Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > GYVULININKYSTĖ > Mėlynieji tekseliai Telšių rajone – vieninteliai Baltijos šalyse

Mėlynieji tekseliai Telšių rajone – vieninteliai Baltijos šalyse

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-02-18

 

Pagirgždūčio kaime (Varnių sen., Telšių r.) gyvenantys ūkininkai Raimonda ir iš Nyderlandų kilęs jos vyras Henricus van Beers prieš dešimtmetį dar turėjo didžiulę genofondinių Lietuvos juodgalvių avių bandą. Atsirado realizacijos problemų, nes avienos dėl savų ir pažįstamų buvo užauginama tikrai per daug. 2012 metais į jų ūkį atvyko avių supirkėjai iš Nyderlandų, tačiau pasižvalgę pareiškė, kad kokybė jų netenkina. Esą jų klientams reikia daug geresnėmis savybėmis pasižyminčios avienos. Netrukus olandai Raimondai ir jos vyrui padėjo surasti ir atvežti dešimt Tekselių veislės metinių avių bei keturis avinus. Taip Lietuvoje atsirado pirmosios šios veislės avys.

Pirmi įspūdžiai – užsienyje

Kitame Telšių rajono pakraštyje (Vabalių k., Viešvienų sen.) gyvenantis Gintautas Činskis pasakojo, kad 2013 metais buvo išvykęs stažuotis į Vokietiją, netoli Rostoko miesto, pas vieną didžiausių avių augintojų šioje šalyje ir ten pirmą kartą pamatė tekselius.

„Kai pamačiau tekselių aviną, atsirado, kaip sakoma, meilė iš pirmo žvilgsnio. Tais metais mano tėvas augino kelių veislių avis, bet jos manęs nė kiek nežavėjo. Pirmuosius dešimt tekselių įsigijau iš Raimondos van Beers. Paskui išvažiavau į Nyderlandus pas Raimondos pažįstamus, vienus geriausių tekselių avių augintojus ir vertintojus toje šalyje. Ten dvi savaites stažavausi. Dabar turėjau važiuoti į tą patį vokiečių ūkį, bet kelionę dėl COVID-19 pandemijos tenka nukelti jau antrus metus. Ten turiu išsirinkęs 17 elitinių avių – mėlynųjų tekselių, kurių, išskyrus mane, Baltijos šalyse ir Lenkijoje dar niekas neturi“, – pasakojo Gintautas.

vid.

 Tekselių avių veisėjas ir veislės gerintojas Gintautas Činskis

Šiuo metu G. Činskio ūkyje yra 50 elitinių, su kilmės pažymėjimais ir labai aukštais balais tekselių. Avis parduoda tik veislei, nes yra veisėjas ir vienas iš tekselių veisimo programos, patvirtintos praėjusiais metais, dalyvių.

„Mano siekis – gerinti šios veislės avių kokybę ir būtent jų pasiūlyti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos ūkininkams. Tik atkaklus darbas ir kantrybė duoda gerų rezultatų“, – teigė Gintautas, pridurdamas, kad kiekvienais metais jis įsiveža tekselių avinų iš Nyderlandų, taip atnaujina bandą. Jo bandoje yra šešios įvairių variantų veisimo linijos.

Pasak pašnekovo, tekseliai turi ir pliusų, ir minusų. Bet pliusų daugiau, nes jų mėsos išeiga didžiausia, nes kaulai yra smulkūs. „Tekselių charakteris be galo ramus, juos sieja nuostabus ryšys su žmogumi, labai primena prancūzų buldogus. Tekseliai net savo vardus įsimena. Labai nori kontakto su žmogumi, manau, miestiečiams ir jų vaikams galėtų suteikti daug džiaugsmo“, – sakė Gintautas.

Tekseliai – ypatinga veislė

Gintarės Kiselienės, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės, komentaras

Tekselių avių veislė XX a. viduryje išvesta Nyderlanduose (Tekselio saloje), mišrinant vietines Marševo veislės avis su Linkolno ir Leisterio veislės avinais. Tekseliai yra pati populiariausia veislė Nyderlanduose – ji sudaro 70 proc. visų avių šalyje. Vėliau tekseliai buvo įvežti į Prancūziją ir ten sukurtas dar mėsingesnis prancūziškų tekselių tipas. Šios veislės avių auginama Belgijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Indonezijoje, Peru, Rusijoje, Vokietijoje, net kai kuriose Afrikos šalyse.

Tekseliai greitai auga ir bręsta, pasižymi geru mėsingumu bei vilningumu. Iš šimto ėriavedžių gaunama 170–190 ėriukų, kurie per parą priauga 350–450 g, o būdami 4 mėn. sveria 40–45 kg. Suaugusių avinų svoris siekia 100–130 kg, o ėriavedžių – 65–80 kg, nuo jų prikerpama 4–6 kg 10–15 cm ilgio, 46–50 plonumo kokybės (31–36 mikronų storio) baltos vilnos. Avys beragės, jų galva plika, o ausų ir nosies galiukai juosvi. Skerdenos išeiga siekia 50–54 proc. Tekseliai turi ploną, trumpą uodegą. Kūnas proporcingas, vidutinio dydžio, stačiakampis, stiprus, galingas, su tobulai išvystyta raumenų sistema. Be to, su amžiumi raumenų masė nėra linkusi mažėti. Nugara tiesi, juosmens sritis plonesnė, kaklas raumeningas, klubai gerai išsivystę. Kojos lieknos ir raumeningos, dažniausiai jas dengia trumpi balti plaukai, nors plaukų ant galūnių gali ir nebūti – tai nėra defektas.

Tekselių veislė yra skirtingų rūšių, pavyzdžiui, olandų, anglų (britų), prancūzų, belgų. Kiekvienas tipas turi savo išskirtines savybes, pavyzdžiui britų tekseliai yra aukštesni už olandų. Sukurta „Texel Blue Sheep Line“ (mėlynieji tekseliai). Šių avių vilna yra pilka su sidabriniu atspalviu nuo sidabrinės šviesiai pilkos iki tamsiai pilkos. Jų turi parsivežęs Telšių rajono ūkininkas G. Činskis.

Visų rūšių tekselių skerdenos turi mažai riebalų ir tvirtus kaulus. Puikią raumenų masę suteikia vadinamasis dvigubų raumenų genas. Mėsa liesa, šią savybę paveldi ir kryžminimo metu gauti palikuonys. Ėriukai – aktyvūs, greitai augantys, per parą priauga daugiau nei 400 g. Intensyviai penint 5 mėn. ėriukai sveria nuo 45 iki 48 kg.

Šios veislės avių mėsinės formos gerai išreikštos: gili, plati krūtinė, ilga nugara, mėsingos vidinės ir išorinės kumpių pusės. Tai vislios avys, kurių skerdena yra geros kokybės.

Veislės privalumai:

• ištvermingos;

• pasižymi geromis vilnos ir mėsos savybėmis;

• pieningos ir gana vislios.

Veisimo tikslas – auginti nuo vidutinio iki didelio stambumo, anksti bręstančias, ryškiomis mėsinėmis savybėmis (užpakalio, nugaros, krūtinės) pasižyminčias avis. Pirmą kartą kergti galima nuo 10 mėn. Ruja sezoninė, trunka rugsėjo–sausio mėn.

Tekseliai – ypatinga veislė. Šios veislės avių išvaizda išskirtinė bei įsimintina. Tai avys, kurioms niekas nelieka abejingas, t. y. arba labai patinka, arba sukelia priešingus jausmus. Vieniems primena paršelius, kitiems – šunis, tačiau jos yra gana ramios, flegmatiškos ir mėgstančios turėti savo erdvę avys. Dažniausiai ganosi pasiskirsčiusios po ganyklą, išlaikydamos atstumus, priešingai kitų veislių avys, kurios mėgsta būriuotis. Reikėtų paminėti, kad auginti ir prižiūrėti nėra paprasta. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ėriavedėms ėriavimosi metu, nes dažnai reikalinga žmogaus priežiūra ir pagalba, ypač pirmą kartą besiėriuojančioms avims. Taip pat reikėtų paminėti, kad joms patogiau ganytis lygiose ganyklose. Šios veislės avys labiausiai mėgsta būti lauke, tvarte dažnai kosi.

Šios veislės avių produktyvumas labai didelis, taip pat ši veislė vertinama dėl labai skanios mėsos. Jos pranašumas – mėsa neturi kvapo, būdingo avienai. Be to, šios veislės avių mėsa yra sultinga, turi unikalų skonį ir labai greitai iškepa. Dar viena šios avienos savybė – riebalai kietėja gana lėtai. Šios veislės ėrienos mėsa – ypač skani, nes ji marmuringa bei sultinga.

Tekselių veislės reproduktoriai dažnai naudojami kryžminti su kitomis veislėmis. Kartu perduodamos ir gerosios mėsinės savybės bei mėsos skonis palikuonims jau pirmoje kartoje.

Ėriukai atvedami gana atsparūs, ypatingos priežiūros nereikalauja. Po ėriavimosi svarbu, kaip ir kiekvienam jaunikliui, kuo greičiau atsidurti prie mamos, kad gautų pirmųjų krekenų.

Šios veislės avys, galima sakyti, gana flegmatiškos ir labai ramios. Jos lengvai randa kelią namo net iš atokių vietų, tai gana neįprasta avims. Taip pat jos labai gerai ištveria šaltį, tačiau jų savininkas turi įsitikinti, kad tvartas yra sausas. Kartais šios veislės avys laikomos žiemą atvirame garde. Šie gyvūnai gerai ištveria žemą temperatūrą, tačiau dėl didelės drėgmės jie gali lengvai peršalti.

Tekselių veislės avys turi ne tik pranašumų. Be abejo, turi ir trūkumų. Ėriavimasis dažniausiai yra sunkus. Todėl ėriavimosi metu avims reikia padėti. Prieš šį procesą kai kurie laikytojai pasiruošia tiek morališkai, tiek fiziškai. Kartais ėriukus tenka traukti už kojų. Dažniausiai ėriavedės ėriuojasi naktį, todėl dideliuose ūkiuose organizuojamos pamainos visą parą. Nepaisant minėtų trūkumų, tekselių laikymas gali būti išties naudingas. Šie gyvūnai gerai priauga svorio. Be to, išsiskiria atsparumu ligoms.

Tekselių veislės avių pranašumai:

  • didelė mėsos išeiga ir puikus mėsos skonis;
  • bendra avių ištvermė, prisitaikymas prie laikymo ir ganymo sąlygų;
  • ramus ir lankstus charakteris, savarankiškumas;
  • vaisingos (170–180 ėriukų iš 100 ėriavedžių);
  • stiprus imunitetas;
  • išvystyti raumenys ir fizinė jėga.

Tačiau tobulų gyvūnų nėra. Tekselių trūkumai:

  • ėriuojasi tik kartą per metus;
  • nelengvas ėriavimasis;
  • po 3 mėn. ėriukų svorio prieaugis smarkiai sumažėja.

Lietuvos avių augintojų asociacija vienija 256 narius, iš kurių 13 bandų savininkai dalyvauja tekselių veisimo programoje. Šiuo metu turime beveik 300 grynaveislių tekselių. Kilmės knygos pagrindiniame skyriuje šiuo metu gyvų tekselių avių yra įrašyta 184, iš kurių 115 ėriavedės ir 69 avinai. Per 2020 metus asociacija į Tekselių avių kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašė 120 avių, iš jų 67 avys ir 53 avinai.

Kaip tik dabar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas dėl planuojamų įsigyti grynaveislių veislinių gyvūnų pirkimo dalinio kompensavimo, todėl laikytojams, planuojantiems įsigyti tiek tekselių, tiek kitų veislių avių, verta pasinaudoti valstybės pagalba.

Laikytojai, siekiantys pagerinti laikomų mėsinių veislių avių bandų genetinę kokybę aukštos veislinės vertės gyvūnais, kviečiami teikti paraiškas gauti valstybės paramą. Paraiškas galima teikti iki š. m. vasario 23 d. VMVT teritoriniams departamentams (pagal žemės ūkio ir kaimo valdos registracijos vietą) asmeniškai, per įgaliotą asmenį, per kurjerį arba registruota pašto siunta. Pareiškėjai gali būti tik aktyvūs fiziniai ar juridiniai asmenys – žemės ūkio valdos valdytojai, laikantys mėsinių avių bandas bei siekiantys pagerinti jų genetinę kokybę.

Bus kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių ūkinių gyvūnų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip:

  • už grynaveislį aviną reproduktorių – 200 Eur;
  • už grynaveislę avį – 65 Eur.

Įsigyjamos avys privalo būti įrašytos į atitinkamą avių veislių kilmės knygą. Grynaveislės avys turi būti iki pirmosios vados. Ir avys, ir avinai turi būti įvertinti ne žemesne kaip I klase (perkamos iš kitų šalių grynaveislės avys ir avinai turi būti įvertinti tik aukščiausia klase, avinai turi atitikti pirmąją ir antrąją „Skrepi“ rezistentiškumo grupę).

Kvietime buvo skelbta, kad parama už įsigytus grynaveislius ūkinius gyvūnus bus mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kompensuojant dalį grynaveislio ūkinio gyvūno įsigijimo kainos. 2021 metais šiai priemonei įgyvendinti skirta 1,845 mln. Eur.

Web-UP200px

ŪP korespondentas Stasys Bielskis, Gintauto Činskio ir redakcijos nuotraukos






baneris

AgS LT 230x350

apskaita

mobili-gyvulininkystes-laboratorija

GZPK BANERIS