Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > PARAMA IR VERSLAS > Paskolos žemės ūkiui. Mokslininkų ir ūkininkų įžvalgos

Paskolos žemės ūkiui. Mokslininkų ir ūkininkų įžvalgos

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-03-12

 

Ūkininkams pritrūkus apyvartinių lėšų ar nusprendus įsigyti žemės ūkio technikos, žemės, atnaujinti ūkinius pastatus, šalies bankai yra pasiruošę padėti. Bankai ūkininkams siūlo investicines paskolas žemės ūkio technikai, įrangai ar žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, fermai, sandėliui, grūdų džiovyklai ar kitam nekilnojamam turtui pastatyti ar pertvarkyti. Taip pat siūlomos investicijos į biologinį turtą: ilgamečiams augalams, sodinamiems žemės ūkio produktams gauti, galvijams ir kitiems gyvuliams įsigyti, reprodukcijai, bandos veisimui.

Ūkininkai nebijo paskolų

Švenčionių rajono ūkininkės Jūratės Gabrinovičienės nuomone, bankai prarado ūkininkus, kaip klientus, kai uždarė savo filialus mažesniuose miestuose ir rajonų centruose. Kredito unijos tapo parankesnės šiuo požiūriu, o ir sąlygos ūkininkams jose lankstesnės. Ūkininkė Jūratė gavo lengvatinę paskolą, skirtą nukentėjusiesiems dėl COVID-19, su 0,69 proc. metinėmis palūkanomis, kurią galima panaudoti sėkloms, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms įsigyti, žemės ūkio technikos remontui.

Zarasų rajono ekologinio ūkio savininkas Darius Viliūnas, turintis 12 m. ūkininkavimo patirties, ne kartą naudojosi įvairiais kreditais iš bankų ir kredito unijų. Tokiu būdu ūkininkas įsigyja žemės ūkio paskirties žemės ar žemės ūkio technikos. Į kredito įstaigas tenka kreiptis, norint refinansuoti europinės paramos dalį. Jo nuomone, ūkininkams kredito įstaigų sąlygos yra palankios, pavyksta susitarti.

Palankesni lietuviško kapitalo bankai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Jano Žukovskio nuomone, dabartiniu metu skolinimosi sąlygos yra labai palankios, nes „minusinės“ tarpbankinės paskolų palūkanos (EURIBOR) – santykinai retas reiškinys ekonomikoje. Nors jos jau kelis metus egzistuoja rinkoje, taip ir nežinoma, kada šis reiškinys užsibaigs, tiksliau, kada bankai už paskolas pradės imti palūkanas. Šis fenomenas ilgai egzistuoti negali.

„Manau, jau atsiranda pirmieji požymiai, kad palūkanos augs, nes JAV, Europos ir Rusijos Centriniai bankai nesumažino tarpbankinių palūkanų normų“, – konstatuoja mokslininkas. Tikėtina, kad artimiausiu laiku (metų laikotarpiu), jos gali būti keliamos. Nebent ekonomikos skatinimas dėl COVID-19 pasekmių galėtų dar stabdyti palūkanų auginimą arba išliks „pinigų spausdinimo“ fenomenas.

Mokslininkas pastebi, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra dar nepaskelbė priemonių, susijusių su ūkio modernizavimu arba technikos įsigijimu, todėl paklausos paskoloms šiuo metu nėra. „Tikėtina, kad ūkininkai gali prašyti paskolų žemei įsigyti, nes žemės ūkio naudmenų kaina tik didėja ir manau, kad dar didės ir ateityje“, – prognozuoja J. Žukovskis.

Mažiau jautrus

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktorės prof. Vilijos Aleknevičienės teigimu, COVID-19 krizė žemės ūkio sektoriui turėjo mažiau įtakos, palyginti su kitais sektoriais. „Viena pagrindinių priežasčių – šis sektorius mažiau jautrus ekonomikos ciklams, nes gamina maisto produktus ir maisto pramonei reikalingą žaliavą, t. y. pirmo būtinumo prekes“, – aiškina mokslininkė.

Dėl to, jos nuomone, sisteminė rizika, kurią sukelia makroekonominiai veiksniai, yra santykinai žema. Nesisteminė rizika, kurią sukelia mikroekonominiai ir pramonės šakos veiksniai, žemės ūkyje yra didelė. Tačiau 2020 m. ūkininkams buvo palankūs: nebuvo didelių stichinių nelaimių, vyravo palankios oro sąlygos, kurios leido nuimti gerą derlių.

„Viena vertus, tokiu atveju poreikis spręsti ūkyje kilusias trumpalaikio likvidumo problemas yra mažesnis, o antra vertus, joms spręsti yra numatytos paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“, – aiškino V. Aleknevičienė. Nors ūkiai nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. gali pasinaudoti tik viena tokia paskola, jos išdavimo sąlygos pakankamai palankios. 2019 m. gruodžio 31 d. toks ūkio subjektas turėjo būti finansiškai stabilus. Jo kritinio likvidumo koeficientas turi būti mažesnis nei 1 arba skolos rodiklis didesnis nei 0,6, arba apyvarta sumažėjusi daugiau kaip 10 proc., palyginti su vidutine apyvarta 2019 m. Paskola suteikiama ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui. Metinė palūkanų norma yra fiksuota. Jos dydis priklauso nuo ūkio subjekto dydžio bei paskolos termino (0,1–0,69 proc.). Paskolos suma ribojama iki 1 mln. Eur. Ją nulemia tokie rodikliai, kaip paskolos gavėjo priskaičiuotas darbo užmokestis, metinė apyvarta, būtinumas baigti planuotas investicijas.

Dažniausiai skolinama 5–7 m.

Paskolų žemės ūkiui suma prasideda nuo 10 tūkst. Eur. Bankai individualiai nustato galimą kredito sumą, atsižvelgdami į ūkio investicijų poreikį bei finansines galimybes. Dažniausiai siūlomas paskolos terminas – iki 5–7 m. Tačiau, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės arba imant kreditą ūkio plėtrai ir modernizavimui, paskolai siūlomas terminas yra nuo 15 iki 20 m. Žemės kreditas gali padengti iki 70 proc. įsigyjamos žemės vertės, arba 100 proc., turint papildomą užstatą.

Metinė palūkanų norma kiekvienam paskolos gavėjui nustatoma individualiai pagal ūkininko mokumą. Palūkanos gali būti kintamosios arba fiksuotosios.

Bankai paprastai reikalauja įkeisti lėšas sąskaitose. Įkeičiamas pats investicijų objektas, žemė ir pastatai, kitas nekilnojamas ar kilnojamas turtas. Kredito grąžinimą ūkiai gali užtikrinti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija.

Lizingas – technikai įsigyti

Ūkininkams be paskolų bankai siūlo naujos ar naudotos žemės ūkio technikos ir įrangos lizingą. Finansuojama žemės ir miškų ūkio įranga, statybos ar pagalbinė technika, gamybinės linijos ir kiti specialūs įrenginiai. Lizingu finansuojamo turto vertė turi viršyti 8 tūkst., o kai kuriuose bankuose – 10 tūkst. Eur. Lizingo sutarties terminas siekia nuo 6 mėn. iki 7 m., jeigu įsigyjama nauja technika. Reikalaujama nuo 10–15 proc. ūkininko pradinio įnašo. Lizingu įsigyjamo turto amžius sutarties pabaigoje negali viršyti 10–17 m. Įsigyjama technika turi būti apdrausta transporto priemonių (kasko) draudimu. Kai kurie bankai siūlo lizingo ir draudimo paslaugas kartu, kad klientas galėtų sutaupyti laiko ir pinigų. Naudota technika turi būti techniškai tvarkinga ir atitikti natūralaus turto nusidėvėjimo reikalavimus.

Paskola apyvartinių lėšų trūkumui

Atsižvelgdami į tai, kad tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius gaunamos žymiai vėliau, negu jų ūkininkams reikia sezoniniams darbams atlikti, bankai siūlo paskolą, kuri suteikiama atsižvelgiant į gaunamų tiesioginių išmokų dydį. Tokios paskolos dydis svyruoja nuo 4,5 tūkst. iki 100 tūkst. Eur, o terminas siekia iki 12–18 mėn. Bankai pasiryžę finansuoti iki 70–90 proc. gaunamų tiesioginių išmokų. Kai ūkininkas gauna tiesiogines išmokas, paskolos limitas kaskart mažinamas. Šiuo atveju jokio turto įkeisti nereikia.

Jei ūkininkams trūksta apyvartinių lėšų atsiskaityti su tiekėjais, bankai gali pasiūlyti kredito liniją arba paskolą apyvartiniam kapitalui. Tai trumpalaikės (nuo 18 mėn. iki 2,5 m.) paskolos forma, kai galima bet kuriuo metu panaudoti visą ar dalį iš anksto numatytos kredito linijos sumos. Minimali tokios paskolos suma – 10 tūkst. Eur. Trūkstant apyvartinių lėšų, dar galima pasinaudoti „overdraftu“, t. y. trumpalaikiu kredito limitu banko sąskaitoje. Tokia paskolos forma suteikiama laikotarpiui iki 12 mėn., o paskolos grąžinimas yra užtikrinamas įkeičiant turtą. Kai kurie bankai apyvartinio kapitalo kreditą suteikia iki 3 m. laikotarpiui.

Paskoloms reikalingi dokumentai

Norėdami gauti paskolą, bankams ūkininkai turės pateikti šiuos pagrindinius dokumentus: ūkio registracijos dokumentus, ūkio vadovo asmens tapatybės dokumentą, ūkio finansinės atskaitomybės dokumentus, metinę ūkininko pajamų deklaraciją, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaraciją. Taip pat bus reikalingi su įkeičiamu ar pageidaujamu įsigyti turtu susiję dokumentai.

Ne paslaptis, kad kai kurie bankai ima administravimo mokestį už paskolos suteikimą, sutarties galiojimo termino pratęsimą, kredito sumos padidinimą (pvz., apie 0,6 proc. paskolos sumos). Ūkių savininkams taip pat gali tekti susimokėti už kreditavimo projekto analizę ir įvertinimą, banko pažymos parengimą (pvz., apie 300 Eur). Gali būti taikomas įsipareigojimo mokestis arba mokestis už neapdrausto įkeisto turto administravimą (pvz., 20 Eur/mėn.).

ŪP korespondentė Asta Šukienė

Web-UP200px






baneris

baneris-i-agro