STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Žieminių kviečių veislių atsparumas ligoms

Žieminių kviečių veislių atsparumas ligoms

LŽŪKT informacija






2011-11-24

 

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje auginama daugiau negu 1 mln. ha grūdinių augalų. Daugiau kaip 600 tūkst. ha auginama žieminių kviečių ir kvietrugių, rugių ir miežių. Vasarinių javų pasėliai sudaro per 400 tūkst. ha. Mūsų šalies žemdirbiai labiausiai suinteresuoti atspariomis ligoms javų veislėmis.

Auginant tokias veisles, mažiau išleidžiama cheminei augalų apsaugai, todėl sumažėja išaugintų grūdų savikaina. Iš pigesnių žaliavų pagaminti maisto produktai ir pašarai yra pigesni ir konkurencingesni negu atvežti iš kitų šalių. Be to, kasmet vis daugiau žemdirbių ryžtasi ekologinei žemdirbystei, kurioje cheminiai pesticidai uždrausti, todėl itin svarbu, kad augalų veislės būtų atsparios ligoms.

Įrengtas parodomasis bandymas

Skirtingų žieminių kviečių veislių tyrimus LŽŪKT konsultantai vykdė 2010 m. rugsėjo–2011 m. rugpjūčio laikotarpiu pagal projektą „Integruota augalų apsauga” Nr. 1PM-PV-09-1-001406, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla” veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidą”. Bandymų tikslas – ištirti lapų ligų plitimą skirtingų veislių žieminių kviečių pasėliuose, priklausomai nuo augalų išsivystymo tarpsnio ir veislės genetinių savybių. Bandymo metodiką parengė, jo eigą stebėjo ir konsultavo LAMMC filialo Žemdirbystės instituto mokslininkai.

Bandymas vykdytas ūkininko Petro Montvydo ūkio gamybiniame lauke (Klaipėdos r.). Dirvos tipas – vidutinio sunkumo priemolis, priešsėlis – žirniai (šiaudai įterpti į dirvą), dirva įdirbta minimaliai,  t. y. pasirinktas giluminis purenimas bei skutimas. Sėklos norma – 5,0 mln. sėklų/ha (beicuota Maxim extra), išskyrus Hybred veislės žieminius kviečius, kurių pasėta 110 kg/ha (pagal rekomendaciją, beicuota Celest+Peridiam). Pagrindinis tręšimas – 300 kg/ha NPK 8-19-29 (3S), papildomas – 150 kg/ha NPK 16-16-16 ir 100 kg/ha amonio salietra. Žieminių kviečių pasėliuose nenaudota nei fungicidų, nei insekticidų.

Įrengti 8 bandymo variantai su 4 pakartojimais. Variantai pagal veisles išdėstyti atsitiktine tvarka, vieno pakartojimo laukelio plotis – 6 m, ilgis – 10 metrų.

Žiemkentiškiausios trys veislės

Bandymui pasirinktos žieminių kviečių veislės, įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą bei registruotos ES šalyse. Šešias žieminių kviečių veisles bandymui rekomendavo žemdirbiai ir sėklinės medžiagos platintojai. Tai Maxi, Anduril, Milda, Leiffer, Alma ir Lietuvoje rečiau auginamą Hybred veislės. Be to, buvo pasirinktos ir standartinėmis laikomos žieminių kviečių veislės – Ada ir Zentos.

Tyrimų metu atlikti šie stebėjimai ir apskaitos: augalų išsivystymo tarpsnis, produktyvių stiebų skaičius, pašaknio ligų ir lapų ligų nustatymas, javų varpų biometrinė analizė.

Nors 2010 m. ruduo nebuvo itin palankus žieminių kviečių sėjai – lietinga vasaros pabaiga (vėlavo javapjūtė) trukdė tinkamai paruošti dirvą ir laiku pasėti, tačiau skirtingų žieminių kviečių veislių pasėliai sudygo tolygiai ir vienodu laikotarpiu, t. y. per dvi savaites. Didesnės veislių įtakos augalų sudygimui nepastebėta.
Atliekant tyrimus skirtingų veislių žieminių kviečių pasėliuose, 2010 m. rudenį žieminių kviečių lapų ar kitų ligų nenustatyta. Tam įtakos turėjo sėklų beicavimas.

Tęsiant tyrimą rudenį, augalams esant BBCH 11–12 tarpsnio, ir 2011 m. pavasarį, atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai, nustatytas skirtingų veislių žieminių kviečių pasėlių tankis (1 lentelė).

1 lentelė. Skirtingų veislių žieminių kviečių pasėlių tankis

Klaipėdos r., 2011 m.

Tyrimų rezultatams įtakos turėjo javams žiemoti ypač nepalankios meteorologinės sąlygos:

  • nuo lapkričio 1 d. ant neįšalusios žemės iškritus sniegui, po atlydžių po sniegu susidarė drėgmės perteklius;
  • sausio pabaigoje atšilus, tirpstant sniegui, pasėlio paviršiuje susidarė balos;
  • po atlydžio staigiai atšalus (oro temperatūra nukrito žemiau -20 °C) ir neiškritus didesniam kiekiui kritulių, susidarė gilus įšalas.

Visi šie veiksniai turėjo didelės įtakos žieminių kviečių žiemojimui ne tik bandymo laukuose, bet ir visuose Vakarų Lietuvos ūkiuose.

Tyrimų metu pašaknio ligų išplitimo įtaka žieminių pasėlių išnykimui nenustatyta.

Nuo 2011 m. balandžio tęstas trijų – Ada, Zentos ir Alma – žieminių kviečių veislių tyrimas.

Pažymėtina, kad atsinaujinus vegetacijai meteorologinės sąlygos taip pat nebuvo itin palankios žieminių kviečių pasėlių vystymuisi – balandžio mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė tik 7,7 °C, gegužės – 11,5 °C. Tai lėmė lėtesnį žieminių kviečių vystymąsi visoje Vakarų Lietuvoje.

Atliekant tyrimus iki BBCH 39–41 išsivystymo tarpsnio žieminių kviečių pasėliuose, didesnio lapų ligų išplitimo nenustatyta (2 lentelė). Visuose tirtuose žieminių kviečių veislių pasėliuose neplito miltligė – pažeisti tik pavieniai augalai.

2 lentelė. Lapų ligų išplitimas ir intensyvumas įvairių veislių žieminių kviečių pasėliuose

Klaipėdos r., 2011 m.

Tyrimų rezultatai rodo, kad BBCH 37–41 išsivystymo tarpsnio rudosioms rūdims, septoriozei ir dryžligei jautriausi buvo Ada veislės kviečiai, o mažiausiai šios ligos pažeidė Alma veislės žieminių kviečių pasėlį. Tai lėmė sausi orai ir pasėlių išretėjimas.

Vėlesni stebėjimai rodo, kad iš tirtų žieminių kviečių veislių jautriausi septoriozei ir dryžligei buvo Alma veislės kviečiai, šiek tiek mažiau ligos pažeidė Ada veislės pasėlius, o mažiausiai – Zentos.

3 lentelė. Žieminių kviečių produktyviųjų stiebų skaičius ir 1000 grūdų svoris

Klaipėdos r., 2011 m.

Nors tyrimai rodo, kad daugiausia produktyvių stiebų išaugino Ada, o mažiausiai – Alma veislės kviečiai (3 lentelė), tačiau Zentos žieminių kviečių buvo stambiausi grūdai ir didžiausias derlius.

Nors gana sunku daryti išvadas žieminių kviečių veislių tyrimus atlikus tik vienus metus, esant ypač nepalankioms žiemojimo sąlygoms, tačiau žemdirbiams galima rekomenduoti auginti žiemkentiškumu pasižymėjusių veislių Zentos, Ada ir Alma veislių žieminius kviečius.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius
Žieminių rapsų ir kviečių pasirengimas žiemoti Joniškio r.

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

projekto

4


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos