Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Seminarai žemdirbiams: tiksliosios technologijos – ūkio duomenys ir realus jų pritaikymas

Seminarai žemdirbiams: tiksliosios technologijos – ūkio duomenys ir realus jų pritaikymas

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2021-03-01

 

Apie tiksliąsias technologijas žemdirbiai girdi senokai, tačiau tik progresyviausi jas taiko savo ūkiuose. O jų ne tiek ir daug. Tačiau  dabar jau niekur nedingsi – formuojama bendroji žemės ūkio politika, rengiamos investicinės paramos programos taip, kad  ūkio ateitis galima tik tvariai ūkininkaujant. Informacijos šia tema apstu, bet dažnai ji išskaidyta, tad daugeliui žemdirbių nebeaišku, kodėl jiems verta taikyti tiksliąsias technologijas, o jas turintiems – kaip išnaudoti modernios technikos galimybes, gaunamus ūkio duomenis ir kaip visą tai efektyviai sujungti į nenutrūkstamą procesą? Į  daugelį klausimų bus atsakyta. LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro specialistai drauge su žemės ūkio technika prekiaujančiomis įmonėmis pradėjo virtualių diskusijų-seminarų ciklą „Tikslusis ūkininkavimas – ūkio duomenys ir jų realus pritaikymas“.

Įsigilinti į tiksliosios žemdirbystės niuansus ir atlikti namų darbus reikia jau dabar, nelaukiant 2023 metų, kai įsigalios daugelis reikalavimų, juolab kad ir paramą ateityje numatoma skirti ūkininkams, kurie taikys naudingą praktiką, diegs technologijas, skaitmenines programas, kurios leis gerinti klimato kaitos situaciją ir pasiekti progreso. Prie LŽŪKT idėjos išpildymo prisijungė UAB „Biržų žemtiekimas“, UAB „Dotnuva Baltic“, AB „EWA“, UAB „Väderstad“. Organizuojant seminarą siekta dalyviams pateikti skaičiais pagrįstus tiksliojo ūkininkavimo pavyzdžius, juos papildant filmuota medžiaga.

Į pirmąjį seminarą virtualiai prisijungė per 200 dalyvių: žemdirbiai, konsultantai ir tie, kurie neabejingi šalies žemės ūkiui ir jame vykstantiems procesams.

Kuo naudingi dronų, palydovų ir dirvožemio tyrimų duomenys

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo centro vadovas Lukas Šapranauskas seminaro dalyviams pristatė, kaip palydoviniai ir aerodistanciniai duomenys padeda nustatyti problemines laukų vietas, o jas įvertinus, kokius  sprendimus galima priimti. Aptarė dronų ir palydovų rūšis, jų privalumus ir trūkumus.

Pasak specialisto, internete yra platformų, teikiančių palydovinius duomenis, kuriuos galima nemokamai atsisiųsti ir atlikti įvairias analizes. Palydovinių stebėjimų nuotraukos padeda nustatyti ne tik tokias paviršiaus savybes, kaip reljefas, urbanizuotos teritorijos, vandens telkiniai, tačiau ir detalesnę, specializuotą informaciją, kuri gali būti pritaikoma įvairiose srityse. Vis tik  lyginant palydovų ir dronų gaunamus duomenis, pastarųjų pateikiami vaizdai yra ryškesni. Be to, palydovams dažna kliūtis – debesuotumas, o dronams tai neturi įtakos. Jiems trukdyti gali vėjas (daugiau nei 10 m/s) ir lietus. Dronai, priešingai nei palydovai, surenka daugiau ir tikslesnių vaizdų.

Naudojant palydovinius ar dronais gaunamus matavimus galima apibūdinti augalinės dangos tipą, pasiskirstymą, intensyvumą ir būklę. Tam yra naudojami augalijos būklės indeksai. Indeksas nustatomas naudojant skirtumą tarp atspindėtų artimojo infraraudonojo spektro dalies ir matomųjų spindulių spektro dalies bangų. Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo augalija yra žalesnė ir pasėlių būklė yra geresnė ir atvirkščiai. Konsultavimo tarnyba jau ne vienus metus ūkininkų pasėlius stebi bepiločiais orlaiviais, o žemdirbiai informaciją gali rasti IKMIS sistemoje.

Specialistas patarė, kad palydovų duomenys gali puikiai pasitarnauti prieš įsigyjant ar nuomojant dirbamą lauką. Iš nemokamų platformų atsisiuntus palydovinius duomenis, galima  pasižiūrėti norimo lauko gyvybingumo istoriją, kurioje užfiksuotos, pvz. eroduotos lauko vietos, matosi dirvos perdžiūvimas, dirvožemio skirtumai ir kiti pasėlių netolygumai. Tuomet lengviau priimti sprendimą.

Ne mažiau tiksliojo ūkininkavimo sprendimus padeda priimti ir dirvožemio tyrimo rezultatai, pagal kuriuos rengiamas tręšimo planas kintama norma. Apie tai kalbėjo Gintautas Klevinskas, LŽŪKT vyresnysis augalininkystės specialistas. Jo teigimu, jei ūkyje bus tik tikslingai tręšiama, ir tai duos akivaizdžių rezultatų.

„Tiksliai tręšdami vidutiniame ūkyje galima sutaupyti apie 2000 eurų, o persidengimą sumažinti daugiau kaip 4 procentais. Tiksliajam tręšimui tereikia kintamos normos žemėlapių ir tręštuvo su GPS. Vadovaujantis tręšimo planu, galima subalansuoti dirvožemyje esančias maisto medžiagas, suvienodinti lauko rūgštingumą“– sakė specialistas.

Svarbiausia – teisingai paimti ėminius ir išsitirti dirvožemį. Specialistas aptarė veiksmus, kuriuos reikia padaryti, ruošiantis paimti dirvožemio ėminius ir rengiant tręšimo planą. Labai svarbus dirvožemio ėminių tankumas. Rekomenduojama, kad vienas jungtinis ėminys būtų sudaromas iš 1 ha, 2 ha arba 3 ha. Kuo tiksliau ištirtas dirvožemis, tuo tiksliau taikomi duomenys rengiant kintamos normos tręšimo planą. Specialistas patarė, kad dirvožemio ėminius žemdirbiai geriau patikėtų paimti profesionalams.

Jei dirvožemis rūgštus, tai beveik visus  mikro- ir makroelementus augalai sunkiai pasisavina, todėl nukenčia derlius. Pasak specialisto, ūkininkas gali norėti gauti didesnį derlių negu tame lauke yra dirvožemio potencialas. Kai žinomi dirvožemio agrocheminiai parametrai, galima tiksliai matyti, kiek ir kokių medžiagų yra konkrečioje lauko vietoje ir pasirengti kintamos normos tręšimo planą, kur kiekvienas lauko plotas bus atskirai patręšiamas būtent tiek, kiek reikia. Tad trąšų išsiplaus minimaliai, o dirvožemio maisto medžiagų balansas bus išlaikytas. Be to, tiksliai tręšiant bus išvengta užlaidų ar nepatręštų ruožų, o tai – ne tik mažesnė gamtos tarša, bet ir mažiau pinigų „išsiplaus“.

Specialistas pateikė ir pavyzdžių, kaip galima išvengti klaidų, jei bus ištirtas dirvožemis. Štai ūkininkas negavo planuoto derliaus. Pasikliaudamas nuojauta, jis įsitikinęs, jog dirvožemis per rūgštus ir ketina laukus kalkinti. Tačiau išsityręs dirvožemį pamatė, kad labai mažai judriojo fosforo. 

 Gintas_vidus

Padarytas ir lauko dirvožemio rūgštingumo žemėlapis. Ėminių, ištirtų Konsultavimo tarnybos laboratorijoje, rezultatai parodė, kad lauke rūgštingumo problemos nėra: jis yra neutralus arba artimas neutraliam, todėl maisto medžiagų pasisavinimas yra tinkamas. Todėl, pasak G. Klevinsko, reikėtų pakeisti standartinę tręšimo normą arba pasidaryti tręšimo planą kintama norma ir augalams atiduoti trąšų tiek, kiek reikia.

„Žinoma, dirvožemio tyrimai gali parodyti, kad jame maisto medžiagų yra mažai. Tuomet, norint pasiekti maksimalų dirvožemio potencialą, trąšoms galima išleisti daugiau. Pasirengus kintamos normos tręšimo planą iš karto daug nesutaupysi, bet tikslingai tręšiant ne vienus metus bus gaunamas didesnis derlius, nes maisto medžiagos dirvožemyje bus subalansuotos. Tai padės lengviau ir pelningiau ūkininkauti ateityje“, – sakė vyresnysis augalininkystės specialistas G. Klevinskas.

 LUKO vidus

L. Šapranauskas pateikė pagal drono gautus duomenis parengtą kintamos normos tręšimo planą ir trąšų sąnaudas. „Paskaičiuokite, kiek galite sutaupyti kintama norma tręšdami kelis šimtus hektarų“, – kvietė LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo centro vadovas, komentuodamas tyrimų rezultatus.

Vis tik, pasak specialisto, nėra apibrėžta nuo kelių ha galima ūkininkauti pasitelkiant tiksliąsias technologijas. Konsultavimo tarnybos specialistai yra rengę kintamos normos tręšimo planą ir tręšiamam 30 ha laukui. Tai priklauso nuo ūkininko požiūrio ir pasirinkimo.

Kokį tręštuvą pasirinkti?

Naudingiausiai trąšos panaudojamos tada, kai visos maisto medžiagos tolygiai pasiskirsto, kai tręšiama teisingais kiekiais pagal poreikį, kai paskleidžiamos norimu pločiu. Tad kokį tręštuvą pasirinkti? Apie tręštuvų galimybes ir pasirinkimą kalbėjo UAB „Biržų žemtiekimas“ atstovai Povilas Mauza ir Domas Pačenga. Jie pristatė  dviejų gamintojų tręšimo biriomis trąšomis technologijas – barstytuvus Bredal F8 ir  Bogballe, aptarė jų parametrus parodydami vaizdo medžiagą.

Bredal barstytuvas skirtas barstyti itin tiksliai ir dideliu darbiniu pločiu. Įcentrinė sistema yra naudojama paprastam barstymui lauke, du skleidimo diskai sukasi vienas link kito ir paskleidžia trąšas 4-iais srautais. Tokiu būdu gaunamas „keturgubas perdengimas“, kurio rezultatas – idealus trąšų, paskleidimas su racionalia paklaida. Lauko pakraštyje naudojama išcentrinė sistema. Tam tereikia pakeisti diskų sukimosi kryptį. Naudojant tokią sistemą, trąšos idealiai išbarstomos tiek pakraštyje, tiek lauko viduje. Svėrimo sistema registruoja srauto pokyčius ir nesustojant automatiškai reguliuoja uždaromąsias sklendes. Taip yra tiksliai reguliuojamos trąšų sąnaudos, užtikrinamas optimalus išteklių naudojimas bei išlaidų kontrolė. Nuolat veikianti išmanioji programinė įranga pagal sveriamuosius signalus stebi trąšų kiekį bunkeryje ir pagal šiuos duomenis automatiškai be sustojimo kalibruoja barstytuvą. Taip pasiekiamas optimalus tikslumas ir preciziška išeiga.

Bogballe barstytuve faktinis bunkerio turinio svoris taip pat nuolat stebimas. Iš bunkerio išeinantis srautas yra sureguliuojamas, kad būtų pasiektas tikslinis kiekis (kg/ha). Tokie tiesioginiai signalai suteikia 100 % tiek padengimo kiekio, tiek ir turinio kontrolę, atliekant lauko darbus. Sistema suderinta su tręšimo žemėlapiais. O įsigijimo kaštus sumažina suderinamumas su ūkyje jau naudojama GPS, Isobus ir automatinio vairavimo priedais. Tręšimo žemėlapius galima naudoti tiek planšetiniame kompiuteryje, tiek per traktoriaus Isobus ar trečiųjų šalių GPS sistemas.

Sėja skaitmeniniame amžiuje 

Veiksnių, turinčių įtakos geram pasėlių sudygimui, galima priskaičiuoti arti penkiasdešimties. Tai ir priešsėliai, tarpueilių plotis, sėklų kiekis, gylis, sėklių guoliavietės dirvožemio struktūra, sutankinimo laipsnis, šaltis, vanduo, piktžolės ir kt. UAB Väderstad pardavimų vadybininkas Gediminas Čelka pristatė, kuo išskirtinės yra sėjamosios skaitmeniniame amžiuje.  

Taip vadinamos naujos kartos sėjamųjų širdis – unikalus sėklų dozatorius. Pritaikius technologiją, dozatoriuose naudojamas suspaustas oras, kuris užtikrina išskirtinį gylio ir eiliškumo tikslumą eilutėje sėjant dideliu greičiu, nepaisant vibracijos ar reljefo nelygumų. Vienodais tarpais pasėti augalai bręsta vienodu greičiu ir labiau linkę išnaudoti visą derlingumo potencialą.

Dalyviams buvo pristatytos įmonės prekiaujamos Rapid, Tempo, Spirit sėjamosios, kurios gali sėti su kintama trąšų ir sėklų norma, atsižvelgiant į tam tikrą trąšų poreikį konkrečioje dirvos vietoje (turint dirvožemio derlingumo žemėlapius) ar pagal tam tikrą jos poreikį konkrečioje dirvos vietoje pagal dirvožemio tipą. Su elektros pavara kiekvieną sėklų dozatorių galima atskirai sukalibruoti skirtingai sėklų normai, o tai svarbus pranašumas sėklininkystėje. 

Naujos kartos tikslaus sėjimo dideliu greičiu technologijoje tenka spręsti ir praleidimų bei sudvejinimų problemas. Praleidimai eilutėse reiškia mažiau derlių subrandinusių augalų nuėmimo metu. Tačiau ir sudvejinimai gali būti tiek pat nuostolingi. Pernelyg arti sudygę augalai konkuruoja tarpusavyje dėl saulės šviesos ir maistinių medžiagų, todėl nevienodai bręsta ir derlius būna mažesnis. Praleidimus gali lemti ir išoriniai veiksniai, bet sudvejinimų priežastis visuomet yra sėjamosios aparate, tad pašalinus dalinius persidengimus galulaukėse ir netaisyklingos formos ploteliuose, išvengiama potencialių derliaus nuostolių, o sąnaudas galima sumažinti iki 5–10 %. 

G. Čelka pristatė nauja švedų sistemą, kuri nuolat diegiama įmonės sėjamosiose: sėjimą su sėklų skaičiavimo ir kontrolės sistema SeedEye. Šia sistema ūkininkas nustato pageidaujamą įvairių dydžių sėklų normą – sėklų skaičių kvadratiniam metrui, o unikalūs sistemos jutikliai leidžia tiksliai kontroliuoti sėją kiekviename kvadratiniame metre, visame lauko plote. Vadybininkas pripažino, kad Lietuvoje kol kas kintamos normos sėja dar nepraktikuojama, bet tikimasi, kad tai neužtruks.

Kuo svarbūs derliaus žemėlapiai ir kaip juos gauti. Kombainų galimybės

AB „EWA“ produktų grupės vadovas Vytautas Juozas Petkus pristatė bandymų rezultatus, kurie buvo atlikti 300 ha ūkyje, Pakruojo rajone. Jis teigė, kad ūkininkas nelabai tikėjo derlingumo žemėlapiais, nes nematė naudos. Todėl bandymu siekta parodyti, kuo derliaus žemėlapiai naudingi. Buvo tirti apie 150 ha kviečių laukai. Pagal palydovinę nuotrauką paskaičiuota, kiek pasėtų kultūrų atspindi žalią spalvą. Pasak V. Petkaus, laukas nusidažė įvairiomis spalvomis (vaikštant po laukus to nepamatysi ir neįvertinsi). Praktika rodo, kad dažniausiai 2/3 lauko visuomet būna problematiški. Turint duomenis jau galima ir priimti sprendimus dėl tręšimo, purškimo ar žemės dirbimo. Kad būtų gautas tikslus rezultatas, nukultas vienas iš tiriamų laukų. Klausdamas, kuo svarbūs derliaus žemėlapiai, AB „EWA“ produktų grupės vadovas Vytautas Juozas Petkus taip pat kvietė paskaičiuoti.

kombainai_vid

Kai nusprendžiame daryti geriau, ištaisome problemines laukų vietas, todėl prie gaunamo derliaus mažiausiai galime pridėti dar vieną toną. Kas yra viena tona prie tų pačių hektarų skaičiaus, tos pačios derliaus kainos? Tai papildomi 25 500 Eur, už kuriuos galima jau nusipirkti išmanųjį barstytuvą“, – teigė Vytautas Juozas Petkus.

Pasak pranešėjo, pats tiksliausias būdas pamatuoti, kada gauname didžiausią naudą, tai kuliant su kombainais, kurių galimybės šiandiena kur kas platesnės nei tik nuimti derlių. Pristatė Massey Ferguson kombainų pasirinkimą ir jų galimybes. Kombainuose integruoti visi reikalingi derliaus kiekio ir kokybės jutikliai (pvz. grūdų kokybės, derliaus srauto matavimo, drėgnomatis), kurie geba apdoroti ir perteikti ar įrašyti duomenis ir kuriuose yra visa reikalinga programinė įranga, atitinkanti šių dienų standartus. Kuo tikslesnis GPS siųstuvas-antena, tuo tikslesni derlingumo žemėlapiai. 

Automatinis ir lygiagretusis vairavimas. Ką svarbu žinoti?

Ar ūkyje reikalingas tik lygiagretus vairavimas, ar automatinis, kaip pasirinkti ir kaip apskaičiuoti automatinio vairavimo atsipirkimą? Į šiuos klausimus seminaro dalyviams atsakymus pateikė Donatas Valikonis, UAB „Dotnuva Baltic“ Tikslaus ūkininkavimo sistemų produktų vadybininkas. Pasak specialisto, ar ūkyje reikia pasirinkti automatinį ar lygiagretųjį ūkininkavimą, sprendžia ūkininkas ir patarė, kaip apskaičiuoti automatinio vairavimo atsipirkimą.

automat_2_vid

Pagal duotą pavyzdį, naudojant automatinį vairavimą 300 ha ūkyje per metus galima sutaupyti apie 4500 Eur. Žinoma, rezultatai priklauso nuo ūkyje taikomų technologijų.

UAB „Dotnuva Baltic“ atstovas aptarė, kaip pasirinkti ekraną. Pasak specialisto, pasirinkimas svyruoja nuo 10, 9 cm iki 30, 5 cm įstrižainės. Pasirenkant ekraną, svarbu atkreipti dėmesį, ar bus naudojamas tik automatinis vairavimas ir kokias funkcijas jis gali palaikyti, pvz. purškimas / tręšimas su sekcijų valdymu, kintamos normos naudojimas, Isobus palaikymas, apsisukimai galulaukėse, derlingumo žemėlapių sudarymas ir pan.

Aptarė, kokią anteną pasirinkti su kokiu korekciniu signalu ir į ką atkreipti dėmesį renkantis visą automatinio vairavimo rinkinį, kuris nesunkiai perkeliamas iš vienos mašinos į kitą, tad taupomos lėšos ir laikas. Pasak pranešėjo, pasirinkimas priklauso nuo ūkio galimybių ir ūkininko noro tobulėti.

Seminarų ciklas tęsiamas

Organizatoriai teigia, kad seminaras puikiai pavyko. Liko dar daug temų ir klausimų, kuriuos aktyviai pranešėjams pateikė dalyviai. Į kai kuriuos atsakyta, o kai kurie nubrėžė kryptis ir temas kitiems susitikimams. Pasikeitus ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso, LŽŪKT Inovacijų vartuose planuojama organizuoti  kontaktinius mokymus su žemės ūkio technikos pristatymu. Stebėkite informaciją Konsultavimo tarnybos interneto svetainėse (www.lzukt, www.agroakademija.lt) ir feisbuko paskyroje.

Renginio įrašą žiūrėkite čia.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS