Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Siekiant aplinkosaugos tikslų, svarbu pečius suremti ne vien ūkininkams

Siekiant aplinkosaugos tikslų, svarbu pečius suremti ne vien ūkininkams

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-03-08

© LŽŪKT nuotr.

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Maciulevičius teigia, kad Europos žaliojo kurso uždavinius reikėtų spręsti sutelkčiau ir kūrybingiau. Taip būtų galima ūkininkams lengviau ir pigiau pasiekti Europos Sąjungos (ES) iškeltus aplinkosaugos tikslus. Tereikia į problemų sprendimus pažvelgti kūrybiškiau ir nebijoti imtis iniciatyvos.

Agentūra telks

Ankstesnė jo, kaip 10 metų Lietuvos ūkininkų bei kaimo bendruomenių atstovo Briuselyje, darbo patirtis buvo susijusi su bioekonomika bei darniu vystymusi, kurio svarbiausi elementai – aplinkos apsauga, ekonominė ir socialinė gerovė. Šia įgyta patirtimi perteikiant gerąją Vakarų šalių praktiką jis ir norėtų pasidalyti su plačiąja auditorija.

vidus_M

 „Siekdami aplinkosaugos tikslų, be kooperacijos nepajudėsime“, – teigia Mindaugas Maciulevičius.

„Lietuvos ūkininkų laukia daug su Europos žaliuoju kursu susijusių reguliavimų. Pavyzdžiui, reikės tausoti dirvožemį, atkurti jo humuso sluoksnį, mažinti į aplinką patenkantį metano ir anglies dvideginio kiekį, naudoti mažiau technikos, mineralines trąšas įterpti į dirvą“, – vardija M. Maciulevičius, patikslindamas, jog tai, ką jis siūlo daryti, kad šalies ūkininkams būtų pigiau ir lengviau susidoroti su šiais iššūkiais, yra nusižiūrėta Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje ir kai kuriose kitose ES šalyse.

„Devynerius metus gyvendamas ir dirbdamas Airijoje žavėjausi, kad ten iš ūkininkų galima įsigyti kokybiškų maisto produktų. Kai iš emigracijos grįžau į Lietuvą, šio pavyzdžio paskatintas ėmiau puoselėti man kilusią mobiliųjų ūkininkų turgelių idėją. Ji prigijo, nors ir pradžių daug kam atrodė keista ir sunkiai įgyvendinama“, – sako M. Maciulevičius, vildamasis, kad bus išgirstas ir šįkart.

Siūlo alternatyvų

„Norėčiau ūkininkus supažindinti su daug nerimo jiems keliančių Europos žaliojo kurso uždavinių pasiekimo alternatyvomis. Sutelkę dėmesį vien į tiksliąją žemdirbystę, aplinkosaugos tikslų neapsieksime. Būtini kompleksiniai sprendimai“, – įsitikinęs M. Maciulevičius.

Esą vienas iš jo įkurtos BDBPA tikslų – rengti ir įgyvendinti bendrus projektus, kurie ūkininkams (ir ne vien jiems) padėtų sutaupyti lėšų ir jėgų vykdant Europos žaliojo kurso uždavinius. Vienas iš tokių bendrų projektų galėtų būtų biojėgainės. „Užuot vertus pavienius ūkininkus, ypač smulkiuosius, statydintis mažas biojėgaines, vertėtų ieškoti kooperatinio sprendimo. Jungtinėmis investicijomis galima pasistatyti bendrą didesnių pajėgumų biojėgainę ir į ją vežti savo ūkių mėšlą, – siūlo M. Maciulevičius. – Smulkiesiems ūkininkams turėti po biojėgainę ir lagūną, kurioje laikomos iš biojėgainės parsivežtos trąšos, būtų pernelyg didelė finansinė našta. Stambių ūkių šeimininkams ją lengviau pakelti.“

biojegaine_vidus

Biojėgainė Jungtinėje Karalystėje

Be kooperacijos – nė krust

Pasak M. Maciulevičiaus, bendrą biojėgainę pasistatę keli smulkieji ūkininkai galėtų lėšas ir jėgas taupyti dar kitaip kooperuodamiesi. Nėra racionalu kiekvienam vežti į biojėgainę po puspriekabę mėšlo. Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje įprasta, kad tokią paslaugą teikia kooperatyvas. Jo darbuotojas srutvežiu atvyksta į ūkius paimti mėšlo. Savo technika paskui iš biojėgainės atveža organines trąšas, susidariusias iš mėšlo išskyrus metano dujas.

Kiti šių šalių kooperatyvai specializuojasi įpurkšti skystas organines trąšas į dirvą, nes turi tam būtiną įrangą. Taip ūkininkai sutaupo lėšų nepirkdami purkštuvų.

„Siekdami aplinkosaugos tikslų, be kooperacijos nepajudėsime“, – apibendrina M. Maciulevičius. Pasak jo, vokiečiai tokią įvairialypę kooperacija vertina kaip veiksnį, prisidedantį prie socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės jų šalies gerovės.

Biojėgainėje – ne tik mėšlas

Pasak pašnekovo, bioreaktoriui fermentuojant atliekas, būtų gaunamas biometanas ir labai veiksmingos organinės trąšos, jos itin svarbios siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Energetikos ir Aplinkos ministerijoms liktų pasirūpinti, kad biometano dujos atsirastų rinkoje.

„Be to, Lietuvoje reikėtų labiau taikyti sėjomainą. Būtina skatinti ūkininkus auginti žirnius ir kitus ankštinius augalus. Tada ne tik mažiau reikės naudoti azotinių trąšų. Pasaulyje didėja augalinių baltymų poreikis. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais atsirado 700–800 naujų maisto produktų, kurie gaminami naudojant žirnių baltymus. Kai kurie iš šių produktų skirti kūdikiams, seneliams, sportininkams“, – sako M. Maciulevičius.

ŪP korespondentė Jolanta Kažemėkaitytė, redakcijos ir LŽŪKT nuotraukos

Web-UP200px






baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS