Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Galime didinti užauginamos produkcijos kiekį mažindami žemės degradaciją

Galime didinti užauginamos produkcijos kiekį mažindami žemės degradaciją

LŽŪKT informacija






2021-03-15

 © LŽŪKT nuotr.

Tvarios žemdirbystės principai vis labiau eskaluojami. Visi apie tai kalba, sprendimai gula ir į Europos Sąjungos (ES) direktyvas, ir nacionalinius įstatymus. Bet ar mes tikrai suprantame, kas yra tas tvarumas? Ar sėjomaina ir tikslesnis trąšų naudojimas, išpildant įstatymų brėžiamus reikalavimus, yra pakankamas, jog galėtume teigti, kad ūkininkaujame tvariai? Ekspertai perspėja dėl galimų neigiamų pasekmių, jei naująsias strategijas įgyvendinsime neatsižvelgę į pagrindinį žemės ūkio pagrindą – dirvožemį ir jo alinimo problemas. Apie tvarų ūkininkavimą ir su tuo susijusius iššūkius diskutuota kovo pradžioje vykusiame Lietuvos verslo forume.

Šalies žemės ūkio sektoriaus atstovus diskusijai subūrė bendrovė „Nando“ – viena didžiausių paviršiaus aktyviųjų medžiagų ir mikrobiologinių produktų gamintoja Baltijos šalyse. Pasak įmonės vadovo ir forumo diskusijų moderatoriaus Justino Taruškos, turbūt pirmąkart istorijoje plataus ekonominio konteksto verslo forume didžiulis dėmesys skirtas agroverslo sektoriui. „Subūrėme žemės ūkio sektoriaus ekspertus ne tik iškelti problemas, bet ir įvardinti galimybes. Norint efektyvių ir sklandžių pokyčių, būtinas švietimas ir nuolatinė diskusija tarp visų suinteresuotų pusių. Kokie bebūtų iššūkiai – juos sėkmingai išspręsime tik kartu“, – teigia J. Taruška.

„Nando“ inicijuotoje diskusijoje vyravo tvaraus ūkininkavimo ir su tuo susijusių iššūkių sprendimų paieška.

„Jau 30 metų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES nuosekliai didinamas žemės ūkio kultūrų produktyvumas. Kalbant apie grūdines kultūras, šis didėjimas juda 1–2 procentų žingsniu ir ES pasaulyje šiuo metu yra produktyvumo lyderis, jei kalbame apie išgautą iš 1 ha derlių. Kyla klausimas, ar mes jau pasiekėme produktyvumo piką, naudodami dabartines technologijas, ar galime augti dar daugiau ir kokia to kaina?“, – pažymi Jonas Ignatavičius, UAB Nando projektų vadovas. Kaip jis atskleidžia, efektyvumas daug kainuoja. Yra skaičiuojama, kad dėl įvairių gamtos sąlygų ekstensyvaus  dirvožemio naudojimo per  metus ES jo prarandama iki 970 metrinių tonų. Skaičiuojant 5 cm gyliu, tai sudaro 27 % Lietuvos teritorijos.

Kaip sako J. Ignatavičius, logiškas sprendimas šiai problemai būtų  produktyvesnės, bet tausojančios žemės ūkio technologijos. Sėjomaina, trąšų ir pesticidų normų reguliavimas ir kiti. Bet ar tai pakankama, kad galėtume teigti, jog einame į tvarų ūkininkavimą?

Tvarumas – atsakingai ir ilgam

VBVirginijus Beinoras, „Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys“ primena, kad žodis „tvarus“ yra kilęs iš lotynų kalbos, kuris reiškia „Palaikyti“, „Remti“ ir „Išsaugoti“.

Kaip jis teigia, tvarumas yra vienas didžiausių dabarties iššūkių. „Klimato kaita, finansinės krizės parodė, kad greito pelno ir trumpalaikių tikslų siekimas turi itin neigiamų padarinių. O tvarumas, priešingai –  užtikrina, kad ateitis būtų kuriama atsakingai ir ilgam. Mano įsivaizdavimu, tvarus žemės ūkis – tai „Santarvė vietoj kovos“. Santarvė su savimi, su visuomene, su dirva ir aplinka. Labai dažnai girdim žodį „kova“: kova su piktžolėmis, kova su ligomis ir kenkėjais, kova su dirvos erozija. Tačiau, kaip galime “kovoti” su tuo ar prieš tai, ką patys sukuriame? Patarimas paprastas – pradėkime mąstyti ir elgtis kitaip ir neliks prieš ką kovoti”, – sako  V. Beinoras.

 Tausojamoji žemdirbystė – tai ūkininko kelias į sėkmę?

Viena iš kertinių tvaraus žemės ūkio praktikų yra neariminė tausojamoji (tausioji) žemdirbystė.  Pasak V. Beinoro, tai darnus ūkininkavimo būdas, susidedantis iš keleto vienas kitą papildančių žemdirbystės būdų, kai minimaliai suardomas dirvožemis, išsaugant jo struktūrą, gyvūniją ir organines medžiagas. Suformuojama nuolatinė dirvožemio paklotė, naudojamos tarpinės kultūros bei įneštinė organika. Privaloma taikyti  kultūrų sėjomainą, tai skatina dirvožemio mikroorganizmų atsiradimą ir veiklą, nes dirvožemis – gyvoji žemės oda.

„Tausojamosios žemdirbystės taikymas turi begalę privalumų: vieni jų pastebimi iš karto – tai sumažėjusios darbo ir energijos sąnaudos, sumažėjęs sintetinių trąšų bei chemijos poreikis ir teikiama jų „nauda“, suaktyvėjusi antžeminė ir požeminė biologinė įvairovė. Kiti privalumai pastebimi tik po keleto metų, kai sistema tampa stabili. Tai organinės anglies atsargų padidėjimas, humuso kiekio atstatymas, sumažėja išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis, pagerėjęs vandens įsiskverbimas, dirvožemis tampa atsparesnis mechaniniam suslėgimui. Taikant šią praktiką, Europos dirvožemis kasmet galėtų sulaikyti (izoliuoti) 50–100 mln. tonų anglies, o tai atitinka 70–130 mln. automobilių išmetamų teršalų“, – aiškina  „Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys“ V. Beinoras.

 Svarbi ir valstybės strategija

MV

Pasak Mariaus Vasiliausko, UAB Scandagra generalinio direktoriaus, žiūrint bendrame kontekste, svarbiausia – efektyvumas, kuris lemia galimybes konkuruoti.

„Šiuo metu mes, lietuviai, esame tikrai pastebimi ir konkurencingi pasaulinėje grūdų tiekimo grandinėje ir tai pasiekta per efektyvumą ūkiuose. Tačiau  nauja pasaulio tvarka ir ateinančios tendencijos  mus verčia reaguoti ir keistis, nors atrodytų esame pasiekę tikrai daug ir pakankamai. Pereinant prie tausojamosios žemdirbystės svarbiausia išlaikyti balansą ir nuoseklumą. Mes turėsime investuoti ir šios investicijos galbūt atsipirks tolimesnėje ateityje. Tai rizikinga strategija, nes rinka, žmonių požiūris turi tendenciją kisti. Labai svarbus valstybės požiūris ir pagalba, kad mažindami produktyvumus, didindami investicijas, pereinamu laikotarpiu turėtume kuo mažesnius nuostolius. Tvarumas – taip, tai nauja pasaulio tvarka, apie kurią suksis ekonomika, ir ignoruoti to negalėsime.  Tačiau būtina labai tvirta valstybės, o ne vien ūkio strategija. Tik taip bus galima išlikti ir išlaikyti konkurencingumą“, – teigia M. Vasiliauskas.

Visas pasaulis juda skaitmenizavimo link ir žemės ūkis ne išimtis. M. Vasiliauskas priduria, kad  visų  pasirinkta kryptis turi būti technologijos ir mokslas. Būtent moksle Lietuvoje judame labai lėtai. Didelis trūkumas jaunų specialistų ir jų nėra rengiama pakankamai, nors poreikis versle tikrai nemažas.

Pasak V. Beinoro, apibūdinant  ateities ūkininką norėtųsi matyti, kad tai  orus, savimi pasitikintis žmogus, darnoje su gamta ir visuomene, puoselėjantis tvarų žemės ūkio verslą”.

UAB „Nando“ informacija






baneris

230x350_1

ikmis mokymu baneris

baneris-i-agro

GZPK BANERIS