ne vienus metus trunkantį bendradarbiavimą vardija Tadas Galinaitis.

Vaizdo reportažą iš ūkio žiūrėkite čia.

Parama gerokai prisidėjo prie sodininkystės plėtros

Pernai LŽŪKT Anykščių rajono biuro kliento Vitalijaus Petronio ūkis tapo rajone vykusio konkurso „Metų ūkis“ nugalėtoju – puikiai įvertintas už didelio sodininkystės  ūkio plėtrą, nuolatines pastangas, kad vartotoją pasiektų tik kokybiški vaisiai ir uogos.

Jei perkate sultis, kurių pakuotė su užrašu „Tavo sultys“ – jos iš Vitalijaus ir Rasos Petronių ūkio: įvairios, pagamintos iš ūkyje užaugintų vaisių ir uogų, nededant jokių papildomų priedų. Kadangi patys kontroliuoja gamybos procesą, ūkininkai prisiima visą atsakomybę už kokybę. Svarbu pasakyti, kad visa ūkio produkcija pažymėta nacionalinės kokybės ženklu, o tai ne tik įvertinimas. Tai ir nuolatinės pastangos nenuvilti klientų ir išlaikyti puikią sodo gėrybių kokybę.

 vidus_sodininkas

Iš kairės LŽŪKT Anykščių r. biuro augalininkystės konsultantė Rasa Martišienė, ūkininkas Vitalijus Petronis, biuro vadovė Vilma Lebedė ir ūkininko žmona Rasa Petronienė su „Tavo sultimis“.

Ūkiui modernizuoti V. Petronis naudojosi Europos Sąjungos parama. Pirmoji paraiška buvo parengta dar 2003 m. – įsigytas uogų laikymo šaldytuvas. Vėliau už gautas paramos lėšas pirko sodo ir ūkio darbams reikalingos modernios technikos, pastatė ir praplėtė vaisių saugyklą, įsigijo jai reikalingos įrangos ir technikos, įsirengė kontroliuojamas kameras, įsigijo obuolių rūšiavimo ir kitos įrangos, įsirengė priėmimo ir perdavimo rampas. Ūkininkas daug investuoja ir savų lėšų.

Paklaustas apie ateities planus, Vitalijus parodė patalpą, kurioje planuoja įrengti obuolių fasavimo ir rūšiavimo liniją. Keičiantis klimatui, ypač pavojinga sausra. Jei ji ilgai tęsiasi ir vaismedžiai žiemoja išsekinti sausros, nušalti jie gali net ir esant -15 oC, todėl  vis svarbesnė yra laistymo sistema. Dabar Vitalijus įsirengęs lokalią sistemą, per dieną gali palaistyti 2–3 ha jaunų medelių, o planuose – lašelinė.

Vaizdo reportažą iš ūkio žiūrėkite čia. 

Kurkite ir Jūs savo ūkio sėkmės istoriją, o su parama susijusius reikalus patikėkite LŽŪKT biurų konsultantams. 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Investicijos į modernizavimą. Sėkmės pavyzdžiai
Akmenės krašto ūkininkai teikia ir apgyvendinimo paslaugas



GEBA_1

baneris-i-agro