Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > VERTA ŽINOTI > Diskusijoje išskirti veiksniai, reikalingi spartesnei skaitmenizacijai žemės ūkyje

Diskusijoje išskirti veiksniai, reikalingi spartesnei skaitmenizacijai žemės ūkyje

LŽŪKT informacija






2021-02-15

 „AgriFood Lithuania DIH“ nuotr.

Pirmojoje Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania“ surengtoje diskusijoje prelegentai sutarė, kad skaitmenizacija agromaisto sektoriuje yra būtinas veiksnys norint atlikti kokybinį šuolį ir pradėti dirbti efektyviau, ekologiškiau bei įgyvendinti Europos Sąjungos iškeltus ambicingus Žaliojo kurso tikslus nemažinant gamybos.

Politikai tiki skaitmenizacijos nauda

Pranešimą renginyje pristatęs ir diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Juozas Olekas apgailestavo, kad naująją BŽŪP, kuri įsigalios 2023 m., pasitinkame pandemijos sąlygomis. Europos Parlamento narys neabejojo, jog į dvejopą transformaciją bei kitas žemės ūkį paliečiančias strategijas būtina žvelgti kaip į naują galimybę ir ją išnaudoti atsisakant kai kurių pasenusių ūkininkavimo sampratų bei į savo veiklą įsileisti pažangias naująsias technologijas, paremtas mokslu.

EP nario J. Oleko manymu, moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninimas bei naujosios technologijos yra vieni iš svarbiausių veiksnių pereinant prie tvaresnių ir sveikesnių maisto sistemų, todėl būtina investuoti į mokslinius tyrimus žemės ūkyje bei surinktus duomenis paversti naudinga informacija, kurią ūkininkai galėtų išnaudoti praktikoje. Be to, norint spartesnių rezultatų skaitmeninimo srityje, Europos Parlamento nario nuomone, yra būtina atsigręžti į jaunimą – skatinti jaunuosius ūkininkus tikslinėmis finansinėmis priemonėmis ir sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti žemės ūkio plotus bei kreditus. Galiausiai, EP narys J. Olekas pabrėžė, kad skatindami kooperaciją ir bendradarbiavimą stipriai prisidėtume prie to, jog naujosios technologijos pasiektų mažuosius ir vidutinius ūkius.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pritarė skaitmenizacijos svarbai žemės ūkio sektoriui ir teigė, kad skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose agromaisto sektoriaus produktų vertės grandinės etapuose bei padeda mažinti ūkininkų patiriamas sąnaudas. Anot viceministro, būtina pavienes pažangias technologijas susisteminti kuriant bendrą platformą, todėl ši vyriausybė turi tikslą parengti Nacionalinę skaitmeninimo darbotvarkę, sukurti ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimo programą ir ją įgyvendinti.

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį ūkininkų supažindinimui su tuo, kas yra skaitmenizacija, nes dažnas ūkininkas to iki galo dar nesupranta, nors, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu sėkmingai registruoja ūkinių gyvūnų judėjimą ar deklaruoja pasėlius.

Siūlomos priemonės spartesnei skaitmenizacijai

„AgriFood Lithuania“ vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į pagrindines priežastis, kurios stabdo skaitmenizacijos diegimą bei pasiūlė įvertinti priemones, kurios galėtų paskatinti pažangių technologijų diegimą žemės ūkio sektoriuje. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, labai svarbu skirti ypatingą dėmesį ūkininkų supažindinimui su inovatyviais sprendimais, nauda ir tinkamumu konkrečiam ūkiui. Kaip vieną iš pavyzdžių, kaip tai galėtų būti daroma, diskusijos dalyvė įvardino gerąją patirtį iš svetur – parodomuosius ūkius.

Direktorės teigimu, turime užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir verslams pasinaudoti skaitmeninių inovacijų centrų žiniomis ir galimais finansiniais instrumentais diegiant pažangias technologijas. Kaip pabrėžė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė, dabar egzistuoja nelygybė, kada skaitmeninių inovacijų centras suteikti paramą gali tik smulkiajam ir vidutiniam verslui. Toks pavienių ūkių išskyrimas pristabdo platesnę skaitmeninę transformaciją žemės ūkio sektoriuje.

Galiausiai, „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė atkreipė dėmesį į tai, kad ūkininkai nėra pajėgūs vieni susidoroti su visais tenkančiais piniginiais ir eksploataciniais iššūkiais, kurių reikalauja Žaliasis kursas ir skaitmeninė transformacija, tad valstybė ir visa Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti finansinę paskatą ūkininkams įsigyti skaitmeninimo paslaugas.

Ūkininkai skaitmenizuotis nori, bet būtina didesnė parama

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius siūlė tiek ūkininkams, tiek ir politikams laiku pasiruošti permainoms bei įvertinti aplinkybes, kurios natūraliai atsiranda būtent žemės ūkio sektoriuje. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko, skaitmeninių technologijų atsipirkimas pramonėje ar paslaugų sektoriuje yra žymiai greitesnis nei žemės ūkyje, nes ten įrengimai gali dirbti nepertraukiamai visus metus. Todėl norėdami, kad žemės ūkio vystymasis neatsiliktų, turėtume intensyviau remti skaitmeninimo projektus ūkiuose bei rasti būdus, kaip efektyviai paskirstyti paramą skaitmenizavimui tarp skirtingo dydžio ūkių.

Kaip pažymėjo R. Juknevičius, būtų klaida mažinti reikalavimus smulkiems ir vidutiniams ūkiams lyginant su didesniais bei atitinkamai skirti mažesnius finansinius instrumentus skaitmenizacijai juose. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko teigimu, tai tik padidintų atskirtį ir smulkius bei vidutinius ūkius paverstų nekonkurencingais. Jis teigiamai įvertino idėją skirti finansinę paramą ūkininkams skaitmeninimo paslaugų pirkimui. Anot ūkininkų atstovo, galėtų būti sukurtas ūkininko krepšelis, kurio gautas lėšas žemdirbys panaudotų perkant skaitmeninimo paslaugas bei pats išsirinktų paslaugos teikėjus (panašiai dabar yra perkant konsultavimo paslaugas).

Skaitmenizacija – būdas pritraukti jaunimą

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė dr. Rasa Melnikienė atkreipė dėmesį, kad vis mažiau jaunų žmonių Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje ateina dirbti į žemės ūkį. Anot mokslo atstovės, mes turėtume plačiau kalbėti apie paslaugų dalijimosi ekonomiką skaitmenizavimo kontekste, kada dėmesys būtų skiriamas ne technikos įsigijimui kiekvienam ūkiui, bet galimybių sudarymui šias paslaugas pirkti rinkoje įvairaus dydžio ūkiams, kas sėkmingai vyksta kituose sektoriuose.

Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto direktorė išskyrė keletą sričių, į kurias inovacijos turi ateiti kaip įmanoma greičiau. Tai technologijos, kurios mažina auginamų produktų užsikrėtimo įvairiomis ligomis priežastis ir optimizuoja tręšimą. Taip pat būtina skaitmenizuoti apskaitos procesus, plėtoti tiesioginio pardavimo platformas bei į internetinę erdvę perkelti ūkininkų konsultavimą ir mokymus. Užbaigdama dr. Rasa Melnikienė išreiškė viltį, kad Lietuva investuos į skaitmeninių technologijų, skirtų žemės ūkiui, kūrimą, bei rems tai darančius inovatorius, nes šioje srityje mūsų šalis dar nepavėlavo ir gali suspėti būti ne tik importuotoja, bet ir vertinama aktyvi eksportuotoja.

„AgriFood Lithuania DIH“ pranešimas spaudai






baneris-i-agro

darbu sauga-2

pasaru-tyrimo-baneris

nuotoliniai mokymai_1

GZPK BANERIS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/