Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > MIŠKININKYSTĖ > Siūloma, kaip apsaugoti natūralias buveines nuo plynųjų ir atvejinių miško kirtimų

Siūloma, kaip apsaugoti natūralias buveines nuo plynųjų ir atvejinių miško kirtimų

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija






2021-03-10

© LŽŪKT nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo, kokiais būdais atkurti Lietuvos miškų buveinių gerą būklę, jeigu jų natūralumas per dešimtmečius yra nukentėjęs, kartu gerinant biologinės įvairovės ir ekosistemų aplinką. Tai numato visuomenei pristatytos Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijos.

„Įprastos miškininkystės priemonės dažniausiai netinkamos miško buveinėms tvarkyti. Šiuo metu vyraujantys plynieji ir atvejiniai miško kirtimai buveines naikina. Todėl parengėme rekomendacijas, kuriomis taip pat spręsime biologinės įvairovės apsaugos ir miško naudojimo santykio klausimą – tai ypač svarbu rengiantis Nacionaliniam miškų susitarimui“, – sako Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus, miško buveinės kokybę sudaro jos natūralumas. „Miško natūralumas susideda ne tik iš jo kilmės aplinkybių ir susidariusios medyno rūšinės sudėties. Natūralus miškas – tai ir jauni medžiai, ir nulūžę ligoti senukai. Todėl ypač svarbi jo erdvinė struktūra ir priemonės, kaip užtikrinama jos nuolatinė dinamika“, – sako Algirdas Klimavičius.

Specialisto teigimu, kai per ilgus dešimtmečius natūralumo požymius praradusiuose miškuose reikia didinti biologinę įvairovę, tenka arba kantriai laukti, arba miško valdytojams patarti, kokios gamtotvarkos priemonės pastūmėtų miškus užaugti kuo natūralesnius.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, gamtai ir bioįvairovei svarbiausių buveinių apsaugos tikslus šiemet ministerija įgyvendina su pagreičiu. „Unikaliausios gamtinės ekosistemos kuriasi šimtmečius, o viena klaida gali ištrinti per šimtmečius suformuotą gamtinę terpę. Šis rekomendacijų ir gerosios praktikos vadovas įves aiškumo, kaip gamtinėse buveinėse maksimaliai apsaugoti saugomas vertybes“, – sako Simonas Gentvilas.

Vienas iš rekomendacijų rengėjų prof. dr. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius, teigia, kad esama padėtis miško buveinėse kelia nerimą ir tęstis nebegali.

„Todėl ketiname kuo greičiau suteikti naujų žinių miško savininkams ir valdytojams, kaip saugoti buveines jas tvarkant, nes visiškas ūkinės veiklos draudimas gali būti tinkamas sprendimas daugeliu atveju, vis dėlto ne kiekvienu”, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas.

Aplinkos ministerija kartu su „Naturalit“ projekto partneriais rekomendacijas aptarė su gamtosaugos ir miško specialistais, socialiniais partneriais. Šiuo metu tęsiamos konsultacijos su visuomene, todėl ministerija kviečia teikti pastabas ir pasiūlymus. Parengtos gairės kartu padės apsispręsti rengiant Nacionalinį miškų susitarimą ir planuojant labiau subalansuotą ilgalaikę miškų politiką.

EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijas dvejus metus rengė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, bendradarbiaudami su šios srities specialistais ir socialiniais partneriais.

Lietuvoje EB svarbos natūralios miškų buveinės sudaro maždaug dešimtadalį miškų, arba 266,6 tūkst. ha. Iš viso aptinkama 13 natūralių miško buveinių tipų.






baneris-i-agro

bestplanter

medziobirza1 (1)